Aleksandras Larinas – jaunas homoseksualus vaikinas, kuris būdamas 23 metų iš Rusijos persikėlė į Lietuvą, nes jo gimtojoje šalyje įsivyravo diktatūra ir homofobija.
 |
| Aleksandras Larinas | Asmeninio archyvo nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Interviu portalui jarmo.net Aleksandras papasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria Rusijoje gyvenantys jauni homoseksualūs žmonės, kaip apsisprendė išvykti bei naujaisiais namais pasirinkti būtent Lietuvą.
– Su kuo susiduria jaunas homoseksualus žmogus, gyvendamas Rusijoje? – jarmo.net pasiteiravo Aleksandro Larino.
– Jeigu esate jaunimas, kuris yra homoseksualus, ne visada gerai jausitės Rusijoje, kuri išlieka labai homofobiška ir negalinti priimti pati savęs. Man atrodo, taip galėjo atsitikti dėl Rusijos istorinės kultūros. Be to, mažesniuose miesteliuose gyvenantys tėvai labai dažnai nepriima savo homoseksualių atžalų. Situacija panaši kaip ir Lietuvoje. Praktiškai tai bendra abiejų šalių problema. Tačiau tai nereiškia, kad būsi priimtas, jeigu esi iš didesnio miesto. Tikrai ne. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.
 |
| Aleksandras Larinas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Pavyzdžiui, mano mama manęs niekada nepriims. Ji gimė provincijoje. Yra ūkininkė. Ir ji niekada manęs nepriims. Aš tą žinau. Kartais galvoju, ko imtis, kad su mama būtų lengviau kalbėtis.
Dar viena didelė problema yra ta, kad neretai norima anūkų. Tad savo homoseksualių vaikų jie klausinėja: „O kur mano anūkai?”.
– Kiek laiko pragyvenote Rusijoje?
– Iš Rusijos į Lietuvą persikėliau 2020-aisiais, man tuo metu buvo 23 metai.
– Kas paskatino išvykti iš gimtosios šalies?
– Nusprendžiau išsikelti iš Rusijos ir dėl savo orientacijos. Tačiau priežasčių buvo ne viena. Priminsiu, kad Rusijoje 2020 m. surengtas Konstitucijos referendumas ir buvo nuspręsta, kad santuoka galima tik tarp vyro ir moters. Taip pat Rusijoje veikia „LGBTQ propagandos” draudimas. Pastarasis įstatymas buvo sugriežtintas. Jeigu anksčiau draudimas apribojo tik informacijos sklaidą nepilnamečiams, tai po priimtų pataisų uždrausta skleisti informaciją apie LGBTQ bendruomenę visų amžiaus kategorijų žmonėms.
Rusijoje egzistuoja ir labai didelė problema, kad kartais LGBTQ žmonės tampa žiaurių išpuolių aukomis. Pavyzdžiui, susitarus dėl slapto pasimatymo, gali susidurti su apgaule – atvyksta ne tariama simpatija, o užpuolikai, kurie sumuša, apvogia. Ir į policiją nuėjęs nepasiskųsi, nes būsi išvadintas ped*rastu ir tau bus liepta eiti toli toli. Labai daug LGBTQ organizacijų Rusijoje mėgino kovoti su šia problema, bet Rusijos valstybė nenori keisti politikos. Mano draugai ne viena kartą pakliuvo į tokias situacijas.
– Kodėl nusprendėte persikelti būtent į Lietuvą?
– Pirmiausia, tai dar prieš persikeldamas į Lietuvą studijavau Vilniaus universitete per Erasmus programą. Išmokau lietuvių kalbą, man labai patiko ši šalis. Ir kai Rusijoje 2020 metais įvyko Konstitucijos referendumas, kai Putinas bandė anuliuoti savo kadencijas, aš tada supratau, kad jau metas išvykti iš Rusijos, kadangi čia nieko gero nebus. Tuo metu dar negalėjau įsivaizduoti, kad įvyks karas, kad mano šalis surengs invaziją į vieną mylimiausių mano valstybių – Ukrainą.
Rusijoje padėtis tik blogėja. Laužomi žmonių likimai. Pavyzdžiui, dabar jeigu esi vaikinas, vyresnis nei 18-kos metų, tu turi prisistatyti į karinį komisariatą ir pareikšti, kad nori tarnauti. Tu negali nenorėti tarnauti. Tu turi tarnauti pats.
Taigi, grįžtant prie klausimo esmės, aš nusprendžiau persikelti į Lietuvą po Rusijoje įvykusio referendumo norėdamas pratęsti studijas. Supratau, kad man patiko Lietuvoje. Tad kodėl ne Lietuva? Ieškojau universiteto. Suradau Europos humanitarinį universitetą, kurį ir pabaigiau. Lietuvoje susiradau ir savo gerų draugų.
Tiesa, neseniai persikėliau į Lenkiją
 |
| Aleksandras Larinas | Asmeninio archyvo nuotr. |
– O kodėl išvykote į Lenkiją?
– Esu su draugais kalbėjęs, kad Lietuvoje nėra rusofobijos, kad čia visi labai geri. Tačiau pabaigęs universitetą ieškodavau darbo ir per darbo pokalbį man kaskart pasireikšdavo: „O kodėl jūs nevažiuojate į Rusiją kovoti prieš Putiną?”. Tačiau juk aš persikėliau iš Rusijos būtent dėl to, nes joje nėra saugu gyventi, ten labai prasta padėtis. Aš noriu pažymėti, kad visi darbo pokalbiai vykdavo lietuviškai, ne angliškai ir ne rusiškai. Lietuviškai. Kalbėjau apie savo darbo patirtį, kokius klausimus galiu išspręsti. Tačiau darbdaviai klausinėdavo kartais apie mano tautybę susijusių klausimų. Be to, kai kurie imdavo žerti tokius pasiūlymus – išeiti į gatves, pasisakyti prieš Putiną. Nutraukdavau tokius pasisakymus sakydamas, kad tai darbo pokalbis, o ne interviu Migracijos departamentui dėl papildomos apsaugos. Ir po to man niekas nebeskambindavo.
Taigi, Lietuvoje patyriau diskriminaciją dėl tautybės ir pilietybės.
– O ar Lietuvoje esate susidūręs su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos?
– Tiesiogiai nesusidūriau, tiesa, prisiminkime, kad Lietuvoje nėra pakankamai LGBTQ bendruomenę apsaugančių įstatymų, pavyzdžiui, civilinės sąjungos ar panašiai.
Tiesa, yra kitas dalykas. Lietuvos LGBTQ bendruomenė labai keista. Žmonės labai uždari. Kada aš kalbėjau su jais apie „Pride” eitynes, Partnerystės įstatymą, neretai sulaukdavau atsakymo, kad reikia persikelti iš Lietuvos, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ar Vokietiją. Tačiau nėra galvojama, ką padaryti savo šalyje. Žinoma, galima atrėžti, kad aš ir pats palikau Rusiją, tačiau tai aš padariau todėl, nes ten jau tikrai nėra jokios vilties kažką pakeisti, o Lietuvoje – yra. Juk Rusijoje galioja diktatūra, žmonės paveikti propagandos, cenzūruojami, tu negali kovoti vienas prieš viską.
Karinė situacija Ukrainoje parodė, kad Lietuvoje yra rusofobijos. Suprantu, kokių skaudžių patirčių suteikė Rusija Lietuvai, kad buvo okupacija, kad buvo trėmimai, ir aš nesakau, kad mano šalis buvo gera. Tačiau man gaila, kad lietuviai nenori suprasti mūsų dabartinės situacijos. Dabar rusai, kurie yra užsienyje, kurie ir emigravo dėl Putino režimo, kenčia, patiria užgaules.
– Kaip manote, kas turėtų Rusijoje pasikeisti, kad joje pagerėtų LGBTQ, žmogaus teisių padėtis?
– Vienas dalykas, kuris padėtų, tai reikia padaryti viską, kad neliktų Putino režimo. Jeigu šis išliks, tai situacija ir toliau blogės.
– O ką reikėtų keisti Lietuvoje?
– Jeigu esi Rusijos pilietis ir gėjus, tai šiuo metu patiri dvigubą diskriminaciją. Man atrodo, kad Lietuvoje daug ko reikia semtis iš Europos Sąjungos, kurios viena pagrindinių vertybių yra lygybė.
– Ką pasakytumėte LGBTQ+ asmenims, kurie likę Rusijoje ir toliau susiduria su persekiojimu?
– Nebijokite būti savimi. Meilė visada nugalės.