1998 m. buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Dar po metų įkurta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, spausdinimo mašinėle surašytas pirmasis sprendimas dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis siekiant užsitikrinti vietą Europos Sąjungoje (ES), tačiau visuomenėje į lyčių lygybės klausimus tuo metu nebuvo žiūrėta rimtai. Per pastaruosius 25 metus lyčių lygybės temos Lietuvoje evoliucionavo ir sustiprėjo. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apžvelgia, kokie 5 svarbiausi įvykiai prie to prisidėjo ir kviečia daugiau apie progresą lyčių lygybės srityje pasikalbėti gruodžio 8 d. vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume, rašoma pranešime spaudai.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas
2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pripažino, kad smurtas artimoje aplinkoje yra ne privatus šeimos reikalas, o žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Dėl žalos visuomenei smurtas artimoje aplinkoje priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, į kurio sukeliamą grėsmę būtina greitai reaguoti, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pastebi, kad kalbant apie lyčių lygybę, dažnai susiduriama su klaidingu įsitikinimu, kad tai – išimtinai moterų teisių užtikrinimo klausimas. ,,Tikra tiesa, kad atlyginimų atotrūkis, smurtas artimoje aplinkoje, neapmokamas darbas prižiūrint priežiūros reikalingus asmenis ir nepakankamas atstovavimas viešajame gyvenime yra tos lyčių lygybės problemos, su kuriomis neproporcingai dažnai susiduria moterys. Tačiau lyčių stereotipai neigiamai veikia ir vyrus. Vyrai Lietuvoje gyvena statistiškai dešimt metų trumpiau nei moterys, o tai lemia nepakankamas dėmesys fizinei ir emocinei sveikatai, priklausomybių ir savižudybių rizika. Vyrai Lietuvoje neverkia, ir tai tiesiogine prasme juos žudo. Kova su lyčių stereotipais yra bendras – moterų ir vyrų – reikalas. Tik bendromis pastangomis galime kurti tokią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus galėtų maksimaliai pasinaudoti savo galimybėmis“, – teigia ŽTK pirmininkas.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Tėvystės atostogų įteisinimas
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos gali būti sunku patikėti, kad iki 2006 m. tėvystės atostogos neegzistavo. Jas įteisinus, tėčiams suteikta galimybė mėnesiui išeiti tėvystės atostogų ir rūpintis vaiku (-ais) kartu su mama, gaunant tėvystės išmoką. Tėvystės atostogų įteisinimas laikomas svarbiu žingsniu link didesnio tėčių įsitraukimo į vaikų priežiūrą.
„Me too“ judėjimo atgarsiai Lietuvoje
Grotažymė #MeToo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo po to, kai Holivudo režisieriui Harvėjui Veinšteinui (Harvey Weinstein) buvo pareikšti vieši įtarimai dėl seksualinės prievartos.
 |
| Asociatyvi Lum3n/pexels.com nuotr. |
#MeToo banga nuvilnijo per visą pasaulį, neaplenkdama Lietuvos. Jos dėka į viešumą iškilo ne viena seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto istorija.
Anot Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tai stipriai prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo: „Daugybę metų nutylėti įvykiai visame pasaulyje ėmė lįsti į dienos šviesą – tai suteikė daugiau drąsos nukentėjusioms moterims dalintis savo išgyvenimais, kreiptis pagalbos ar į teisėsaugą. Manau, visi pradėjo atsakingiau vertinti savo bei kolegų (-ių) elgesį ir pasisakymus.“
.jpg) |
| Birutė Sabatauskaitė | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
Suvienodintas vyrų ir moterų senatvės pensijų amžius
2012 m. priimti įstatymų pakeitimai suvienodino moterų ir vyrų pensinį amžių. Prieš tai moterys į pensiją galėjo išeiti dvejais metais anksčiau nei vyrai. Priimtas sprendimas pensinį amžių suvienodinti palaipsniui: šiuo metu vyrų ir moterų pensinį amžių skiria tik pusmetis, visiškai susivienodinti jis turėtų 2027 m. – tiek moterys, tiek vyrai jį pasieks būdami 65 metų.
Pirmieji žingsniai translyčių asmenų teisių užtikrinime
Kalbant apie lyčių lygybę, svarbu nepamiršti translyčių žmonių teisių. B. Sabatauskaitė teigia, kad šiuo klausimu Lietuvoje labai trūksta gerų žinių, ir translyčiai asmenys vis dar susiduria su daugybe teisinių ir socialinių kliūčių.
Anot jos, galima paminėti kelis svarbius įvykius.
„Norisi išskirti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame paaiškinta, kad diskriminacija lytinės tapatybės pagrindu yra draudžiama. Taip pat – Lietuvos pralaimėjimą garsiojoje byloje „L prieš Lietuvą“ Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Nors didžioji dauguma EŽTT nurodymų, susijusių su translyčių asmenų teisėmis, yra nevykdomi, ši byla sukūrė svarbų precedentą ir aiškų įrodymą Lietuvai – translyčių asmenų teisės yra žmogaus teisės, kurios turi būti užtikrinamos. Vienas EŽTT įvardijamų pažeidimų – teisės aktų, užtikrinančių translyčių asmenų teisę į sveikatos paslaugas, nebuvimas, todėl pernai sveikatos apsaugos ministras pasirašė translyčių asmenų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Nors translyčiai asmenys ir žmogaus teisių bendruomenė šį aprašą apibūdina kaip visiškai nepakankamą ir problematišką, visgi tai sveikintinas pirmasis Lietuvos žingsnis translyčių žmonių teisių užtikrinime.“
Plačiau apie lyčių lygybės klausimus Lietuvoje – diskusijoje Žmogaus teisių dieną
Gruodžio 8 d., 10 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Ketvirtis amžiaus teisinės moterų ir vyrų lygybės: kaip keitėsi lyčių lygybės situacija ir kas laukia ateityje?“ Tai – tradicija tapusio ir visuomenei atviro Nacionalinio žmogaus teisių forumo dalis. Diskusijos dalyviai aptars teisinius, socialinius, politikos pokyčius, formavusius lyčių lygybės paveikslą Lietuvoje, pažvelgs, kaip šiandien lygiuojamės su kitomis ES šalimis. Pokalbio dalyvės (-iai) prisimins įstatymo kūrimo aplinkybes, aptars, ką galime vadinti didžiausiais pasiekimais ir iššūkiais bei kokias ateities perspektyvas lyčių lygybei Lietuvoje brėžiame.
Diskusijoje dalyvaus: ŽTK pirmininkas T. V. Raskevičius, mokslininkė, visuomenininkė Giedrė Purvaneckienė, Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų ir statistikos grupės vadovė Jolanta Reingardė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.
Diskusiją moderuos LRT radijo žurnalistas Darius Matas.
Tiesioginę forumo transliaciją stebėkite NŽTF YouTube kanale ir portale Lrt.lt. Bus transliuojamos diskusijos, kurios vyks bibliotekos Atrijaus erdvėje.
Daugiau informacijos www.nztf.lt