Šeštadienį Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame, aptardamas toksiško vyriškumo temą ir jos poveikį progresyviai politinei darbotvarkei, pareiškė, kad po #metoo judėjimo „kiekvienas vyras tapo potencialiu engėju ir opresoriumi, kuris tik diskriminuoja, prievartauja ir išnaudoja“.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Aš save laikau užkietėjusiu feministu. Būti feministu man pirmiausia reiškia suprasti, kad tam tikrus dalykus gyvenime smarkiai lemia lytis. Ir šiame žaidime moterys dažniausiai pralaimi. Smurtas artimoje aplinkoje, atlyginimų atotrūkis, vaikų priežiūra – you name it. Todėl svarbu lyties aspektą atpažinti ir, sprendžiant konkrečią problemą, į jį atsižvelgti“, – rašė T. V. Raskevičius.
Politikas teigė, kad progresyvi politika vyrus dažnai demonizuoja: „Tačiau progresyvi politinė darbotvarkė vyrus ir vyriškumą kažkokiu keistu būdu pavertė smurtautojais, seksualiniais iškrypėliais ir nusikaltėliais. Mes taip demonizavome toksišką vyriškumą, kad pozityviam vyriškumui, atrodo, apskritai nebeliko vietos. Lietuvoje tai dar ne taip ryškiai pastebima, bet Vakaruose (ypatingai po #metoo revoliucijos) kiekvienas vyras tapo potencialiu engėju ir opresoriumi, kuris tik diskriminuoja, prievartauja ir išnaudoja“.
T. V. Raskevičius pažymėjo, kad tokia situacija turi politinių pasekmių. „Jauni vyrai masiškai balsuoja už konservatyvias dešinės partijas, nes ateities vizijoje, kurią siūlo progresyvūs politikai, jie savęs nemato. O jei ir pamato, tai nebent kaip atsakingus už kažkokią negerovę ar bėdą. Tą patvirtina JAV Prezidento ir Vokietijos Parlamento rinkimai 2024 metais, Lenkijos Prezidento rinkimai 2025 metais. Visur jauni vyrai labiau rinkosi radikalią dešinę arba populistus“, – tikino Laisvės partijos pirmininkas.
.jpg) |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
Buvęs parlamentaras dėstė, kad kalbos apie toksišką vyriškumą eliminavo pozityvaus vyriškumo galimybę ir kad tai lemia jaunų vyrų nuolatinį nerimą: „Kai aš buvau paauglys, dariau viską, kad tik būčiau „labiau vyriškas“. Dabar, manau, jauni vyrai nuolatos dairosi per petį, kad tik nepadarytų ko nors „toksiško“, ‘per daug „vyriško“ ar „smurtinio“. Ir vaikščiodami ant šio plono ledo, vyrai balsuoja už naciukus ir populistus, nes anie žada grąžinti dalykus – tokius, kokie jie buvo anksčiau“.
T. V. Raskevičius pabrėžė, kad situacija turi keistis: „Jei progresyvi politinė darbotvarkė vyrams nepasiūlys realios, juos įtraukiančios ir jų lūkesčius atliepiančios darbotvarkės, mus visus ir toliau trolins trumpai, bardellos, nawrockiai ir kiti panašūs demokratiškai išrinkti radikalai ir tradicionalistai“
Apibendrindamas, politikas pareiškė: „Ar aš žinau, kaip tą padaryti čia ir dabar? Ne, nežinau. Bet nustoti aiškinti, kad kiekvienas vyras yra potencialus smurtautojas, būtų labai gera vieta pradėti“.