Penktadienį Vilniaus LGBTQ+ klube „Soho“ buvo galima pamatyti visko: nuo demonų ir velnių iki raganų, skleidžiančių savo magiškus queer burtus. Vakarėlis, kupinas spalvingų kaukių ir spinduliuojančių išraiškos laisve asmenybių, rodo, kad Helovinas Lietuvoje nebėra importuota vakarietiška pramoga, apie ką kartais kalba tradicionalistai, o tapo Lietuvos kultūros dalimi.
 |
| Helovinas Lietuvoje tapo tradicija, o ne stebima Vakarų kultūra | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Helovinas (angl. Halloween) švenčiamas spalio 31–osios vakare Visų Šventųjų dienos išvakarėse.
Šiais metais artėjant Helovinui tradiciškai kai kurie Katalikų bažnyčios hierarchai perspėjo – moliūgų skalpavimas, persirengimas šėtonais ar demonais gali atverti duris Piktajam, o pagalbos teks ieškoti prie kunigo kojų. Kaip neseniai portalui 15min.lt pasakojo kunigas Ričardas Doveika, save egzorcistais vadinantiems Dievo tarnais tenka maldomis ir madaknygėmis gelbėti „apsėstuosius“.
Tiesa, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchai taip pat mėgsta aiškinti, kad kartu grėsmę kelią LGBTQ+, esą ši bendruomenė yra apsėsta šėtono, nes nori iškovoti lygiateisiškumą. Taigi, Heloviną švenčiančiai ir žinomiausių katalikų veidų keikiamai bendruomenei, tikriausiai, nuolatinės kunigų raudos nerūpi.
Tai liudija ir penktadienį vykusiame Helovino vakarėlyje „Soho“ susirinkęs gausybės žmonių būrys, mėgavęsis išraiškos laisve.
Nepaisant tariamos Piktojo grėsmės, Helovinas populiarėja jaunimo tarpe, nors po kunigų pareiškimų žiniasklaidoje tenka komentarų sekcijose skaityti: „Degsit pragare“, „Mirusieji vartosi grabe matydami, ką išdarinėja jaunimas“, „Velnias užvaldė Lietuvą“, „Jaunuoliai nusigręžė nuo vertybių, nuo tautos tradicijų“.
Akivaizdu, kad Heloviną nusprendę švęsti žmonės, net nebūtinai priklausantys LGBTQ+ bendruomenei, kone kasmet turi atremti nuolatinius bažnyčios pamokslus, ką švęsti, todėl Helovinas sukelia diskusijų karą: vieni švenčiančiuosius keikia, kiti pačią šventę mato kaip smagią pramogą.
 |
| Jarmo.net nuotr. |
Vienas iš „Soho“ vakarėlio dalyvių LGBTQ+ portalui jarmo.net teigė, kad švenčia Heloviną, nes jam tai galimybė išsivaiduoti iš kasdienių kaukių, kurias mes privesti paprastai nešioti tradicines normas paisančioje visuomenėje.
„Susiliejimas su personažu, kuriuo tu persirengi, padeda atrasti ir savo paslėptuis bruožus, – svarstė jis.
Vaikinas tikino, kad Heloviną švenčiantys LGBTQ+ žmonės puikiai suvokia, kad Lietuvoje nemaža visuomenės dalis vadovaujasi būtent Katalikų bažnyčios įskiepyta tradicionalistine ideologija, o štai LGBTQ+ bendruomenės renginiuose, pasako jo, galima pasijausti labiau priimtu: „Čia mes suprantame vieni kitus, net jei niekas kitas iš gatvės mūsų nesupranta“.
Vakarų kultūroje jau kalbama ir apie atskirą „gėjų Helovino“ reiškinį. Kostiumus šventėms vis dažniau kuria patys LGBTQ+ menininkai, semdamiesi įkvėpimo iš popkultūros užkulisių.
„Tai lyg meilės laiškas visai kūrybiškai kultūrai, kurioje mes gyvename“, – sako Benjaminas Cooperis, kuris yra vienos LGBTQ+ pažinčių programėlės vadovas.
Anot jo, Helovinas yra „reiškinys, kurį jei tu suvoki – tai ir suvoki, o jei nesupranti – na, vadinasi, tu ne iš mūsų rato.“
NUO KO VISKAS PRASIDĖJO?Senovės (vidurio Europos ankstyvojo geležies amžiaus kultūrų grupė) lapkričio 1-ąją švęsdavo Samhain, kuria minėdavo metų pabaigą ir žiemos pradžią. Jie tikėjo, kad spalio 31-osios naktį gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai susilieja. Keltai degindavo laužus, dėvėdavo kaukes ir rengdavosi specialiais drabužiais, siekdami apsisaugoti nuo klajojančių dvasių. Ši tradicija ilgainiui persipynė su krikščioniškumu – VII–VIII a. popiežius Gregory III lapkričio 1-ąją pakekelbė Visų šventųjų diena, o spalio 31-ąją tapo „All Hallows’ Eve“, iš kurios kilo žodis „Halloween“.