Po kraupių žmogžudysčių Lietuva privalo ratifikuoti Stambulo konvenciją, sako moterų teisių ekspertės

Kaune šią savaitę įvykdytas kraupus dviejų jaunų moterų nužudymas vėl verčia susimąstyti apie smurto prieš moteris problemas. Moterų teisių ekspertės vieningai pabrėžia – Lietuva nebegali atidėlioti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (dar vadinamos Stambulo konvencija) ratifikavimo.

Po kruvinų ketvirtadienio įvykių Kaune Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pareiškė, kad žmogžudystėse nenorima matyti sąsajos – aukų lyties | Jarmo.net koliažas (Laimos Penek/LRV, Lietuvos policijos ir asociatyvi „Mart Production“/pexels.com nuotr.)

Autoriaus nuotrauka
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Kontaktai: redakcija@jarmo.net
Facebook Instagram

Kontrolierė: viena iš daugelio moterų nužudymų istorijų

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė šeštadienį „Facebook“ paskelbtame įraše atkreipė dėmesį į sisteminių sprendimų būtinybę.

„Sunku suprasti, ką jautė tos dvi moterys, kurios pirmos atpažino tuo metu įtariamąjį. Begalinis pasidižiavimas susitelkimu. 

Perteklinis smurtas įtariamojo atžvilgiu nėra pateisinamas, nors emociškai dalinai suprantamas. 

Akivaizdu, kad ši istorija yra tik viena iš daugelio moterų nužudymų istorijų. Kurios turi tapti ne skaičiais, o realiais sprendimais. 

Aš dar kartą tik pakartosiu, kiek dar nužudymų reikia, kad imtumės ratifikuotume Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, imtumės visais lygmenimis smurto dėl lyties prevencijos švietime, tuo pačiu įtvirtintume aiškiai teisės aktuose, kad pripažįstame smurtą prieš moteris dėl lyties, įskaitant femicidą, seksualinę prievartą santuokoje, seksą be sutikimo ir kt.“, – rašė B. Sabatauskaitė.

Birutė Sabatauskaitė | Džojos Gundos Barysaitės/LRS nuotr.

Juškaitė: nusikaltimus sieja aukų lytis

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pabrėžia, kad Lietuvoje moterų nužudymai vis dar dažnai vertinami neatsižvelgiant į lyties aspektą.

„Kaune žiauriai nužudytos dvi jaunos merginos – vienai vos 22, kitai vos 24 m. Policija įtaria, kad abi jas nužudė tas pats asmuo. Lietuvoje moterų nužudymai vis dar laikomi su jų lytimi nieko bendro neturinčiais nusikaltimais. Dažnai pasirenkama tokius nusikaltimus sieti aplinkybėmis – nužudė „dėl to, kad buvo giminaičiais“, nužudė, „nes aprodė nuomojamą butą“ ir pan. Nepaisant to, kad tokius nusikaltimus sieja vienas labai akivaizdi, bet ir kartu nenorima matyti sąsaja – aukų lytis“, – teigė J. Juškaitė penktadienį paskelbtame įraše „Facebook“.

Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr.

J. Juškaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad lapkričio 25 d. Italijos parlamentas vienabalsiai atskiru straipsniu Baudžiamajame kodekse kriminalizavo femicidą. „Moters nužudymas dėl jos lyties nuo šiol Italijoje bus baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tokį baudžiamojo kodekso pakeitimą inicijavo ne „leftistai“, „woke ideologai“ ar kiti Stambulo konvencijos adoruotojai (kaip pasakytų asmenys, menkinantys smurtą prieš moteris), tačiau dešinioji hardliner‘ė, Italijos premjerė Georgia Meloni“, – pažymėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Pasak jos, Lietuvoje vis dar nėra aiškiai įtvirtintos smurto dėl lyties sąvokos teisės aktuose. 
„Kol kas Lietuvoje tik Konstitucinio Teismo jurispridencijoje egzistuoja „smurto dėl lyties sąvoka“. Nei Baudžiamajame kodekse, nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nei kituose aktualiuose teisės aktuose to nėra. Kartu su kolegėmis rengiame NVO (nevyriausybininkų – jarmo.net) poziciją dėl šių žmogžudysčių, ateinančią savaitę kreipsimės į politikus, reikalaudami nebebūti stručiais ir imtis reikalingų teisėkūros pokyčių“, – skelbė centro vadovė.

Sako, kad būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją  

Savo ruožtu Lygių galimybių plėtros centras ragina nepasiduoti vien emocingam detalių narstymui, o sutelkti dėmesį į sistemines priežastis ir sprendimus.

„Buvo nužudytos dvi jaunos merginos. Tai sukrečia ir suprantamai kelia baimę. Tyrimas vyksta, daug kas dar neaišku – o išaiškėjus visos detalės greičiausiai ir taip nebus viešos. Todėl kviečiame neįklimpti į bauginančių detalių narstymą. Vietoj to – žiūrėkime, kas daroma (ar nedaroma), kad mūsų merginos būtų saugios“, – teigiama centro išplatintame įraše.


Centro atstovai pabrėžia, kad tokios tragedijos nėra atsitiktinės: „Tyrimai rodo šių tragedijų šerdį: moterų sudaiktinimą, jų vertės menkinimą visuomenėje, žmogiškumo nuvertinimą. Tai yra daugelio moterų nužudymų pamatas, o ne kokios nors egzotiškos „individualios anomalijos“. Tokie įvykiai turėtų mus ne slėgti, o sukrėsti iki veiksmų.“

Pasak centro, vienas svarbiausių įrankių šiai problemai spręsti – Stambulo konvencija. „Vienas kertinių dokumentų, padedančių spręsti šias problemas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Ji turi būti ratifikuota. Negalime leisti, kad manipuliatyvios politikų pasakos apie šią Konvenciją vis atidėtų problemos visuomenėje sprendimą ir būtų prarasta daug daugiau gyvybių“, – teigiama įraše. 

Lietuvą sukrėtė dviejų moterų nužudymai Kaune

Jarmo.net primena, kad ketvirtadienį Kaune vos per kelias valandas rastos dviejų merginų – vienos gimusios 2003 m. , kitos – 2001 m. , kūnai su smurto žymėmis, skelbiama, kad jos sužalotos peiliu.

Pirmoji auka aptikta apie 13 val. V. Krėvės pr. esančiame daugiabutyje – jos kūnas rastas ant grindų. Merginos lavoną išvydo į butą įžengę artimieji.

Antra auka surasta vakare Pramonės pr. esančiame bute. 

Netrukus teisėsauga susiejo abu nusikaltimus. „Šiuo metu turimais pirminiais duomenimis, galime vertinti, kad tai yra vieno asmens nusikalstami veiksmai“, – penktadienį sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.

Ikiteisminis tyrimas dėl abiejų nužudymų buvo sujungtas.

Vienos iš nužudytųjų motina, kalbėjusi su „Kauno diena“, sakė: „Nieko mes nežinome. Dar neturime kūno“. Moteris pridūrė, kad dar ketvirtadienio rytą su dukra kalbėjosi telefonu.

Įtariamasis Benas Mikutavičius, gimęs 1996 m., kurį laiką nebuvo sučiuptas, jo ieškoti mestos gausios Lietuvos policijos pajėgos. 

Benas Mikutavičius įtariamas moters nužudymu | Lietuvos policijos išplatintos nuotr.

Penktadienį Kauno gyventojai aktyviai įsitraukė į įtariamojo paiešką, programėlėje „Zello“ sukūrę pokalbių kanalą. 

Penktadienį apie 23 val. 50 min., Kauno policija su gyventojų pagalba sulaikė 29-erių metų B. Mikutavičių. 

Beno Mikutavičiaus sulaikymo akimirka | Lietuvos policijos nuotr.

Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad pareigūnai įtariamąjį sulaikė kartu su gyventojais, kurie pastebėjo vyrą ir jį pagavo bei iškvietė tarnybas. 

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad sučiuptas įtariamasis iki atvykstant pareigūnams buvo pargriautas ant žemės. Liudytojai teigia, kad vyras šypsojosi, sakė, kad nieko nepadarė, mėgino priešintis. Vaizdo įrašuose matyti, kad dar neatvykus policijai įtariamasis buvo spardomas, jis rankomis nuo smūgių dengė galvos sritį. 

15min.lt paskelbė vaizdo įrašą iš sulaikymo vietos, kai atvyko policijos pareigūnai, uždėję įtariamajam antrankius.


Teismo bus prašoma suimti įtariamąjį 3 mėnesiams 

Šeštadienį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad B. Mikutavičius ketvirtadienį duriančiu pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo padarytų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Netrukus tokiais pačiais veiksmais buvo mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris, kuri nuo patirtų sužalojimų taip pat mirė įvykio vietoje.

B. Mikutavičius įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Sekmadienį Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ketina kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu skirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Benas Mikutavičius | Asmeninio albumo/„Facebook“ nuotr.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atlieka – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius.
Naujesnė Senesni