Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka nagrinės du skundus dėl europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimo byloje, kurioje politikas buvo kaltinamas viešu LGBTQI+ asmenų niekinimu.
 |
| Petras Gražulis | Fred Marvaux / EP nuotr. |
.png)
Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
„LAT teisėjų atrankos kolegija priėmė skundus nagrinėti kasacine tvarka. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka“, – BNS nurodė teismo atstovė.
Kasacinius skundus pateikė Generalinė prokuratūra ir trijų nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų advokatas Aivaras Žilvinskas.
Abiem skundais prašoma panaikinti 2026 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Generalinė prokuratūra anksčiau skelbė, kad kasacinį skundą pateikė dėl, jos vertinimu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Prokuratūra LAT prašo palikti 2025 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo P. Gražulis buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 10 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinis teismas: žodžiai žeidė, bet baudžiamajai atsakomybei to nepakanka
Lietuvos apeliacinis teismas balandžio pabaigoje panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir P. Gražulį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas neabejojo, kad politiko vartoti žodžiai buvo žeminantys, smerkiantys, užgaulūs ir diskriminacinio pobūdžio. Teismo vertinimu, jie žeidė LGBTQI+ bendruomenės narių orumą ir peržengė Konstitucijos saugomos saviraiškos laisvės ribas.
Vis dėlto teisėjų kolegija nusprendė, kad konkrečiu atveju nebuvo nustatytas papildomas veikos pavojingumo elementas, būtinas pačiai griežčiausiai – baudžiamajai – atsakomybei taikyti.
Apeliacinio teismo vertinimu, P. Gražulio pasisakymuose nebuvo tiesioginio neapykantos skatinimo, raginimų diskriminuoti arba neleistinai riboti LGBTQI+ asmenų teises. Teismas nurodė, kad vien įžeidžiančio ar niekinančio viešo pareiškimo nepakanka, jeigu nenustatomas konkretus tiesioginis arba netiesioginis neapykantos ar diskriminacijos skatinimas.
Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į pasisakymų kontekstą ir juos įvertino kaip spontanišką P. Gražulio reakciją, o ne iš anksto suplanuotą ar tikslingą neapykantos skleidimą.
Apeliacinis teismas rėmėsi principu, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė priemonė. Kitaip tariant, nors pasisakymai pripažinti diskriminaciniais ir nesuderinamais su kultūringa viešąja diskusija, teismas jų pavojingumo nelaikė pakankamu baudžiamajam persekiojimui.
Pirmosios instancijos teismas įžvelgė sąmoningą žmonių grupės niekinimą
Priešingos išvados 2025 m. spalį priėjo Vilniaus apygardos teismas. Jis konstatavo, kad P. Gražulis viešai tyčiojosi iš LGBTQI+ bendruomenės ir ją niekino dėl seksualinės orientacijos.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad esmė ne tai, ar politiko teiginiai gali būti laikomi teisingais, bet jų raiškos forma. Teisėjų kolegija nurodė, jog nuomonės reiškimu ar religiniais įsitikinimais negalima pateisinti niekinančios, žeminančios ir diskriminuojančios kalbos.
Teismas tokius P. Gražulio vartotus žodžius kaip „ped*rastai“, „išsigimėliai“, „iškrypėliai“ ir „venerinių ligų platintojai“ įvertino kaip žmogaus orumo žeminimą dėl seksualinės orientacijos.
Nors politikas tiesiogiai neragino smurtauti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo pareiškimais buvo skleidžiamos diskriminacinės idėjos ir kuriama neapykantos atmosfera.
Teismas taip pat akcentavo, jog P. Gražulis suprato, kad kalba LGBTQI+ bendruomenės nariams, yra filmuojamas žiniasklaidos ir jo žodžiai bus viešai paskleisti.
Teismo vertinimu, incidento poveikis neapsiribojo Seimo koridoriumi: pasisakymų įrašams pasklidus viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose kilo nauja prieš LGBTQI+ žmones nukreiptų komentarų banga. Tai, pasak teismo, padidino žalą ir konkretiems nukentėjusiesiems, ir visai bendruomenei.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. Gražulis buvo aukštas renkamas pareigas ėjęs politikas, todėl jo žodžiai visuomenėje turėjo didesnį svorį.
Teismo vertinimu, viešas asmuo privalo suvokti savo kalbos poveikį ne tik konkretiems žmonėms, bet ir visuomenės pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis.
P. Gražuliui buvo skirta 10 tūkst. eurų, bauda. Iš jo taip pat buvo priteista 2 tūkst. eurų Mantui Meškeriui, 3 tūkst. eurų Mantui Mackevičiui ir 284 eurai Rasai Račienei neturtinei žalai atlyginti.
Teismas konstatavo, kad nukentėjusieji patyrė stresą, nerimą, nemigą, nepageidaujamą dėmesį.
Ką kalbėjo P. Gražulis?
Baudžiamoji byla buvo iškelta dėl 2022 m. gegužės 26 d. Seimo rūmuose įvykusio incidento. Tą dieną parlamentui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tuometis Seimo narys P. Gražulis koridoriuje susiginčijo su posėdį stebėjusiais LGBTQI+ bendruomenės atstovais.
Bylos duomenimis, politikas, be kita ko, sakė: „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra ped*rastas“, „Iš kur tie ped*rastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį.“
P. Gražulis savo kaltės nepripažino. Duodamas parodymus teisme jis tvirtino citavęs Šventąjį Raštą ir teigė homoseksualių žmonių neniekinęs, o jų gailėjęs.
Teisėjui Audriui Cininui paklausus, ar Biblijoje vartojamas P. Gražulio pasakytas žodis „ped*rastas“, politikas atsakė: „Aš galėčiau paieškoti.“
P. Gražulis taip pat pareiškė: „Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą.“
Po vieno iš teismo posėdžių jis teigė, kad homoseksualiais žmonėmis ne gimstama, o tampama, bei tikino buvęs persekiojamas dėl savo religinių įsitikinimų. Politikas savo elgesio nevertino kaip agresyvaus ir tvirtino tik atsakęs į jam išsakytas pastabas.
Apeliaciniam teismui P. Gražulį išteisinus, politikas pripažino tokio sprendimo nesitikėjęs. Dar prieš paskelbiant nuosprendį jis buvo išplatinęs pareiškimą, kuriame būsimą, kaip pats manė, nepalankų sprendimą vadino smūgiu tikintiesiems.
Po išteisinimo P. Gražulis pareiškė norintis padėkoti teisėjams ir jų atsiprašyti už iš anksto išplatintą pareiškimą.
„Žinokit, tikrai nesitikėjau jokiu būdu, kad gali išteisinti, nors pagal viską tikrai turėjo išteisinti“, – BNS tuomet sakė europarlamentaras.
Nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys Apeliacinio teismo sprendimą savo ruožtu vadino absurdišku. Jų teigimu, teismas nepakankamai įvertino praktines incidento pasekmes, viešo politiko statusą ir po pasisakymų kilusią prieš LGBTQI+ žmones nukreiptų komentarų bangą.
LAT būsimas sprendimas šioje byloje bus galutinis ir neskundžiamas.