Po netoli LGBTQ+ bendruomenės renginio Berlyne įvykdyto teroro akto terorizmo, ekstremizmo ir radikalėjimo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas, portalą jarmo.net informavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
 |
| Gėlės, žvakės ir LGBTQ+ bendruomenės vėliavos teroro išpuolio aukų minėjime Berlyne | „Zartesbitter“ / „Wikimedia Commons“ nuotr. |
.png)
Centro teigimu, Lietuvos institucijos, remdamosi Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėsenos indikatorių sistema, NKVC nedelsiant informuoja apie pasikeitusį grėsmės lygį šalyje.
„NKVC grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stebėsenos apžvalgą atlieka remdamasis Lietuvos tarnybų ir institucijų teikiama vieša ir nevieša informacija“, – nurodė centro atstovai.
Portalas jarmo.net institucijų teiravosi, ar po teroro akto Berlyne atliekamas papildomas terorizmo grėsmės Lietuvai vertinimas ir ar, atsižvelgiant į galimą panašių išpuolių arba jų mėgdžiojimo riziką kitose Europos valstybėse, svarstoma keisti Lietuvoje nustatytą grėsmės lygį.
Taip pat buvo klausiama, ar Lietuvos institucijos turi duomenų apie šalyje veikiančius asmenis arba grupes, kurie galėtų būti įkvėpti Berlyno išpuolio, jį palaikyti, teisinti ar svarstyti panašius smurtinius veiksmus.
NKVC konkrečiai neatsakė, ar po išpuolio Berlyne buvo atliktas atskiras grėsmės vertinimas ir ar nuspręsta nekeisti šiuo metu taikomo grėsmės lygio. Centras taip pat nepateikė informacijos apie galimas grėsmes LGBTQ+ bendruomenės renginiams, organizacijoms ar jų atstovams Lietuvoje.
Į papildomą jarmo.net klausimą, ar centro atsakymas reiškia, kad po teroro akto Berlyne grėsmės lygio kelti neketinama, NKVC neatsakė.
Valstybės saugumo departamentas (VSD), gavęs portalo klausimus apie terorizmo grėsmę ir galimą išpuolio mėgdžiojimo riziką, nurodė, kad pagal kompetenciją jie turėtų būti adresuojami NKVC ir policijai.
Policijos departamentas savo ruožtu informavo neturintis papildomos informacijos, kurios nebūtų pateikęs NKVC.
„Policijos departamentas prie VRM papildomos informacijos, nei pateikta Nacionalinio krizių valdymo centro komentare, neturi“, – nurodė departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Jarmo.net primena, kad liepos 25-osios vakarą Berlyno Tiergarteno parke, netoli Brandenburgo vartų ir LGBTQ+ bendruomenės eitynių „Christopher Street Day“ baigiamojo renginio, baltas mikroautobusas įvažiavo į žmonių minią.
Per išpuolį žuvo 65 metų moteris iš Lenkijos, dar 29 žmonės buvo sužeisti.
Iš automobilio išlipęs užpuolikas taip pat puolė žmones mačete ir pabėgo.
Kitą dieną įtariamasis nukautas per policijos operaciją. Vokietijos federaliniai prokurorai vėliau pranešė jo telefone aptikę vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, užpuolikas prisiekė ištikimybę teroristinei organizacijai „Islamo valstybė“.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtame 2026 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat atkreiptas dėmesys į islamistinių organizacijų propagandos skatinamą jaunų žmonių radikalėjimą Europoje.
Dokumente nurodoma, kad „islamistinės ideologijos radikalizuoti jaunuoliai dažniausia taikiniais pasirenka civilius viešose vietose, krikščionių maldos namus, pareigūnus ar LGBT+ bendruomenę“.
Žvalgybos vertinimu, artimoje perspektyvoje mažai tikėtina, kad Lietuva taptų islamistinių teroristų taikiniu. Vis dėlto neatmetama, kad pavieniai Lietuvoje gyvenantys radikalizuoti asmenys gali skleisti propagandą, burti ekstremistinių ideologijų rėmėjų grupes ar finansuoti teroristines organizacijas.