„AfD yra vienintelė tikra gėjų ir lesbiečių gynėja Vokietijoje“, – dar 2017 m. savo partijos tinklalapyje skelbė Alice Weidel, šiandien tapusi viena ryškiausių „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) figūrų. Tačiau ši kraštutinių dešiniųjų politinė jėga jau ne vienerius metus pasisako už tai, kad LGBTQ+ ir migrantų teisės būtų ribojamos. Todėl AfD proveržis Saksonijos-Anhalto rinkimuose vėl atkreipė dėmesį tiek į pačią partiją, tiek į jos lyderės asmeninio gyvenimo ir politinių pažiūrų kontrastus.
 |
| Jarmo.net koliažas („Instagram“ ir Elekes Andor / „Wikimedia Commons“ nuotr.) |
.png)
„AfD kalba apie „tradicijas” ir „migrantus”. Atrodo, kad jie yra naujieji naciai. Bet jų lyderė yra homoseksuali moteris, kurios mylimoji yra tamsiaodė imigrantė. Realiai ji pati ir jos žmona yra tai, prieš ką pati kviečia kovoti. Kodėl? O todėl, kad viskas čia yra melas ir spektaklis“, – į „Facebook“ sekėjus pirmadienį kreipėsi pilietinių iniciatyvų organizatorius Mantas Meškerys.
Sekmadienį AfD Saksonijos-Anhalto žemės parlamente iškovojo 39 mandatus iš 83, surinkusi 43,8 proc. balsų. Leidinys „The PinkNews“ pažymi, kad tai – sėkmingiausias kraštutinių dešiniųjų partijos rezultatas Vokietijoje nuo laikotarpio prieš Antrąjį pasaulinį karą.
AfD pergalė Saksonijoje-Anhalte
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ rinkimus laimėjo didele persvara, tačiau daugumos žemės parlamente neužsitikrino.
Preliminarūs balsavimo rezultatai
AfD
43,8 %
CDU
17,2 %
AfD surinko daugiau nei dvigubai daugiau balsų nei 2021 m. rinkimuose.
39
vietos 83 vietų Saksonijos-Anhalto parlamente
AfD iki absoliučios daugumos pritrūko trijų mandatų.
77,8 %
rinkėjų aktyvumas
BBC rinkėjų aktyvumą apibūdino kaip ypač aukštą.
2,1 mln.
gyventojų Saksonijoje-Anhalte
Žemė yra rytinėje Vokietijos dalyje.
3
mandatų pritrūko AfD iki daugumos
Vienvaldžiam valdymui reikėtų mažiausiai 42 vietų.
Dauguma buvo visai šalia
AfD prognozuojamos 39 vietos. Absoliučiai daugumai 83 vietų parlamente reikia bent 42 mandatų.
39 AfD vietos
42 daugumos riba
83 iš viso
Kas bus toliau?
Nepaisant aiškios pergalės, AfD negali viena suformuoti daugumos. Kitos pagrindinės politinės jėgos atsisako bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų partija, todėl valdžios formavimas gali tapti sudėtingas.
5
mandatai prognozuojami kairiojo populistinio BSW partijai, kurios pozicija gali tapti svarbi ieškant paramos mažumos valdžiai.
Šaltinis: BBC. Skaičiai – preliminarūs Saksonijos-Anhalto
žemės rinkimų rezultatai.
BBC News
Rezultatai sukėlė nerimą daliai Vokietijos visuomenės, įskaitant Holokaustą išgyvenusius žmones.
Tačiau AfD istorija verčia kraipyti galvas ir dėl kitos detalės: partija, pasisakanti prieš tos pačios lyties asmenų santuokas ir ne kartą mėginusi riboti LGBTQ+ teises, yra lyderiaujama moters, kuri pripažįsta esanti lesbietė, su savo partnere auginanti du vaikus.
 |
| Alice Weidel kartu su Sarah Bossard | „Instagram“ / asmeninio albumo nuotr. |
Nuo euro kritikos iki AfD viršūnės
„AfD yra ne tai, kad naciai, jie yra kremliaus projektas, skirtas ardyt Europą, pasitelkiant nacionalizmą ir „tradicijas, – įsitikinęs M. Meškerys. – <...> kremlius dešimtmečius dirbo ieškodami politinių durnelių (ar naivuolių), kurie atvertų duris nevaldomai migracijai ir ta imigrantų problema atsirastų. Tada pasitvirtino, kad tai iš tikrųjų labai erzina baltaodžius europiečius (nežabota imigracija). Tada kremlius paaštrino ir prisidėjo prie tos problemos, kad europiečiai dar labiau susinervuotų (užsiundė pabėgėliais). Lygiagrečiai per tiktokus pradėjo varyt video šitomis temomis. Įvairūs veikėjai, nauji podcastai ir panašiai. Pajungtos visos sferos. Įtampa augo, europiečiai tapo vis piktesni dėl imigrantų ir susikūrė terpė atsirasti kažkam, kas viską sutvarkytų. Ir kas gi galėtų išspręsti šią problemą? Tada pasiūlė sprendimą/vaistus: sukūrė partijas, kurios neva yra „patriotinės“ ir „tradicinės”.
AfD buvo įkurta 2013 metais, iš pradžių daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos politikai, euro zonai ir Vokietijos fiskaliniam suverenitetui. Tačiau po 2015-ųjų, kai Vokietija priėmė daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų ir migrantų, partijos politinis svorio centras smarkiai pasislinko į migracijos ir nacionalizmo temas.
Pati A. Weidel prie AfD prisijungė 2013 metų spalį. Ji yra sakiusi, kad iš pradžių ją patraukė būtent partijos kritiškas požiūris į eurą.
Ši moteris netruko kilti karjeros laiptais. 2015 metais A. Weidel išrinkta į AfD federalinę valdybą, o nuo 2017-ųjų vadovauja partijos parlamentinei frakcijai Bundestage.
2022 metais kartu su Tino Chrupalla ji tapo AfD bendrapirmininke ir pirmąja atvirai homoseksualia šios partijos vadove.
Pati A. Weidel ir T. Chrupalla atmeta teiginį, kad AfD yra kraštutinių dešiniųjų partija.
A. Weidel biografijoje – dar vienas įdomus niuansas. Kaip nurodo „The PinkNews“ senelis Hans Weidel buvo nacių režimo teisėjas, paskirtas Adolfo Hitlerio valdymo metais ir skyręs bausmes Trečiojo reicho oponentams.
Gyvenimas su partnere ir „tradicinės šeimos“ retorika
A. Weidel nuo 2009 metų gyvena su Šri Lankoje gimusia kino kūrėja Sarah Bossard, kuri vaikystėje buvo įvaikinta šveicarų šeimos.
Pora augina du sūnus, pačios A. Weidel šeimos modelis smarkiai skiriasi nuo tos šeimos sampratos, kurią akcentuoja jos partija. AfD nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir pirmenybę teikia civilinėms sąjungoms. Partija taip pat mėgino ginčyti Vokietijoje įteisintas tos pačios lyties porų santuokas.
A. Weidel yra kalbėjusi apie tradicinės šeimos, kurią sudaro motina ir tėvas, reikšmę vaikams.
2019 m. interviu Šveicarijos savaitraščiui „Weltwoche“, paklausta, ar vaikams nereikia tėvo, A. Weidel tikino: „Vaikams būtinai reikia tėvo ir motinos. Arba vyro ar moters, kurie atliktų atitinkamą vaidmenį“
Politikė taip pat yra sakiusi nemananti, kad tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas – svarbus politinis klausimas, tad nepaisant daugiau nei 17 metų trunkančių santykių, A. Weidel ir S. Bossard nėra susituokusios.
A. Weidel tvirtina nematanti prieštaravimo tarp savo seksualinės orientacijos ir AfD propaguojamų konservatyvių vertybių.
„Kaip politikė aš kalbu apie visuomeninį siekinį, o jis yra tradicinė šeima, galiu už tai pasisakyti ir čia nėra jokio prieštaravimo“, – interviu RTL/ntv liepą teigė ji.
Politikės teigimu, kartu su partnere auginami sūnūs yra auklėjami krikščioniškai.
 |
| Alice Weidel | Elekes Andor / „Wikimedia Commons“ nuotr. |
Šveicarijoje gyvenanti Vokietijos nacionalistė
A. Weidel ir S. Bossard su vaikais gyvena Einsiedelne, Šveicarijoje, tačiau būtent Berlyne politikė stato savo karjerą, o oficialią gyvenamąją vietą ji deklaruoja savo rinkimų apygardoje Uberlingene, Vokietijoje.
Skelbiama, kad A. Weidel gimė Gutersloh mieste, studijavo ekonomiką Bairoite.
Iki pradėdama politinę karjerą ji dirbo finansų sektoriuje, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ ir „Bank of China“. Bent šešerius metus ji gyveno Kinijoje.
Toks tarptautinės finansininkės gyvenimo aprašymas iš pirmo žvilgsnio taip pat gali atrodyti neįprastas nacionalistinę ir prieš migraciją nukreiptą politiką propaguojančios partijos lyderiui.
Migrantai, „repatriacija“ ir sąmokslo teorijos
Politikė garsėja griežta retorika migracijos klausimais.
2018 m. sakydama kalbą Bundestage ji migrantus apibūdino kaip „burkas, mergaites su skarelėmis, peiliais ginkluotus vyrus, gyvenančius iš valstybės išmokų, ir kitus niekam tikusius žmones“. Tokie žodžiai sukėlė griežtą jos kritikų reakciją.
A. Weidel taip pat yra raginusi vykdyti plataus masto užsieniečių „repatriaciją“.
„Per pastaruosius dešimt metų buvo įleisti milijonai žmonių vykdant atvirų sienų politiką, kuri akivaizdžiai yra neteisėta. Mes visiškai atsuksime ratą atgal ir grąžinsime šiuos žmones ten, iš kur jie atvyko“, – 2025 m. žadėjo ji.
AfD „Vision 2026“ programoje numatytos priemonės deportacijoms vykdyti Vokietijos žemių lygiu ir siūlyta sukurti struktūrą, kuri leistų tai paspartinti.
Partija taip pat siekia glaudesnių Vokietijos santykių su Rusija.
A. Weidel yra teigusi, kad dėl karo Ukrainoje tikroji nukentėjusioji esą yra Vokietija.
„Pigi energija iš Rusijos buvo „Made in Germany“ sėkmės paslaptis. Mums jos reikia susigrąžinti“, – birželį interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė ji.
Politikė anksčiau pasižymėjo ir tuo, kad abejojo vakcinacijos nuo COVID-19 nauda, reiškė abejones dėl klimato kaitos ir yra kalbėjusi apie vadinamąją „didžiojo pakeitimo“ teoriją: kraštutinių dešiniųjų aplinkoje paplitusią sąmokslo teoriją, pagal kurią baltaodžiai gyventojai esą sąmoningai „keičiami“ migrantais.
Hitlerį pavadino „komunistu“
Tarptautinio atgarsio sulaukė A. Weidel pasisakymai, nuskambėję 2025 m. sausį pokalbio su Elonu Musku metu.
AfD lyderė pareiškė, kad naciai esą nebuvo dešinieji, o Adolfą Hitlerį pavadino „komunistu, socialistiniu tipu“. Tąkart pats E. Muskas pakartojo remiantis AfD, sakydamas, kad, jo nuomone, „tik AfD gali išgelbėti Vokietiją“.
Toks istorijos aiškinimas prieštarauja faktams: nacionalsocialistinis režimas sistemingai persekiojo komunistus, socialdemokratus, profesinių sąjungų atstovus ir kitus politinius oponentus, o komunistai tapo vieni pirmųjų, uždarytų nacių koncentracijos stovyklose.
Dar vieną skandalą A. Weidel sukėlė kalbėdama apie Vokietiją ir Holokaustą.
Interviu visuomeniniam transliuotojui ARD ji Vokietijoje puoselėjamą istorinės atsakomybės kultūrą pavadino „kaltės kultu“.
Politikė taip pat skundėsi dėl nuolatinio AfD siejimo su nacistinės Vokietijos praeitimi ir Holokausto atminimu, tokį dėmesį pavadindama erzinančiu.
Parengta pagal „The PinkNews“, „Thrivary“, „Reuters“ ir kt. informaciją