„Lyčių yra tiek, kiek yra žmonių“

Kodėl žmonės taip keistai reaguoja į terminą „socialinė lytis“? Kaip ir akivaizdu, kad jis reiškia viską, kas nėra susiję su biologiniais lyties klausimais (genetika, hormonais ir genitalijomis), bet susiję su viskuo, kas daro įtaką lytims iš socialinės aplinkos. Tačiau nemažai žmonių leidžiasi maustomi pseudopolitikų, niekaip nesugebančių savo galvos ištraukti iš svetimo tarpkojo ir bandančių neigti lyties socialines dedamąsias, tarsi viskas žmoguje tebūtų elementari biologija.

Asociatyvi freepik.com nuotr.


Jūratė Griškėnaitė, rašytoja

jurate.griskenaite@gmail.com

Žinoma, galima gyventi manant, kad žmogus – tik elektros impulsų varoma biologinė mašina, t. y., kaulų, mėsos ir kraujo masė. Istorijoje netrūksta šiurpinančių pavyzdžių, prie kurių privedė toks mąstymas. Vis tik, jau daugybę amžių žmonijai akivaizdu, kad esame ne tik biologinės, bet ir socialinės, ir psichologinės būtybės. Esame veikiami supančios aplinkos – visuomenės reikalavimų, lūkesčių, normų, kultūros, o bandydami suvokti save, suprantame Aš kaip kažką didesnio ir platesnio, unikalaus, turinčio sielą ar dvasią, vidinį pasaulį, gebantį kurti, ieškoti ir sąmoningai keistis.

Taigi, kaip ir pats žmogus nėra tik biologija, taip ir lytis nėra vien biologijos klausimas, nors net šia prasme jis nėra toks paprastas, kaip norėtume kartais manyti. Biologinės lytys yra dvi – vyriška ir moteriška. Tačiau žmogus nėra lytis ar kažkoks standartinis vienetas. Todėl žmonės būna vyriškos lyties, moteriškos lyties ir interlyčiai. Nelabai kas ginčysis ir dėl to, kad kiekvienoje iš šių kategorijų egzistuoja gausi įvairovė: ir vyrai biologiškai tarpusavyje yra skirtingi, ir moterys, ir interlyčiai.

Ir čia tik biologija – sritis, kurioje galime ištirti, suskaičiuoti ir pamatuoti ar tiesiog objektyviai įvertinti matant, nors ne visuomet gauname aiškų atsakymą. Matuoti, vertinti ir apibrėžti įmanoma ir socialinės žmogų veikiančios aplinkos klausimus, t. y., visa tai, kaip mus veikia visuomenė, jos lūkesčiai, normos, reikalavimai ir pan. O kai kalbame apie dalykus, susijusius su žmogaus Aš, jo/s tapatybe, susiduriame su vidiniu supratimu ir patirtimi apie save, o to jau jokiu aparatu neišmatuosi ir nesuskaičiuosi. Kiekvienas save šiame pasaulyje suvokiame savitai ir tik mes patys galime pasakyti, kas iš tiesų esame, kas yra tas mūsų Aš. Taigi, kalbėdami apie žmogų kaip visumą, turime galvoje jo/s biologines, socialines ir tapatybės dalis.

Kalbėdami apie lytį kaip visuma, turime galvoje ne tik jos biologinę dalį, bet ir socialinę (su lytimi susijusias visuomenės normas, lūkesčius ir įsitikinimus dėl išvaizdos, aprangos, elgsenos ir pan., kitaip dar vadinama lyčių vaidmenų stereotipais), bei žmogaus lytinę tapatybę (unikalų žmogaus asmeninį lyties pajautimą), kurią ji/s renkasi atitinkamai išreikšti arba ne (pvz., per aprangą ar išvaizdą).

Tad kažkuria prasme galima sakyti, kad lyčių yra tiek, kiek yra žmonių, net nebūtinai 72, kurias taip mėgsta minėti jomis visai nesidomintys tauškaliai. Nes kiek žmonių, tiek ir tapatybių, mat kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas, ir kiekvienas gyvenimą šiame pasaulyje, būdami savame kūne, suvokiame ir patiriame savitai.

Žinoma, daug lengviau valdyti visuomenę, kurioje yra tik A ir B variantai, kuriems leidžiami tik tam tikri riboti veiksmai. Bet ar įmanoma žmogui nugyventi laimingą gyvenimą visiškai pamynus savąjį Aš?

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni