Po liberalų iniciatyvos, Seimo komitetas grįžta prie Civilinės sąjungos įstatymo projekto

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas grįš prie nevienareikšmiškai vertinamo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo – bus svarstomas Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas projekte numatyti aktualiją teisės akto įsigaliojimo datą.

„Baltic Pride 2025“ eitynės | ELTA / Ervin Rauluševičiaus nuotr.


Austėja Paulauskaitė (ELTA)

Naujienų agentūra

Prieš savaitę liberalai registravo siūlymą, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d. Tuomet liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog patikslinus projektą, jis balsavimui galėtų netrukus grįžti į Seimo plenarinių posėdžių salę.

„Mes norėtume, kad data būtų reali – tai yra 2026 m. liepos 1-oji, nes dabar įstatymo projekte dar likusi ankstesnė data – 2023 m. Akivaizdu, jau laikas praėjo per tą įstatymo svarstymą“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš laikausi nuomonės, ir kolegos liberalai taip pat, kas šis projektas yra geriausias sprendimas, greičiausias sprendimas. Be to, neseniai ir prezidentas, sakydamas savo metinę kalbą Seimui, pabrėžė, kad po Konstitucinio teismo sprendimo reikėtų partnerystės klausimą pagaliau išspręsti. (…) Mes turime gerą projektą, kurį pakoregavus dėl įsigaliojimo datos, galima būtų jau ir balsuoti“, – tuomet aiškino ji.

ELTA primena, kad birželio pradžioje, skaitydamas metinį pranešimą Seime, prezidentas Gitanas Nausėda valdančiuosius paragino pateikti sprendimą dėl tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo.

Savo ruožtu balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju buvo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Naujesnė Senesni