Šiuo metu Lisabonoje, Portugalijoje, jau galima išvysti spalvingus „EuroPride“ ženklus. Į miestą renkasi ne tik LGBTQ+ bendruomenės nariai ir juos palaikantys žmonės, bet ir politikai bei aktyvistai – jie pasirengę kalbėti apie svarbiausius iššūkius ir ieškoti sprendimų klausimams, kurie iš esmės nulems bendruomenės ateitį.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Simona Padegimaitė
Tolerantiško jaunimo asociacijos narė, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkė
Birželio 19 d. prasidėjo „EuroPride“ renginiams skirta Žmogaus teisių konferencija, kurioje viena pirmųjų diskusijų skirta aptarti dezinformacijos pavojų ir poveikį.
Skaitmeninis amžius atneša ne tik galimybes, bet ir naujas grėsmes. Viena jų – dezinformacija, šiandien vis dažniau tampanti ginklu prieš demokratiją, žmogaus teises ir ypač pažeidžiamas bendruomenes, tokias kaip LGBTQIA+. Tarptautinėje diskusijoje „Combating Disinformation: LGBTQIA+ Rights and Fake News“ ekspertai aptarė, kaip informacinės technologijos daro įtaką žmogaus teisėms ir ką galime padaryti, kad pakeistume situaciją.
Technologijų pelnas – civilinės visuomenės nuostoliai
Telekomunikacijų ir technologijų kompanijos uždirba iš mūsų duomenų, tačiau tuo pat metu civilinė visuomenė lieka be galimybės suprasti, kaip algoritmai veikia informacijos sklaidą. Trūksta prieigos prie duomenų, o ES teisėsaugos mechanizmai, nors egzistuojantys, tačiau neturintys daug galios – ES teisių pažeidėjai nesulaukia jokios atsakomybės. Organizacijos, kurios galėtų padėti, priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl ribotų finansų, todėl ilgalaikės strategijos lieka tik svajonė.
Kaip dezinformacija pasiekia žmones? Pasak tyrėjos Inês Narciso, egzistuoja dvi pagrindinės dezinformacijos skleidėjų grupės. Pirmoji – organizuotos, pavojingos jėgos, naudojančios interneto „botus” ir manipuliatyvius naratyvus. Pavytzdžiui, Moldovoje buvo užsakyti plakatai, kviečiantys į „Pride“ atsivesti vaikus, ir nurodantys, kad „Pride“ finansuojama būtent ES lėšomis. Antroji dezinformacijos skleidėjų grupė – žmonės, kurie organiškai dalijasi netikra informacija, dažnai nesuvokdami jos klaidingumo. Jiems trūksta tapatybės, jie pyksta, jaučiasi atstumti.
Portugalijoje labai dažnai dezinformacija plinta pasitelkus pasenusias naujienas. Norintieji sukelti šaršalą pasidalija senais straipsniais (pvz. apie didelius mokesčius). Tuo metu skaitytojai dažniausiai net nespusteli ant straipsnių nuorodų, nepatikrinę paskelbimo datos patiki, kad tai aktuali informacija bei susieja ją su dabarties veiksniais. Platformos galėtų tai spręsti, pvz., rodyti datą šalia nuorodos. Tačiau socialiniai tinklai dažnai slepiasi už techninių apribojimų.
LGBTQIA+ balsai – blokuojami, ištrinami, nutylimi
Lisa Hemp iš „FNF Europe“ pabrėžė, kad net LGBTQIA+ bendruomenė, dedanti pastangas skleisti informaciją, susiduria su kliūtimis: svetainės blokuojamos, turinys šalinamas, o bandymai prisitaikyti prie algoritmų tampa desperatiška kova. Šiuo metu bendruomenė neturi nei priemonių, nei galios paveikti sistemą.
Reikia pozityvios vizijos
Diskusijoje skambėjo ir kvietimai kurti alternatyvą – ne vien priešintis dezinformacijai, bet ją užgožti pozityviu turiniu. Egerton Neto iš Brazilijos paminėjo ES projektą „Verify“, kuris sėkmingai pasitelkia teigiamus naratyvus vakcinų srityje. Panašią strategiją galima taikyti ir LGBTQIA+ klausimams – „užtvindyti sistemą“ pozityviais pasakojimais apie teises, lygiateisiškumą ir žmogiškumą.
Pastebimas ir utopinių naratyvų poreikis. Net tokie serialai kaip „Heartstopper“ vis dar rodo, kaip sunku būti LGBTQIA+ bendruomenės nariu, tad būtina kurti vizijas, kuriose nėra diskriminacijos, ginklų, neapykantos, taip padedant tiems, kurie dar nesupranta LGBTQIA+ realybės, pamatyti kitą pasaulį ir prisijungti prie pokyčių.
Jauni vyrai – pamiršta auditorija
Inês atkreipė dėmesį, kad jauni vyrai vis dažniau nesijaučia atstovaujami, tampa bejėgiai ir lengvai pasiduoda radikalizacijai. Juos reikia pasiekti ne kaip rinkodaros auditoriją, o kaip žmones, kuriems būtinas emocinis ryšys kaip partneriams ar broliams, kurie susiduria su psichologinėmis problemomis. Reikia kalbėtis apie tai, kas jiems rūpi – prieinamumą, sveikatos paslaugas, socialinį saugumą – o ne tik apie tapatybę. Reikia juos pastebėti.
Kur dingo institucijų atsakomybė?
Moderatorius Luis Cano pabrėžė, kad platformos privalo būti skaidrios – pasakyti, ką gali padaryti, o ko – ne. Šiuo metu jos dengiasi už techninių argumentų („pakeitus vieną bloką sugrius visa sistema“) ir NDA sutarčių. Tai palieka piliečius be galimybės suprasti, kaip veikia sistema, kurioje jie egzistuoja, o norinčius siekti pokyčių – be galimybės suprasti, kokie pakeitimai gali būti siūlomi.
Diskusijoje aptartos problemos turi sprendimus, vieni jų – daugiau atvirumo socialinių medijų veikime ir algoritmuose, daugiau dėmesio medijų raštingumui ne tik mokykloje, bet ir siekiant pasiekti žmones, gyvenančius užmiesčiuose, naratyvų keitimas išvengiant konflikto ir įtraukiant suradus sąlyčio taškus.
Kalbant apie dezinformaciją paminėtina tai, jog LGBTQ+ bendruomenei kovoti šią kovą gali būti labai sunku psichologiniu aspektu, tačiau paklausus, ką daryti, jei pasitikėjimo galinčiomis padėti institucijomis nėra, arba institucijos yra nusiteikusios priešiškai, pateiktas atsakymas gali būti naudingas ir Lietuvoje kovojant su neapykantos nusikaltimais – visur ir visada praneši apie netinkamą, priešišką informaciją bei būtinai rinkti duomenis apie siųstus pranešimus. Turint informaciją visada galima kreiptis į žiniasklaidą ir siekti viešo spaudimo.
LGBTQIA+ teisės šiandien neatsiejamos nuo informacinių technologijų, platformų skaidrumo ir bendruomenės atsparumo. Reikia ne tik gintis, bet ir kurti – naujas sistemas, įtraukesnius pasakojimus, stipresnes sąjungas. Tik tuomet galėsime tikėtis pasaulio, kuriame informacija gina, o ne žaloja.