Su filmu „Aktyvistas“, kurio centre sukasi detektyvinė istorija apie LGBTQ+ aktyvisto nužudymą, į kino teatrus grįžtantis režisierius Romas Zabarauskas sako – kai kurie įvykiai, atspindimi filme, išties susiklostė ir realybėje, tiesa, jau po to, kai buvo aprašyti scenarijuje. Tačiau filme žiūrovai neturėtų tikėtis „realių istorijų ir asmenybių atspindėjimo“, priduria kūrėjas.
 |
| Filmas „Aktyvistas“, režisierius Romas Zabarauskas | Luko Šalnos nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nemažai dėmesio sulaukė 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutikusi istorija, kai Vilniuje buvo padegtos Lietuvos gėjų lygos (LGL) biuro durys. Įėjimas į biurą, kurį LGL dalinosi su
pirmame aukšte įsikūrusia drabužių parduotuve, buvo suniokotas tyčinio
padegimo būdu. Gaisrą pastebėjo pro šalį važiavęs taksi vairuotojas.
Tų pačių metų rugsėjį režisieriaus R. Zabarausko namo laiptinėje net 3 kartus padegtos butų durys. Įtarta, kad toks nusikaltimas įvykdytas dėl neapykantos prieš LGBTQ+ bendruomenę, mat ant režisieriaus buto balkono po LGL durų padegimo užkabinta LGBTQ+ vėliava, o įvykio vietoje besidarbavusi pareigūnė liepė ją nusikabinti, kol visas namas nesudegė.
Galiausiai paaiškėjo, kad R. Zabarausko name kilę gaisrai susiję su tarptautiniu nusikalstamu susivienijimu, vykdžiusiu nelegalią veiklą – prekybą žmonėmis. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems tyrėjams tapo aišku – padegėjai R. Zabarausko name bandė kenkti konkurentams, ne įvykdyti homofobinį išpuolį.
Visgi, audra visuomenėje įsiplieskė ir kilo diskusija apie policijos ir pažeidžiamos bendruomenės santykius bei LGBTQ+ asmenų saugumą. Dūmai dar neišsisklaidė: kalbos tęsiasi iki šių dienų.
Ar šie įvykiai tapo pagrindu filmui „Aktyvistas“? „Visa ši istorija, kuri turėjo tikrai labai daug peripetijų, iš dalies įkvėpė filmą, nors jis pasakoja ir kitokią istoriją. Tačiau neseniai naršydamas savo elektroninius laiškus supratau, kad pradinę idėją dokumentavau kelias savaites prieš pirmąjį padegimą“, – pasakojo R. Zabarauskas.
„Aktyvistas“ bus rodomas Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 19 d., tačiau jau dabar paskelbti išskirtiniai seansai su susitikimais Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Kūrėjai kviečia prisijungti ir prie pačios premjeros su filmo komanda, kuri rugsėjo 16 d. vyks Kauno „Forum Cinemas“.
– Filmas, kurį nepatogu žiūrėti, o politikai ir homofobai, ir net LGBTQ+ bendruomenė norės užsimerkti. Taip naujausią jūsų kūrinį apibūdina „Cinema Ads“ prodiuseris Mantvidas Žalėnas. Tačiau prisipažinsiu, kad šio filmo labai laukiu būtent todėl, nes kitiems bus nepatogu, be kita ko, tartum yra lūkestis pamatyti veikėjus, kuriuos galbūt pavyks atpažinti ir šių laikų Lietuvoje – tuos pačius aktyvistus arba neonacius. Kaip manote, ar Lietuvos publika pasiruošusi tokio pobūdžio filmui? Ir ar žiūrovas gali tikėtis atpažinti tikrus Lietuvos LGBTQ+ aktyvistus arba jų priešininkus? – pasiteiravau R. Zabarausko.
– Manau, kad šiam filmui tiesiog nereikia jokio pasiruošimo. Žinoma, visad norintys gali daugiau pasigilinti, atpažinti „Aktyvisto“ nuorodas į „film noir“ klasiką, platesniame pasauliniame kontekste įvertinti filmo temas, bet tai nėra būtina, kad pavyktų gerai praleisti laiką.
Dėl atpažinimo, mąstau, hm… Nereiktų tikėtis realių istorijų ir asmenybių atspindėjimo, bet vis dėlto tam tikrų paralelių su tikrove žiūrovai galės įžvelgti. Juokingiausia, kad kai kurie panašūs tikri įvykiai nutiko jau po to, kai juos parašėme scenarijuje.
 |
| Filmas „Aktyvistas“, režisierius Romas Zabarauskas ir aktorius Robertas Petraitis | Luko Šalnos nuotr. |
– Prie „Aktyvisto“ dirbote nuo 2018 m. Bet kaip jūsų galvoje gimė „Aktyvisto“ idėja? Ir kuo šis filmas asmeniškas jums pačiam?
– Pastaruoju metu vis galvojau, jog mane įkvėpė man nutikusi keista padegimų istorija, bet taip vis dėlto nėra, na, bent jau ne visai.
Po to, kai buvo padegtos LGL biuro durys, išsikabinome vaivorykštės vėliavą savo balkone ir taip sutapo, jog sekė trys padegimai mūsų name – iš pradžių mūsų aukšte, paskui jau kitame. Nors tai įžiebė daugybės žmonių solidarumą, kabinant vėliavas savo balkonuose, vėliau pasirodė, jog padegimai nebuvo susiję su homofobija.
Visa ši istorija, kuri turėjo tikrai labai daug peripetijų, iš dalies įkvėpė filmą, nors jis pasakoja ir kitokią istoriją. Tačiau neseniai naršydamas savo elektroninius laiškus supratau, kad pradinę idėją dokumentavau kelias savaites prieš pirmąjį padegimą.
Idėja kilo dėl to, kad tiesiog smalsu kurti originalų detektyvinį kiną ir būtent tokiu būdu atspindėti sudėtingą tikrovę, kurioje gyvename. Man įdomi liberalios demokratijos tema. Būdamas rytų europiečiu kartais jaučiuosi, jog labiau vertinu jos institucijas nei savikritiški bičiuliai Vakaruose.
 |
| Elžbieta Latėnaitė | Filmo „Aktyvistas“ kadras |
– Kokios jums įžvalgos kilo rašant scenarijų filmui apie šių laikų Lietuvos LGBTQ+ aktyvistus? Kaip jie atspindimi filme? Ar po šio filmo „eilinis“ žiūrovas kitaip žiūrės į aktyvistus?
– Kartu su Marc David Jacobs ir Vitalija Lapina rašydami scenarijų norėjome leisti aktyvistams būti visokiais, nes tai labai žmogiška. Tad tokio vienareikšmiško atspindėjimo tiesiog ir nėra – veikėjai atspindi skirtingą požiūrį ir elgesį. Dėl žiūrovų reakcijų, manau, filmas tikrai sukels naujų įžvalgų, o teigiamų ar neigiamų, sunku pasakyti…
– Taip, trumpai konsultavausi su dviem buvusiais nacionalistinių judėjimų dalyviais, tačiau daugiausia informacijos surinkau tirdamas viešąją erdvę, rašytinius šaltinius. Iš tiesų, „Aktyvistas“ atspindi platų spektrą skirtingų nacionalizmo formų: nuo tradicinių, vietinių iki modernių ir tarptautinių. Pavyzdžiui, specialiai filmui sukurtas „fashwave“ stilių primenantis muzikinis kūrinys, šiuo atveju atspindint Vakarų visuomenėse gimstančius naujus kraštutinės dešinės įvaizdžius.
 |
| Filmo „Aktyvistas“ kadras |
– Viename interviu sakėte, kad jūsų tikslas – įtikinti, jog filmas tinka „įvairių pažiūrų žmonėms“, kad galima ateiti į filmą kaip į pramogą. Jūs sakote, kad norite, jog žiūrovai negalvotų, kad filme siunčiama kaži kokia ryški žinia. Kitaip tariant, paliekate žiūrovui laisvę pačiam nuspręsti, kokias išvadas jis pasidarys apie LGBTQ+ aktyvistų pasaulį?
– Klausimas tarsi teigia, kad filmas arba gali siųsti pozityvią žinutę apie aktyvistus, arba leisti žiūrovui apie juos pasidaryti savo išvadas, bet vėlgi nesutinku su tokiais rėmais… Tiesiog mano kaip kūrėjo tikslas buvo sukurti kokybišką pramogą ir kompleksiškai atskleisti šiuolaikinių demokratijų niuansus. Filmo veikėjai yra konkretūs žmonės, veikiantys aktyvizmo „pasaulyje“. Kitame filme galbūt veikėjai bus statybininkai, bet tai nereiškia, kad reiks pasidaryti toli siekiančias išvadas apie statybų industriją.
 |
| Robertas Petraitis | Filmo „Aktyvistas“ kadras |
– Kokios auditorijos reakcijos tikitės? Kokios jau sulaukėte?
– Filmas kol kas dar niekur nerodytas, nors galiu išduoti, kad mus atstovaujanti tarptautinė agentūra „Alief“ jau derina įvairius tarptautinius platinimo susitarimus, kuriuos greitu metu paskelbsime. Lietuvoje esu labai dėkingas tiems, kurie jau įsigijo bilietus į mūsų pirmuosius, išskirtinius seansus su susitikimais. Nors filmas skirtas plačiai auditorijai, išankstinių bilietų įsigijimas – lyg drugelio mostas, galintis išjudinti „Aktyvisto“ sėkmę.
– Labai norėčiau, kad ribos, skiriančios žiūrovišką ir „arthousinį“ kiną labiau išsitrintų. Žinoma, visada reiks sudėtingų, eksperimentinių filmų, skirtų siauresnei auditorijai. Vis dėlto pusiausvyros ir kokybiško komercinio kino Lietuvoje šiuo metu dar trūksta.