„Ačiū, kad kalbate. Jūsų žodžiai padėjo man pasijusti mažiau vienišam“, – šią žinutę LGBTQ bendruomenės atstovė Aurelija Ignotė gavo iš visiškai nepažįstamo žmogaus po savo viešo pasisakymo LGBTQ+ tema. Trumpa žinutė tapo įrodymu, kad net vienas balsas gali tapti gelbėjimosi ratu tam, kuris jaučiasi atstumtas ar nepastebėtas, rašoma „Danske Bank“ pranešime žiniasklaidai.
 |
| Aurelija Ignotė | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Apie tai, kad palaikymas nėra vien akcijos, protestai ar finansinė parama – bet ir drąsa pasakyti „aš už“ – kalba ir neuroįvairovės temą viešai atstovaujanti Rūta Viktorija Rutė. Jos pasidalinta asmeninė patirtis socialiniuose tinkluose paskatino kitą moterį kreiptis į specialistus, gauti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD) bei autizmo diagnozes ir pakeisti savo gyvenimą iš pagrindų.
Bet jei vienas balsas gali keisti likimus – kodėl dažnai nutylime?
Kodėl tylime, kai galime keisti?
35 proc. lietuvių aktyviai nepalaiko svarbių temų, tokių kaip LGBTQ+ teisės, žmogaus teisės, parama Ukrainai, klimato kaita ar pilietiškumas, nes netiki, kad jų aktyvumas gali ką nors pakeisti.
Nors palaikymo formų yra įvairių – nuo konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, finansinės paramos ar dalyvavimo palaikymo renginiuose) iki tiesiog aktyvaus nuomonės reiškimo, lietuviai dažnai mano, kad jų aktyvumas negali situacijos pakeisti. Tokius duomenis atskleidė šiemet „Danske Bank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
„Manęs ši statistika visiškai nestebina. Dažnai girdžiu žmones sakant, kad „mano balsas nieko nepakeis“, bet iš patirties žinau – būtent pavieniai balsai ilgainiui kuria pokytį”, – dalijasi A. Ignotė.
Panašiai mano ir Rūta Viktorija Rutė: „Kai kuriems žmonėms temos tiesiog nėra aktualios. Bet net ir tie, kuriems jos rūpi, dažnai lieka tylūs – iš baimės, kad bus nesuprasti, sukritikuoti. Visi ieškome saugios aplinkos, kur galėtume būti išgirsti”, – teigia ji.
 |
| Asociatyvi Eglės Norvilytės nuotr. |
Pašnekovės įžvelgia ir kitų priežasčių – visuomenės nuovargį nuo nuolatinių krizių, informacijos stoką ir netgi istorinį paveldą.
„Dėl karo, pandemijos, ekonominio nestabilumo žmonėms dažnai atrodo, kad „tik dideli veiksmai keičia pasaulį“. Taip pat veikia baimė – ne visi jaučiasi pakankamai saugūs viešai išreikšti savo nuomonę, ypač kalbant apie jautresnes temas. O kartais veikia ir istorinė patirtis – Lietuvoje ilgai vyravo požiūris, kad „geriau patylėti, nei išsišokti“, – svarsto A. Ignotė.
Kai pasisakai – kažkas išdrįsta gyventi kitaip
Nors dažnas mano, kad „vieno žmogaus nuomonė nieko nepakeis“, realūs pavyzdžiai kalba kitaip. Aurelijos patirtis rodo, kad net paprastas komentaras ar socialinio tinklo įrašas gali tapti impulsu kitiems kalbėti, veikti, ar tiesiog pasijusti mažiau vienišiems.
„Po „Baltic Pride“ eitynių dažnai girdžiu žmones sakant, kad viešas palaikymas jiems suteikė saugumo jausmą. Pati žinau, ką reiškia jaustis nesuprastam ar vienam dėl savo tapatybės. Viešai pasidalinusi savo istorija, turėjau daug baimių. Tačiau kai sulaukiau palaikymo žodžių iš nepažįstamų žmonių, supratau, kad net toks mažas žingsnis gali turėti didžiulę reikšmę – ne tik kitiems, bet ir man pačiai suteikia drąsos tęsti viešą veiklą”, – dalijasi A. Ignotė.
Ji pasakoja, kad viešos diskusijos apie LGBTQ+ teises paskatino ne vieną žmogų pasikalbėti su savo šeimos nariais ar draugais, o tai įrodo, kad toks palaikymas nėra vien simbolinis – jis turi realų poveikį tiek bendruomenei, tiek kiekvienam žmogui atskirai.
 |
| Asociatyvi Cymo Tome/„Unsplash“ nuotr. |
Rūta Viktorija Rutė taip pat įsitikinusi – kalbėti apie neuroįvairovę būtina, ir ne tik dėl to, kad tokie žmonės jaustųsi priimti.
„Dėl žinių stokos žmonėms dažnai diagnozuojama ne ADHD ar autizmas, o nerimo ar depresijos sutrikimai. Tai nejuokais pavojinga – gydomos ne priežastys, o pasekmės. Mano pačios pasidalinta patirtis socialiniuose tinkluose paskatino vieną moterį kreiptis į specialistus. Jai buvo diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD), o vėliau – autizmas. Šie atradimai lėmė profesinius pokyčius, sveikesnę rutiną, buities pritaikymą pagal poreikius ir … vestuves”, – pasakoja ji.
Kaip pradėti kalbėti – kai vis dar baisu
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viešas nuomonės reiškimas nieko nereiškia, nes tai - tik žodžiai, pašnekovių teigimu, tokia palaikymo forma yra labai svarbi.
„Diskusijos formuoja viešąją nuomonę, o tai ilgainiui daro įtaką ir sprendimų priėmėjams, ir platesniems visuomenės pokyčiams. Viešas palaikymas taip pat mažina baimę kalbėti kitiems. Kai žmonės pamato, kad jų draugai, kolegos ar autoritetai drąsiai dalyvauja diskusijose, tai normalizuoja temas, kurios anksčiau galėjo atrodyti „nepatogios“ ar „per jautrios“, – teigia A. Ignotė.
R.V. Rutė priduria, kad netgi aktyvumas soc. tinkluose gali tapti raktu į tam tikros visuomenės grupės palaikymą.
„Socialiniai tinklai, ypač „TikTok“, pandemijos metu tapo tikru atradimu spektro žmonėms. Žmonės dalijosi asmeninėmis patirtimis, kūrėsi bendruomenės, kurios gyvuoja iki šiol, ir per jas gimsta tikros draugystės. Socialiniuose tinkluose galima ne tik gauti palaikymą, bet ir išmokti daug praktinių dalykų, kuriuos vėliau lengva pritaikyti kasdienybėje”, – sako R.V.Rutė.
 |
| „TikTok“ | Solen Feyissa/„Unsplash“ nuotr. |
Jos teigimu, net maži žingsniai užsiskaito – pavyzdžiui, padėti „širdelę“ prie neuroįvairovės įrašų, kurie patinka ar yra aktualūs. Net jei didžioji dalis auditorijos yra tylioji, statistika rodo, kad šios temos yra labai aktualios, o palaikymas skatina pokyčius.
Nieko nedarant, pokyčiai nevyksta
„Danske Bank“ Lietuvoje inicijuoto tyrimo metu pastebėta, kad respondentai jiems svarbias temas – tokias, kaip lygios žmonių teisės, pilietiškumas ir patriotizmas ar kova su klimato kaita – dažniau palaiko tyliai. Vos kas antras, kas trečias ar net kas penktas palaikymą išreiškia aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, drąsiai išsakydami savo poziciją pokalbiuose ar viešojoje erdvėje.
„Skandinavijos šalių pavyzdys rodo, kaip gebėjimas atvirai diskutuoti ir susitarti padeda kurti klestinčią visuomenę, kuri remiasi pasitikėjimu, skatina naujoves bei kuria teisingas taisykles. Manau, kad Lietuvos ekonominės ir kultūrinės sėkmės bei tęstinumo garantas taip pat gali būti įtraukus sprendimų priėmimas. Šiemet bendradarbiaujame su diskusijų festivaliu „Būtent!”, kuris kviečia kalbėtis apie svarbius klausimus – tai gali būti mūsų mažas indėlis į šią kelionę. Kai žmonės kalbasi, o ne pykstasi, visi kartu gali pasiekti daugiau“, – sako „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas.