JAV buvo nušautas Charlie’is Kirkas – radikalių, protrumpiškų pažiūrų visuomenės veikėjas bei nuomonės formuotojas. Jis nužudytas viešoje vietoje, stebint žmonėms, įskaitant žmoną ir vaikus. Ir nors tai nutiko už Atlanto, ši tragedija paliečia ir mus, Lietuvoje.
 |
| Akvilė Giniota | ŽTOK/J. Petronio |
Mokiniai zuja nuo šios žinios, bet kyla klausimas – ar, mes, suaugusieji pakankamai padedame jiems susigaudyti, kas iš tiesų įvyko? Internete cirkuliuoja vaizdo įrašas, kuriame matyti net pati žmogžudystės akimirka. Žinant, kuo viskas baigėsi, tampame liudininkais, kaip atimama gyvybė. Tradicinė žiniasklaida veikia kaip filtras, saugantis mus nuo tokių vaizdų, tačiau socialiniuose tinkluose tokie kadrai plinta be jokių įspėjimų.
Vakar vakare gavau žinutę iš vienos paauglės: „Akvile, ar žinai, kad mirė Charlie Kirk. Aš jo nemėgau, bet man nepatiko, kaip mano klasiokai dėl to džiūgavo.“ Ir tikrai – čia nėra kuo džiaugtis. Tai politinė žmogžudystė. Daugeliui Charlie Kirk rėmėjų ši žmogžudystė reiškia ne tik vieno žmogaus netektį, bet ir agresiją prieš idėjas, tikėjimą bei pasaulėjautą.
Dažnai susiskaldžiusioje visuomenėje radikalumą priskiriame tik „kitai pusei“: kairieji galvoja, kad pavojingi tik dešinieji, o dešinieji – kad tik kairieji. Tokia vienpusiška perspektyva užkerta kelią dialogui ir trukdo pamatyti, jog abi pusės yra daug įvairesnės, turinčios skirtingų argumentų ir patirčių. Deja, šiandien Charlie Kirk tampa simboliu to, kad radikalumas gali paliesti bet kurią ideologinę kryptį.
Grįžkime prie mokinių. Kai vedu lytiškumo ugdymo užsiėmimus, pastebiu, kad jie dažnai geriau gaudosi JAV politikoje, pvz., – Trumpo ir Kamalos Harris rinkimuose – nei Lietuvos politiniuose įvykiuose. Kodėl? Nes informacijos srautą jiems daugiausia formuoja socialiniai tinklai.
 |
| Charlie Kirk | Gage Skidmore/flickr.com nuotr. |
Charlie Kirk yra daugelio jaunų žmonių telefonuose. Ir šiuo metu nėra svarbiausia, ką mokiniai (ar mes patys) apie jį galvojo: žavėjosi ar ne – yra būtina su jais padiskutuoti apie tai, kad ši žmogžudystė nėra teisinga. Štai keli esminiai pokalbio taškai:
1. Politinis-istorinis kontekstas. Aptarkime, kaip įvairių idėjų lyderių nužudymai paveikė visuomenes. Kodėl tai niekada neišsprendžia problemų, o tik dar labiau jas komplikuoja. Akcentuokime, kad smurtas – nesvarbu, kuri pusė jį naudoja – nėra priimtina išeitis.
2. Nuomonių skirtumų priėmimas. Aptarkime, kaip sugyventi su faktu, kad kiti gali turėti kardinaliai skirtingą nuomonę nei mes. Tai gali erzinti, piktinti ar net siutinti, tačiau nuomonių įvairovė yra natūrali visuomenės proceso dalis. Visuomet bus žmonių, nepatenkintų vyraujančiais reiškiniais. Skiriamės požiūriais į tai, kas yra bendrasis gėris, kas – teisingumas. Todėl svarbu stengtis girdėti ir suprasti kitus žmones. Tai nereiškia, kad turime pateisinti jų nuostatas, bet nuoširdžiai bandydami išklausyti ir suprasti, padidiname tikimybę rasti bendrų vardiklių (pasiruošti tokioms diskusijoms su mokiniais gali padėti įsigilinimas į „nirčios problemos“ (angl. wicked problem) mokslines teorijas.)
3. Socialinių tinklų poveikis. Galiausiai būtina kalbėtis apie tai, kaip socialiniai tinklai formuoja mūsų pasaulėvoką. Algoritmai iškelia į paviršių sensacingą, šokiruojantį turinį – melagingos ar neigiamos žinios plinta kur kas sparčiau nei pozityvios ar tikros. Todėl pasaulis socialiniuose tinkluose dažnai atrodo niūresnis nei yra iš tikrųjų. Be to, algoritmai pateikia tik ribotą spektrą idėjų, pritaikytą kiekvienam vartotojui. Taip mūsų mąstymas siaurėja, o nuolatinis kitų „demonizavimas“ tampa kasdienybe. Svarbu, kad mokiniai suprastų šį mechanizmą, nes tik tuomet jie gebės atsirinkti, kaip informaciją priimti, o kaip – kvestionuoti. Projektuose mokyklose galima netgi palyginti skirtingą turinį, kurį socialiniai tinklai pateikia pagal lytį, amžių, interesus ir pan. Tai labai svarbi, tačiau, deja, dažnai nepakankamai išnaudojama edukacinė galimybė.
Jeigu norime, kad mūsų mokiniai gebėtų atsirinkti tiesą nuo manipuliacijos, išgirsti kitą, net kai nesutinka, ir suprasti istorijos pamokas – turime kalbėtis dabar. Nes kiekviena neišnaudota tokia proga yra perleista galia algoritmams, kurie moko ne empatijos, o susipriešinimo.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net