Jonas Valaitis. Ritos Tamašunienės „artimas ryšys“ ir kitos godos prieš Konstituciją

Manęs nestebina, kad kandidatė į teisingumo ministres Rita Tamašunienė teisinę valstybę suvokia kaip savo klebonijos kiemą, kuriame ji ruošiasi įvedinėti atskirąją tvarką spręsdama žmogaus teisių klausimus. Kandidatė į juos žvelgia ne per Konstitucijos, o per savo politinių ambicijų prizmę: ir taip vėl gaunasi kažkoks „artimo ryšio įstatymas“, kuris ne tik neatitinka šio laikmečio dvasios, elementarios moralinės kritikos, bet ir Konstitucijos.

Rita Tamašunienė ir Jonas Valaitis | Jarmo.net koliažas (Olgos Posaškovos/lrs.lt ir Eglės Norvilytės/jarmo.net nuotr.)


Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Praėjusią savaitę su prezidentu susitikusi R. Tamašunienė, komentuodama tos pačios lyties porų partnerystės klausimą, pareiškė, kad „mes tikrai galime efektyviau išspręsti ir žengti tuos žingsnius, kalbant apie artimojo ryšio įstatymą, arba Civilinio kodekso nuostatų pakeitimą“. 

Bėda bėdužė – nei magišku „artimo ryšio įstatymu“, nei mistiniu CK nuostatų pakeitimu niekaip tos pačios lyties poroms (kaipgi ir partnerystę sudariusioms skirtingų lyčių poroms) nesuteikiamas šeimos statusas.

Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr.

Gal kažką ir stebintų, kad R. Tamašunienei, turbūt, per sunku buvo atsiversti šių metų balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, bet manęs nestebina – kai tingi skaityti, bet nori būti teisingumo ministre, išties gali kurti savo Konstitucines interpretacijas ir jomis vadovaujantis įvedinėti visokius „ryšius“.

Tačiau tenkant grįžti į realybę, potencialią teisingumo ministrę informuoju, kad KT minėtu nutarimu aiškiai pasakė: partnerystė privalo būti įteisinta, suteikiant šeimos statusą, o toks statusas priklauso ir tos pačios lyties poroms. 

2025 m. balandžio 17 d. nutarimu (Nr. KT21-N5/2025) KT konstatavo:

„Taigi, neužtikrinus santuokos nesudariusių (ar teisiškai negalinčių jos sudaryti) šeimą sukūrusių porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, nepriklausomai nuo jas sudarančių asmenų lyties, teisinio pripažinimo ir apsaugos, būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės ir nediskriminavimo principas“.

„Taigi, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą santuokos nesudariusių (ar negalinčių jos sudaryti) porų, kurių santykiai atitinka konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinį pripažinimą ir apsaugą reglamentuojantį teisinį reguliavimą įtvirtinti ne bet kokiu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame būtų nustatyti visi svarbiausi šios teisės įgyvendinimo elementai“.

Taškas.

Bet, regis, R. Tamašunienei taškas yra per sunkus skyrybos ženklas, kai ji teisės nei skaito, nei supranta.

R. Tamašunienė išgalvoja „kompromisus“ – tokias popierines iliuzijas, kurios turėtų nuraminti prezidentą G. Nausėdą, tą valstybės vadovą, kuris šįkart išankstiniu palankumu R. Tamašunienei vėl įgalina savo pataikavimą tradicionalistinėms idėjoms ir praeities šmėkloms, šeimų maršais vadinamoms.

Kita vertus, o ar galima „artimo ryšio įstatymą“ vadinti kompromisu? Juk tai niekinė, prieštaraujanti Konstitucijai, žmonių teises paneigianti nesąmonė. Tai lyg žmogui, kuris prašo duonos, paduoti tuščią lėkštę ir aiškinti: būk laimingas, juk lėkštė graži.

Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr.

Jeigu R. Tamašunienė būtų bent kiek sąžininga, tai gal ji pasakytų tiesiai: „Noriu, kad tos pačios lyties poros ir toliau būtų antrarūšiai žmonės, nes man taip patogiau politikoje“. Bet ji to nepasakys, nes patogiau vynioti į vatą ir vaidinti rūpestį. Tokia kandidatūra yra pavojinga teisinei valstybei.

Nežinau, kaip jausis paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, jeigu jai jau šią rudens sesiją, kaip tikisi žmogaus teisių lauke dirbantys žmonės, teks nešti Teisingumo ministerijos galiausiai parengtą projektą į Seimo salę, kai pats projektas dvoks homofobiška smarve, prieštaraujančia Konstitucijai. 

Žinia, pati premjerė vertinama kaip draugiška LGBTQ+ teisėms politikė, tad čia „susivaryti“ savo vardą galima per vieną tokio projekto teikimą Vyriausybės vardu. Ir jau mano akyse tokiu atveju premjerės munduro neatplautų niekas.

Inga Ruginienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Lietuva auga iš viduramžių, tačiau jei leisime tokiems žmonėms kaip R. Tamašunienė su savo minusine kompetencija Teisingumo ministerijos vardu diktuoti, kas yra šeima, mūsų demokratija rizikuoja pavirsti tik dar vienu melu, įkaltu homofobiškais įstatymais.

LGBTQ+ žmonės jau tiek kartų buvo mindomi, kad šitos pigių politikų pinklės jų nesužlugdys, tad tikiu, jie atsilaikys prieš šiuos vėjus ir uraganus ir šįkart. Nors būtų ir be galo skaudu, ir liūdna, ir pikta, ir dar kartą pamintas tikėjimas, kad ši valstybė gali tave laikyti žmogumi. Bet žinokite – kiekvieną kartą, kai leidžiate tokiai R. Tamašunienei aiškinti, kas yra šeima, jūs mindote ne tik tuos LGBTQ+ žmones, bet jūs mindote pačią Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net 
Naujesnė Senesni