Advokato Aivaro Žilvinsko teigimu, net ir po Konstitucinio Teismo nutarimo apie partnerystę dauguma tos pačios lyties porų vis dar gyvena teisinėje nežinioje, kai net profesionalūs teisininkai nėra tikri, kaip taikyti tam tikras normas. Lietuvoje LGBTQ+ teisių užtikrinimui užstrigus politinių ginčų aklavietėje, advokatas įžvelgia niūrią padėtį ir Teisingumo ministerijoje, kuri sprendimų šiais metais nežada.
 |
| Advokatas Aivaras Žilvinskas | Žmogaus teisių organizacijos koalicijos/Jono Petronio nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Advokatas teigė, kad vos keliose tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimo bylose sulaukta teigiamo sprendimo ir šie sprendimai jau įsiteisėję, dar kelių porų bylų atveju sprendimai, pripažįstatys partnerystę, priimti, bet jie nėra įsigalioję, o keliolika porų dar tik laukia teismų verdiktų.
Tos pačios lyties poros Lietuvoje negali sudaryti santuokos, o jų partnerystės faktą gali pripažinti tik teismas.
„Įprastai žmonės, kurie tuokiasi, tai įsivaizduoja kaip šventę: džiaugiasi meile, artimųjų dėmesiu, atvykę į Metrikacijos skyrių pateikia dokumentus, fotografuojasi, švenčia ir t.t. Tuo tarpu šios poros – partnerių, vienos lyties poros – atvyksta ne į šventę, o į teismą. Žmonėms „teismas“ kaip žodis yra stresas. Tai prasideda nuo konsultacijų su advokatu, teisinės problemos, išlaidos“, – ketvirtadienį duodamas interviu LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo advokatas.
 |
| Advokatas Aivaras Žilvinskas | LGL/Augusto Didžgalvio nuotr. |
A. Žilvinskas teigė, kad ir partnerystės klausimas nėra žinomas teisininkams. „Teismai painiojasi, advokatai iki galo nežino, kaip ten bus. Teisės profesionalams tai yra didžiulis galvosūkis, nepramintas kelias. <...> Koks turinys ir ką reiškia būti partnerystėje – to niekas nežino ir negali pasakyti“, – pabrėžė jis.
Teisininkas akcentavo, kad partnerystės pripažinimas tos pačios lyties poroms nesuteikia visiškos apsaugos.
„Žmonės kovoja tik dėl registracijos“, – problemą įvardijo advokatas.
Teismo procesas taip pat atseina nepigiai. „Kainuoja brangiai: gali kainuoti ir ne vieną tūkstantį eurų“, – skaičiavo A. Žilvinskas.
Advokatas pabrėžė, kad žmonės, registruojantys partnerystę, susitaiko, kad šis procesas truks ne vieną mėnesį, o pasikeitus Teisingumo ministerijos vadovybei – greičiausiai dar ilgiau.
„Buvo pokalbis LRT radijo laidoje ir teisingumo viceministrė pasakė, kad nepalaiko tų dalykų, kurie buvo pasakyti ankstesnės Teisingumo ministerijos komandos, t.y. kad jokie sprendimai – nepriimti, jie yra švieži žmonės, ką tik atėję, ką tik susipažįstantys, kad sprendimų nėra, jų ieškoma, kad tai bus ne šiais metais. Tai tik tiek mes supratome, nors ankstesnė Teisingumo ministerijos sudėtis mus tikino ir teismo procesų metu įtikinėjo, kad jau registrai parengti, bus vedybų sutarčių registras, bus gyventojų registras palaipsniui, o štai dabar aiškėja, kad nieko nebus ir nežinia, kada (bus)“, – situaciją komentavo A. Žilvinskas.
 |
| Tos pačios lyties poros Lietuvoje turi įveikti sunkų kelią, kad teismas pripažintų jų partnerystę | Asociatyvi Brian Jiz/pexels.com nuotr. |
Premjerė Inga Ruginienė yra pareiškusi, kad partnerystės klausimas įrašytas į koalicijos sutartį, bet, anot A. Žilvinsko, jeigu spręstų išskirtinai politikai, jokio rezultato nebūtų mažiausiai dar kelis dešimtmečius.
„Civilinis kodeksas priimtas 2000 metais. Nieko nenuveikta per 25 metus. Vilčių, kad kažkas pasikeitų, politinėje tikrovėje nėra, būtent todėl tos bylos ir atsirado, nes žmonės, piliečiai, nevyriausybinės organizacijos nusivylė politika visiškai. Kreipėmės į demokratines institucijas – į teismus, kad būtų įrodyta, jog Lietuva yra teisinė valstybė, kur užtikrinamos visų žmonių teisės. O politikai užsiima kuo nori – demagogija, propaganda ir t.t. –, bet tik ne problemos sprendimu, todėl nematau pagrindų, kad kažkas bus“, – dėstė A. Žilvinskas.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra teigusi, kad partnerystės klausimą būtų galima išspręsti įtvirtinant artimo ryšio institutą arba priimant Civilinio kodekso pataisas.
„Tai, kas bandoma įbrukti – tai visokie alternatyvūs pavadinimai, kad tai yra artimas ryšys, sąjunga, bet vis vengiama žodžio „šeima“. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad tai yra šeima. Ne tik Konstitucinis Teismas, bet ir Strasbūro Teismas yra pripažinęs ir papriekaištavęs mūsų kaimyninėms valstybėms – Lenkijai, Rumunijai, Ukrainai, Rusijai. Nereikia lygiuotis į tokį klubą“, – tikino advokatas.
Pasak A. Žilvinsko, nors politikai dažnai demonstruoja jautrumą, kai kas nors juos įžeidžia, ir tuomet kalba apie jų atžvilgiu daromą reputacinę žalą, tačiau didžiausia reputacinė žala padaroma Lietuvai tarptautiniu lygmeniu, kai dešimtys tūkstančių žmonių negali visavertiškai įtvirtinti šeimos.
A. Žilvinsko nuomone, politikų vaidai dėl tos pačios lyties porų Partnerystės įstatymo priėmimo rodo, kad projekto priėmimas truks. „Politikai ginčijasi ir akivaizdu, kad greitai nesusitars“, – tikino advokatas.
Jarmo.net primena, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją per protingą laiką priimti partnerystę reglamentuojantį įstatymą.
Balandžio 17 d. paskelbtame nutarime teismas nusprendė, kad Civilinio kodekso straipsnis, kuriame numatyta, kad partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai.
Kadangi Seimas iki šiol nepriėmė įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, teismas pareiškė, kad tol, kol toks įstatymas nėra priimtas, asmenys gali kreiptis į teismus, kad šie pripažintų ir įtvirtintų partnerystę.
Ekspertai pabrėžia, kad dar nėra sukurta aiški partnerystės registravimo tvarka – ją nustatyti turi Seimas.
Vyriausybė prieš kurį laiką pavedė Teisingumo ministerijai parengti Partnerystės įstatymą, tačiau teisingumo ministre paskyrus R. Tamašunienę, kuri į savo komandą priėmė aršią partnerystės kritikę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę, klausimas stringa, sprendimų ministerija kol kas nepateikia.
Tolerantiško jaunimo asociacija rugpjūčio 8 d. paskelbė, kad jos inicijuotoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą pripažino partnerystę merginų poros Eglės ir Karolinos byloje. Šiai porai teisme atstovavo A. Žilvinskas.