Paskutines kelias savaites vienas po kito Rygoje vyksta protestai dėl moterų teisių. Nuotaikos dramatiškos. Beveik paraleliai bandoma apriboti reprodukcines teises ir atšaukti Stambulo konvenciją.
![]() |
Aurelija Auškalnytė | Asmeninio albumo nuotr. |
Visa tai labai netikėta, nes Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) buvo ratifikuota Latvijoje tik 2023 m. lapkritį. Tai įvyko po visą šalį sukrėtusio moters nužudymo Jakapils mieste. Ivetą jos mamos ir vaikų akivaizdoje nužudė buvęs vyras, po daugiau nei metus trukusio persekiojimo, dėl kurio daugybę kartų kreiptasi į policiją. Istoriją viešai papasakojo Ivetos mama, kad tai nepasikartotų. Kilo pasipiktinimo banga. Latvija tarsi pabudo iš sapno – tapo aišku, kad Stambulo konvencija yra skirta būtent tokioms situacijoms.
![]() |
Latvijoje, Rygoje, policija užtikrina LGBTQ+ eitynių dalyvių saugumą | Anastasiya Badun/pexels.com nuotr. |
Nuo to laiko valdžia Latvijoje nepasikeitė, tik artėja rinkimai. Parlamente jau įvyko vienas balsavimas, kurio metu dauguma palaikė pasitraukimą iš Konvencijos. Lygiagrečiai siekiama įvesti privalomas konsultacijas moterims, norinčioms nutraukti nėštumą. Tai reikštų de facto galimybių nutraukti nėštumą mažinimą, vilkinant procedūrą ir taikant spaudimą. Galimos pasekmės – nesaugių ir nelegalių nėštumo nutraukimo procedūrų plitimas bei psichologiškai traumuojančio poveikio didėjimas.
Moterų teisių ribojimas yra vienas iš lakmuso popierėlių – demokratija traukiasi. Palyginimui, dar 2017 m. Rusija priėmė įstatymą pagal kurį smurtas prieš šeimos narį, jei jis įvyksta pirmą kartą ir nesukelia rimtų sužalojimų, nebėra baudžiamasis nusikaltimas. Vengrijoje ir Slovakijoje moterys susiduria su daugiau kliūčių gauti pagalbą patyrusios smurtą; jau veikia reprodukcines teises ribojančios iniciatyvos, panašios kaip siūloma Latvijoje.
Taisyklė paprasta: autoritarinė valdžia nekenčia visko, kas susiję su lygiaverčiu žmonių traktavimu. Puolamos ir žmonių su negalia, ir LGBTQIA+, tautinių mažumų, migrantų teisės. Visa tai tampa erdve skaldymui, priešinimui ir valdžios užgrobimui. Tai sąmoningas demokratijos silpninimas.
Puikiai tai matome nagrinėdami pasisakymus dėl Stambulo konvencijos Latvijoje – vieni dievagojasi, kad reikia ją atšaukti, nes Konvencija neveikia, kiti skundžiasi, esą dokumentas veikia pernelyg stipriai, net sudrebino tautos pamatą.
Lietuvoje grėsmė irgi aktuali. Per rinkimus prisiklausėme nepagrįstų kalbų apie su lyčių lygybe susijusius „baubus“. Vaizdingi išvedžiojimai jau ne kartą nukreipė dėmesį nuo tikrų grėsmių. Dalis tokių kalbėtojų dabar sėdi valdančioje koalicijoje.
Tačiau tušti grėsmių burbulai subliūkš, jei suprasime koks svarbus demokratijai yra moterų teisių gynimas. Todėl kviečiu mūsų moralinius autoritetus pasisakyti. Privalote išreikšti palaikymą Reprodukcinių teisių įstatymui ir Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kitaip rytoj ginsime teritoriją žingsniu atgal.
Beje, šią savaitę atlikta apklausa, ką Latvijos visuomenė mano apie Stambulo konvenciją (įmonė Berg Research). Pasirodo, pusė visuomenės nepritaria pasitraukimui iš Konvencijos, palankus tam tik trečdalis. Tikėkimės, kad sesutės atsilaikys.
Tuolab, kad iš Stambulo konvencijos Latvija gauna realios naudos. Prasidėjo reformos, kurios apsaugos moteris, patekusias į panašias situacijas kaip Iveta. Numatytos bausmės už persekiojimą, apsaugos orderio pažeidimus, pagalbos tinklas išplėstas – įskaitant apgyvendinimą krizėse, daugiau psichologų pagalbos. Taip pat numatyta atsakomybė už psichologinį smurtą. Pirmą kartą šalies istorijoje parengtas smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos planas. Norėčiau to ir mūsų šaliai.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net