Lietuvai susiduriant su hibridine Baltarusijos ataka, kai iš šios priešiškos valstybės teritorijos kyla balionai ir dėl jų grėsmės jau ne pirmą kartą uždaromas Vilniaus oro uostas, premjerė Inga Ruginienė, kritikai mano, nesusitvarko su tokia situacija. Tačiau politikė pastaruoju metu vis dažniau patiria kritiką ne tik dėl savo sprendimų ar delsimo juos priimti, bet ir dėl lyties. Štai dalis įrašų nukreipti į I. Ruginienę išjuokiant ją kaip moterį ir naujausias to pavyzdys – platformoje „Facebook“ platinamas meme’as, kuriame pabrėžiama ministrės pirmininkės krūtinė, įraše – priduriama: „bëlionai“.
 |
| Rugilės Butkevičiūtės teigimu, kritikos į premjerę Ingą Ruginienę raiška rodo seksizmą | Mashos Frolovos nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Būtų galima sakyti, kad kritika pasireiškia Lietuvai kylančios grėsmės netekti oro uosto akivaizdoje. Būtų galima pabrėžti, kad premjerė savaitgalį suklydo rašydama įrašą, kuriame kalbėdama apie sudėtingą visiems rytą neišvengė diakritinių ženklų ten, kur jų nereikėjo. Būtų galima teigti, kad premjerė nesiėmė laiku visų veiksmų, kad Lietuva ataką atremtų, o institucijos sukviestos į posėdį tik pirmadienį, kai Vilniaus oro uostui žala jau padaryta milžiniška. Tačiau vargu, ar įrašas, kuriame tokia kritika būtų išreikšta paryškinant vyriškas linijas ar kūno savybes, išplistų apie politiką vyrą, jeigu šis eitų ministro pirmininko pareigas.
Apie tai – jarmo.net pokalbis su organizacijos „Ribologija“ atstove, lyčių lygybės eksperte Rugile Butkevičiūte.
– Viešojoje erdvėje daug reakcijų sulaukė paredaguota Ingos Ruginienės nuotrauka, kurioje premjerės krūtinė išryškinama, ji vadinama balionais, taip tartum bandoma pašiepti ministrę pirmininkę, kuri pastaruoju metu išties daug kritikuojama (pagrįstai ar nepagrįstai – kita tema) dėl reagavimo į Baltarusijos ataką. Vargu, ar tokį pašiepiantį meme'ą pamatytume apie vyrą premjerą, tarkime Gintautą Palucką, jeigu šiuo metu jis vis dar eitų tokias aukštas pareigas. Kaip vertinate šią situaciją?
– Vertinu taip, kad turėtume kritikuoti politiką, o ne žmogų. Žmogaus kritikavimas dažnai persimeta į lyties aspektą. Jeigu pažvelgtume į šiuo metu pašiepiantį meme'ą (jų buvo daug, bet šis ypatingas, kadangi vietoje krūtinės vaizduojami balionai), galėtume pamatyti, kad tai nėra pirmas kartas, kai premjerė yra seksualizuojama. Kai premjerė buvo paskirta, tai tuo metu pasirodė aibė dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdo įrašų, kuriuose ji vaizduojama besibučiuojanti su Seimo nariais, besiglaustanti su kitų valstybių lyderiais, su jais flirtuojanti. Toks seksualizavimas – ne pirmas kartas.
 |
| Inga Ruginienė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Beje, toje balionų krizėje nemačiau ir gerbiamo prezidento nuotraukos, kur vietoje jo lytinių organų tie balionai būtų nupaišyti ir visi dalytųsi. Nesakau, kad tai būtų gerai, nes tai irgi būtų objektyvizavimas, bet tai pavyzdys, kodėl mes, matydami tokias vienos iš valstybių vadovių nuotraukas, galime suvokti, kad tai prisideda prie ne tik pareigų diskreditavimo, bet ir diskreditavimo moters, esančios vadovaujančioje pozicijoje.
Žmonėms labai nepatinka, kad galios pozicijoje yra moteris. Žiūrint į aspektus praeityje, matome, kad ir tuomet nepatiko: turėjome prezidentę Dalią Grybauskaitę, tai irgi matėme įvairių pasakymų, tarkime, „užtenka čia boboms valstybę valdyti“. Ekspremjerė Ingrida Šimonytė irgi buvo sudaiktinta, įvairių meme'ų matėme apie asmeninį ir intymų gyvenimą.
Matėme, kaip objektyvizuojama moteris, kas iš principo nuslopina bet kokias kalbas apie politiką ir permeta temą apie kūną, o tokios pašaipos formuoja visuomenės nuostatas, kad moteris dėl lyties netinkama šioms pareigoms.
 |
| Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ekspremjerė Ingrida Šimonytė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
– Eidama premjerės pareigas Ingrida Šimonytė sakė, kad jeigu būtų vyras, dalies priekaištų negirdėtų. Ar pastebite tendenciją, kad krizinėse situacijose arba apskritai tokio tipo įvykių kontekste būtent galios pozicijose esančios moterys sulaukia kur kas dažnesnės kritikos, nukreiptos į jų lytį, o ne kompetenciją, gebėjimus, veiksmus?
– Tikrai taip. Tokia problema gaji visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje matome nemažai pavyzdžių. Lietuvoje neatsiliekame šiuo klausimu.
Dažnai moterų politikių sprendimai komentuojami pabrėžiant lyčių stereotipus, tai būtent per kelis aspektus. Vienas – kūnas ir jo sudaiktinimas. Kitas – šeimos ir darbo derinimas, kai vyrui, esančiam galios pozicijoje, atkrenta bet kokie klausimai, tarkime „kas prižiūri vaikus, kai jūs valdote valstybę ir dirbate 24/7, kai jūs komandiruotėse ir Lietuvoje jūsų beveik nebūna“ <...> Neklausia tokių klausimų. Trečias aspektas – kompetencijos. Sakoma, kad premjerės pozicija nėra skirta moteriai, kaip ir krašto ministrės, finansų ministrės. Tai tos pozicijos, kuriose mes tradiciškai esame įpratę matyti vyrą galios pozicijoje. O kai mums nepatinka, imame kvestionuoti moterų kompetencijas, yra pasirenkamas naratyvas, kad tokiu Lietuvai, visai šaliai ir jos gynybai sudėtingu laikotarpiu negali vadovauti moteris.
Bene kiekviename interviu moterys turi įrodinėti savo kompetenciją, ką jos išmano šioje srityje, tik po to prileidžiame prie problemų sprendimo, kai tuo metu vyro labai retai paklausiame, o ką jis supranta apie krašto apsaugą arba finansus, ką išmano, kokius mokslus baigė, su kuo susitikimų turėjo. Kritikai, peršokę šiuos klausimus, eina prie esmės – kokie sprendimai daromi, ar jie gali apginti savo sprendimus. Vyrai daugiau eterio gauna pagrįsti savo sprendimams, o ne pasiteisinimams dėl lyčių stereotipų. <...>
Matėme ir Agnę Bilotaitę, kuri eidama vidaus reikalų ministrės pareigas girdėjo nuogastąvimus, kaip jos liauni pečiais atlaikys šią sistemą, kaip tai nesugrius. Tą matėme ir su padėtimi Krašto apsaugos ministerijoje.
Yra tikrai aibė pavyzdžių, kai moterys turi teisintis, kodėl jos užima aukštą poziciją, nors COVID-19 pandemijos suvaldymo praktika, karai, atsigavimo po karo praktika rodo, kad moterų sprendimai kartais ne tik geresni, bet ir tvaresni. Moterys girdi įvairių gyventojų grupių interesus, tą parodė COVID-19 pandemijos suvaldymas: moterų vadovaujamos šalys ją suvaldė geriau. Tad įrodymų mums netrūksta, bet nenorime jais patikėti.
 |
| Po to, kai kelis kartus buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, nes į Lietuvą įskriejo iš Baltarusijos pakilę oro balionai, didžiulės kritikos strėlės nukreiptos į Vyriausybę | Asociatyvi Dovydo Prankos/pexels.com nuotr. |
– Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Seime Giedrimas Jeglinskas komentuodamas kilusią įtampą tarp premjerės Ingos Ruginienės ir tuometinės krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, apie pastarąją sakė: „Nereikėjo net eiti į tas pareigas, bet labai norėjo pabūti šalia uniformuotų vyrų. Tai ir pabuvo”
Viešojoje erdvėje netrūko komentarų apie tai, kad dvi moterys tiesiog susipyko, dvi moterys kažkuo nepasidalijo, užpavydėjo, kad moteris moteriai – gyvatė ir pan.
Atrodo, į politiką atėjo tikrai nemažai jaunų veidų, bet matome tokius komentarus, tokios nuostatos gajos ir interneto diskusijose. Jūsų vertinimu, kodėl jaunoji politikų vyrų, tokių kaip Giedrimas Jeglinskas, karta sau leidžia išsakyti tokius į moteris dėl jų lyties nutaikytus pasakymus?
– Leidžia dėl to, nes, deja, tai jiems uždirba politinių dividendų.
 |
| Giedrimas Jeglinskas | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau įsigali bachūrų persirengimo kambario kultūra, kuri veikia ne tik moteris, bet ir politikus vyrus: jeigu tu ateini į politiką – tas Giedrimo komentaras tą tokią politiką ir rodo – iš serijos „aš esu erelis, vištidės gaidys, atidarau koja duris, nusispjaunu, sėdu prie stalo ir kalbu apie valstybės gynybą kaip pagrindinis patinas šioje vištidėje“, tai kiti vyrai mato tokią tavo politinę kultūrą, ypač tie, kurie dirba saugumo srityje, kurie užima komiteto narių pareigas ir t.t. Jie galvoja, kad gerai, tai naujoji norma, ja ir sekime, nes neva jeigu tu nori būti tikras saugumo ir gynybos ekspertas, tai tu gali sau leisti tyčiotis iš šioje pozicijoje esančių moterų, tu gali svaidytis tokiais komentarais, kad jos eina į šią sritį tariamai norėdamos prie vyrų pabūti ir t.t., kas menkina jų kompetenciją ir kvestionuoja, kodėl jos su savo lytimi turėtų eiti į tą saugumą ir gynybą.
Reikia žinoti, kad į saugumo sritį įtraukiant kuo įvairesnius asmenis, tiek lyties, tiek kitais aspektais, kurie turi kompetencijos šioje srityje, tai mūsų gynyba nuo to tampa tik stipresnė, nes įsitraukia visa visuomenė, mes galime panaudoti visos visuomenės potencialą, priminti sau, kad moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių visoje Europos Sąjungoje. Nepanaudoti šio potencialo vien dėl to, nes jos yra moterys, būtų prasta ir netvari politika.
Linkėčiau nebepaslysti ateityje, tik klausimas, ar tai buvo paslydimas, ar tai buvo daroma visiškai tikslingai siekiant įsipaišyti į šį berniukų būrį ir parodyti, kad esu kietas, priimkit mane pažaisti į šią smėlio dėžę.
 |
| Inga Ruginienė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
– Žurnalistai susiduria su dilema, kai nuskamba tokie pasisakymai: kaip juos cituoti, pateikti, kad ir įvykio kontekstas nebūtų iškreiptas, bet ir seksizmas parodytas bei nepateisintas, ir kartu dar dėmesys nenukreiptas nuo pagrindinės šio klausimo temos – Lietuvos saugumo, tiek karinio, tiek ekonominio. Kaip galėtume reaguoti mes, žurnalistai, į tokius neetiškus pasisakymus, į seksistinius meme'us?
– Man atrodo, kad tai, ką mes darome – pavyzdžiui, šis interviu – yra atsakymas: rengti straipsnius, kelti šią problemą ir kalbėti apie ją.
Reikia straipsnių ir žinių, reikia įvairių renginių.
Pati neseniai dalyvavau vienoje didžiausių saugumo konferencijų Lietuvoje „Saugumo kodas 2025“ ir tikrai gavome nemažai pasvarstymų, kodėl čia yra ne viena, o daugiau lyčių lygybės temų, kai kalbama apie saugumą. <...> Žurnalistų arba nuomonės formuotojų elgesys turi būti toks, kad reikia kelti šią temą ir sakyti, kad ji susijusi su saugumu, su mūsų valstybės ir demokratijos klausimais.