Irano valdžia paskelbė ketinanti Teherane dislokuoti 80 tūkst. naujų moralės policijos pareigūnų, kurių pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad moterys laikytųsi islamiško aprangos kodo.
 |
| Po jaunos moters žūties nuo moralės pareigūnų rankų protestai įsiplieskė ne tik Irane, bet ir visame pasaulyje | Sima Ghaffarzadeh/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak pareigūno Ruhollah Momen-Nassab, vadovaujančio Etikos standartų skatinimo tarnybai, ši priemonė esą būtina siekiant „kovoti su socialine nelygybe ir bet kokiomis sekuliarizmo apraiškomis“.
Jo teigimu, naujosios pajėgos turėtų inicijuoti „gilų visuomeninį virsmą“ Irano sostinėje.
Pagal Irano islamo respublikos įstatymus, moterys privalo dėvėti ilgą apsiaustą ir skarelę, dengiančią kūno formas ir plaukus. Tačiau vis daugiau iraniečių šių reikalavimų nebesilaiko, ypač po 2022 m. šalyje kilusių protestų ir stiprėjančio moterų teisių judėjimo.
Religiniai konservatoriai į tai reagavo sugriežtindami sankcijas – parlamentas priėmė naują įstatymą, numatantį dideles baudas, draudimą naudotis viešosiomis paslaugomis ir net laisvės atėmimo bausmes pakartotiniams pažeidėjams.
Vis dėlto prezidento Masoudo Pezeshkiano vadovaujama vyriausybė ir įtakinga Nacionalinio saugumo taryba sustabdė šio įstatymo įgyvendinimą, baimindamiesi, kad griežtesnė kontrolė gali išprovokuoti naują protestų bangą, panašią į 2022 m.
Pats M. Pezeshkianas yra įspėjęs, kad smurtinis įstatymų taikymas gali „atitolinti visuomenę nuo islamo“.
Moterų judėjimas „Moteris, Gyvenimas, Laisvė“ susiformavo po kurdų kilmės jaunos moters Jinos Mahsos Amini mirties. Moteris 2022 m. mirė moralės policijos areštinėje, kai buvo sulaikyta dėl tariamo skarelės dėvėjimo pažeidimo. Ši tragedija įžiebė masines demonstracijas visoje šalyje ir tapo didžiausiu iššūkiu Irano islaminei sistemai nuo jos įkūrimo 1979 metais.
Parengta pagal DPA informaciją