Antradienį į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas paskirtas ilgametis Seimo narys Julius Sabatauskas žinomas dėl nuosaikių pažiūrų – jis viešai deklaruoja LGBTQ+ bendruomenei palankias nuostatas. Tačiau vienas politiko praeities pasisakymas kelia klausimą – ar jo palaikymas LGBTQ+ bendruomenei tikrai yra beribis?
 |
| Julius Sabatauskas aiškiai pasisako už tos pačios lyties partnerystę | Jarmo.net koliažas (Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. ir asociatyvi pexels.com nuotr.) |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Paskyrė teisėju
Kaip pranešama, Seimas nusprendė Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką paskirti KT teisėjais, tačiau nepritarė Haroldo Šinkūno kandidatūrai.
Po slapto balsavimo už J. Sabatausko kandidatūrą balsavo 64 Seimo nariai, prieš balsavo 46, susilaikė 10 parlamentarų.
A. Driuko kandidatūrą parėmė 90 Seimo narių, prieš balsavo 22, susilaikė 9 parlamentarai.
H. Šinkūno kandidatūrą palaikė 53 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 22 parlamentarai.
Priimti Seimo nutarimai įsigalios kitų metų kovo 19 d.
 |
| Konstitucinis Teismas | Jarmo.net |
Požiūris į LGBTQ+ – svarbus
Į KT akys dažnai nukrypsta tuomet, kai šalies parlamente stringa esminiai žmogaus teisių klausimai.
Štai šių metų balandžio 17 d. KT priėmė nutarimą, kurį pasveikino LGBTQ+ aktyvistai ir žmogaus teises remiantys politikai, – Seime niekaip neišsprendus partnerystės reglamentavimo klausimo, KT pasisakė, kad partnerystė galima ir tarp tos pačios lyties porų, kurias būtina teisiškai pripažinti šeima. KT įpareigojo Seimą priimti nutarimo nuostatas atitinkantį įstatymą.
Akivaizdu, kad KT teisėjų kompetencija žmogaus teisių klausimais yra labai svarbi, o požiūris į LGBTQ+ asmenis gali lemti jų sprendimus.
Jarmo.net nagrinėja, kokios yra paskirtojo KT teisėjo J. Sabatausko pažiūros LGBTQ+ teisių klausimu.
 |
| Kai politikai stokoja ryžto apginti žmogaus teises, LGBTQ+ bendruomenė gręžiasi į teismus | Asociatyvi Patricia Luquet/pexels.com nuotr. |
Kritikavo partnerystės priešininkę
Dar 2019 m. Lietuvos socialdemokratų partijos puslapyje publikuotame tekste J. Sabatauskas rašė, kad „žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei“, o kalbėdamas apie vienalytės partnerystės reglamentavimą jis pabrėžė: „Konstitucija sako tiesiai šviesiai: visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs“.
Eidamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmininko pareigas, J. Sabatauskas šių metų spalį pareiškė, jog kyla rimtų abejonių dėl Teisingumo ministerijos vadovybės, kai teisingumo viceministre paskirta Kristina Zamarytė-Sakavičienė, kuri yra arši tos pačios lyties porų partnerystės priešininkė.
Anot J. Sabatausko, kyla abejonė, ar ministerijoje dirbant tokių pažiūrų viceministrei, institucija parengs tinkamą Partnerystės įstatymą, nors tai ją padaryti prieš kurį laiką įpareigojo Vyriausybė.
„Kokius projektus jie parengs? Ar jie iš viso jų nerengs? Ar ignoruos tai? (...) Čia kyla interesų konfliktas, jeigu yra asmenys, kurie viešai reiškia, kad to nedarys arba niekada tam nepritars. Tada reikia tai įvertinti. Jeigu tu eini tas pareigas, turi atsakomybę, turi pareigą ir tai yra konstitucinė pareiga, ne šiaip sau. Todėl labai rimtai reikia pasvarstyti, dėl tų žmonių. Jeigu jie nevykdys tos pareigos, atsakomybės ir atitikimo toms pareigoms, ar jie gali toliau eiti tas pareigas?“ – naujienų agentūrai ELTA komentavo J. Sabatauskas.
.jpg) |
| Julius Sabatauskas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Artimo ryšio institutą malą į miltus
J. Sabatauskas kritikuoja ir teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės pareiškimus, kad esą partnerystę galima reglamentuoti artimo ryšio institutu.
„Artimo ryšio įstatymas remiasi prievolių teise, Civilinio kodekso šeštąja knyga, kuri realiai skirta verslui. Ten apie jokį artimą ryšį nėra kalbama. Juk Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai yra šeima, kad ryšys yra paremtas tų žmonių emocine būsena vienas kito atžvilgiu. Taigi, tai yra romantinis ryšys, tai nėra joks verslo ryšys, kur yra pelno, naudos siekimas. Tokių dalykų šeimoje neturėtų būti“, – dėstė J. Sabatauskas, skelbia ELTA.
Seimo TTK, vadovaujamas J. Sabatausko, birželį pripažino, kad siūlymas neleisti vienos lyties poroms teismuose registruoti partnerystės iki kol Seimas nepriims Partnerystės įstatymo prieštarauja Konstitucijai.
J. Sabatauskas laikosi pozicijos, kad partnerystė Lietuvoje yra būtina lygiateisiškumo sąlyga, institucijos ją registruoti privalo.
.jpg) |
| Julius Sabatauskas | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
Požiūris į tos pačios lyties porų santuoką – neigiamas?
Tačiau yra ir signalas, kad J. Sabatausko palaikymas LGBTQ+ bendruomenei nebūtinai yra beribis. Tiesa, verta atsižvelgti ir į tai, kad ši informacija politiką vejasi iš praeities, t.y. 2005 m.
LGBTQ+ leidinyje „Advocate“ rašoma, kad 2005 m. J. Sabatauskas pakomentavo siūlymą Lietuvoje įteisinti vienalytę santuoką. Tuo metu politikas teigė, kad tos pačios lyties porų santuokų įteisinimas – nereikalingas, mat šalies Konstitucija, anot jo, aiškiai apibrėžia santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters.
Be kita ko, tąkart J. Sabatauskas pabrėžė, kad Civilinis kodeksas taip pat aiškiai apibrėžia santuoką kaip savanorišką susitarimą tarp vyro ir moters.
Jarmo.net žiniomis, dėl tokio Konstitucijos aiškinimo žmogaus teisių aktyvistai iš Lietuvos gerokai linkę pasiginčyti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Vienas jų argumentų – ši Konstitucijos nuostata pagrinde grindžiama savanoriškumu, o ne lyčių skirtingumu, nes Konstitucija sako, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Apie tai, kad dėl tos pačios lyties porų partnerystės ir santuokos kreipėsi į EŽTT, Tolerantiško jaunimo asociacija pranešė 2024 m. kovą.
Palaiko ir Stambulo konvenciją
Politikas pritaria ne tik LGBTQ+ partnerystei, bet ir požiūriui, kad moteris būtina apsaugoti nuo smurto tarptautinėmis priemonėmis. J. Sabatauskas pasisako už Stambulo konvencijos, numatančios priemones kovai prieš moterų patiriamą smurtą, ratifikavimą.
Politikas yra teigęs, kad konvencijos ratifikavimas būtų svarbus žingsnis kovojant su smurtu prieš moteris artimoje aplinkoje.
J. Sabatauskas pabrėžė, kad ši konvencija skatintų lyčių lygybę.
Praėjusios kadencijos Seime atidėjus Stambulo konvencijos klausimą, tuomet J. Sabatauskas buvo pareiškęs: „Man labai gaila, nes Stambulo konvencijos ratifikavimas būtų didesnis postūmis sudaryti netolerantiškas sąlygas smurtui šeimoje, prieš moteris, prieš vaikus“.
 |
| Julius Sabatauskas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Sulaukia pasipiktinimo ir kritikos iš homofobų
Iš itin konservatyvių politikų bei visuomenės veikėjų J. Sabatauskas sulaukia kritikos dėl savo palankių nuostatų LGBTQ+ teisėms.
Partija „Nacionalinis susivienijimas“ šių metų spalį išplatintoje pozicijoje dėstė: „Atkreipiame dėmesį į šalies demokratiniams iškovojimams pavojų keliantį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pareiškimą, kuriame jis viešai skleidžia abejones viceministrės (Kristinos Zamarytės-Sakavičienės – jarmo.net) tinkamumu eiti jai priskirtas pareigas, neva dėl to, kad ji yra išreiškusi priešišką požiūrį į LGBTQ teises ir nepritarusi Stambulo konvencijai bei tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui“.
Partija piktinosi: „Mėginimai trukdyti viceministrei eiti pareigas dėl deklaruotos pasaulėžiūros ir vertybių reiškia siekį politinį lojalumą tam tikrai ideologijai iškelti virš tautos ir valstybės interesų“.
Neetiškais pasisakymais apie LGBTQ+ asmenis garsėjantis konservatyvus laikraštis „Vakaro žinios“ (jį leidžia bendrovė „Respublikos leidiniai“) 2016 m. išspausdintame tekste kritikavo J. Sabatauską dėl to, nes jo tuomet vadovautas Seimo TTK nepritarė šeimos sampratą kaip kylančią iš vyro ir moters santuokos numatančiai Konstitucijos 38 str. pataisai.
„J. Sabatauskas tvirtina, kad įvairiuose įstatymuose yra įrašyta šeimos samprata, daugiau kaip 200 teisės aktų yra reglamentuojami šeimos santykiai. Tačiau teisės aktus galima pakeisti“, – teigiama laikraščio „Vakaro žinios“, kurio redaktorius – Vitas Tomkus, straipsnyje.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.