Lietuvoje internete vaikai piktavalių įtraukiami į pornografijos kūrimą. Todėl Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė sveikina iniciatyvą Seime imtis Baudžiamojo kodekso pataisų dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepinamečius ir liudija, kad kai kurie pareigūnai itin ciniškai vertina nuo į išnaudotojų pinkles pakliuvusių vaikų, kurie verčiami filmuoti save pornografiniame turinyje, padėtį.
 |
| Asociatyvi Nam Phong Bui/pexels.com nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pateikė pataisą
Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius siūlo išsamiau reglamentuoti atsakomybę už pornografiją, kai ją raginami kurti vaikai, ir spalio 21 d. Seime registravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas.
Politiko teigimu, Baudžiamasis Kodeksas reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už vaiko išnaudojimą ar verbavimą pornografijai, tačiau, pažymi V. Gailius, kodekso straipsniai neapima vaikų kurstymo kurti pornografinį turinį.
„Šiuo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę ne tik už turinio, kuriame atvaizduotas vaikas, įsigijimą, platinimą ar gamybą, bet ir už skatinimą, raginimą ar kitokį įtraukimo veiksmą, siekiant, kad pats vaikas sukurtų pornografinio turinio dalykus“, – teigia V. Gailius aiškinamajame rašte, kuriame aiškinama, kodėl reikalingos BK 309 str., draudžiančio disponavimą pornografija, pataisos.
 |
| Vitalijus Gailius | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Anot liberalo, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikai yra įkalbinėjami, skatinami, „prašomi“ ar kitaip veikiami, kad patys sukurtų pornografinio pobūdžio turinį (pvz., intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus), kurie vėliau yra siunčiami suaugusiems asmenims, platinami per pokalbių platformas, naudojami kaip spaudimo, šantažo ar prievartos priemonė.
Seimo narys akcentuoja, kad asmenys, kurie ragina vaiką sukurti pornografinį turinį, dažnai išvengia atsakomybės, nes jų veiksmai nėra laikomi savarankiška nusikalstama veika.
V. Gailius įsitikinęs, kad Baudžiamojo kodekso pataisos „leistų efektyviau taikyti baudžiamąją atsakomybę, ypač ikiteisminių tyrimų metu, kai nustatomas asmens ryšys su vaiko sukurto turinio atsiradimu, tačiau nėra įrodymų apie tiesioginį filmavimą ar medžiagos laikymą“.
Reikalinga Vyriausybės pozicija
Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Dainius Zabelckis trečiadienį pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį, kad Baudžiamajame kodekse jau yra numatyta atsakomybė už vaiko išnaudojimą pornografijai, tad galima svarstyti, ar V. Gailiaus siūlymas neapimtų jau dabar BK numatyto draudimo.
„Dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada“, – teigia D. Zebelckis išvadoje.
BK 162 straipsyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko išnaudojimą pornografijai, o BK 309 – už disponavimą pornografinio turinio dalykais.
Mišinienė iniciatyvą sveikina
„Labai džiaugiamės, jog po tiek metų akivaizdaus BK 309 ir 162 straipsnių netobulumo atsirado iniciatyva sutvarkyti tą paliktą pornografijos kūrėjams galimybę išsisukti nuo atsakomybės“, – jarmo.net tikino KOPŽI direktorė K. Mišinienė.
 |
| Kristina Mišinienė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
Pagalbą nukentėjusiesiems nuo seksualinio smurto teikiančios organizacijos vadovė paragino nesivelti į bevaisius ginčus dėl BK išbaigtumo.
Anot ekspertės, svarbiau neužmiršti pavojingos ir dažnai nusikaltėlių pasitelkiamos taktikos: suklaidinę šeimą ar vaiką, nusikaltėliai tikisi, kad vaikas pats pateiks šokiruojančias ir pelningui išnaudotojamas pornografines nuotraukas bei vaizdo įrašus.
Didžiausias pavojus – šeimose ir tarp draugų
Žinoma Lietuvos psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė, teikianti pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis bei smurto artimoje aplinkoje, ketvirtadienį kalbėdama su jarmo.net patvirtinto – nepilnamečiai asmenys išties išnaudotojų yra įtraukiami į pornografinį turinį bei priverčiami jį kurti.
 |
| Dr. Dalia Puidokienė | Asmeninio albumo nuotr. |
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovės pareigas einanti dr. D. Puidokienė teigė, kad apie patiriamą seksualinį smurtą dažniau prabyla vyresnio amžiaus vaikai, paaugliai.
„Kartais į centrą kreipiasi patys vaikai, bet mūsų praktika rodo, kad juos neretai nukreipia ir specialistai konsultacijai“, – tikino ji.
„Turėjome atvejų, kai į pornografiją įtraukia artima aplinka – seksualinė prievarta apskritai dažniausiai susijusi su artima aplinka. Tie, kurie geriausiai pažįsta žmogų, tie jį gali įtraukti į pornografinį filmavimą, kūrimą vaizdo priemonėmis, kūno filmavimą“, – apie problemą prakalbo dr. D. Puidokienė.
Į centrą pagalbos ieškoti atvykusių asmenų istorijos – be galo skaudžios.
„Yra buvę, kai tėvai įtraukė draugų tarpe dukrą, arba draugai įtraukė kitus draugus, apsvaiginę filmavo, būna tokiais atvejais, kad grasina platinti arba paskelbia“, – liudijo psichoterapeutė.
Seksualiniai išnaudotojai, pasak dr. D. Puidokienės, prieš į jų pinkles patekusius vaikus imasi šantažo – grasina pornografinį turinį, kuriame jie užfiksuoti, paskelbti viešai internete, socialiniuose tinkluose, jeigu šie nevykdys jų įgeidžių.
 |
| Asociatyvi „Cottonbro studio“/pexels.com nuotr. |
Pasigenda teisėsaugos profesionalumo ir kompetencijos
Nors tokius atvejus Lietuvos teisėsaugininkai turėtų tirti principingai, Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovė negailėjo priekaištų tyrimus dėl seksualinių nusikaltimų, nukreiptų prieš vaikus, atliekantiems policijos pareigūnams, prokurorams.
„Tikrai labai sunkiai skinasi kelias per įvairius teisėsaugos slenksčius šie atvejai įrodinėjimo prasme. Kartais tena ne tik nukentėjusiems žmonėms nuleisti rankas, bet ir mus – specialistams. Atrodo, kad padarėme viską, bet to teisingumo atstatymo pasiekti nepavyko: kažkur užkliuvo policijos koridoriuose, tyrėjo, prokuratūros suvokime“, – apgailestavo ji.
„Išoriškai pakankamai stiprūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, realybėje – seniai veikiantys kaip prakiuręs vamzdis. Daugybėje vaikų „sumedžiojimo“ pornografiniams vaizdams kurti atvejų matome tiek įtikinamus, tiek verčiamus vaikus kurti tuos vaizdus, nuotraukas. Naudodamiesi mažamečių, nepilnamečių pažeidžiamumu suaugusieji pradžioje įkalbina, vėliau jau grasina ir šantažuoja savo mažąsias aukas filmuoti tiek save, tiek sesutes ar broliukus, draugus“, – išnaudotojų beribį žiaurumą apibūdino K. Mišinienė, pabrėžianti, kad „tikrai daug tokių atvejų nepraeina tyrėjų savotiško filtro, vertinimo, tokiais atvejais kalbame ne tiek apie išteisinimus teismuose, bet tiesiog apie nepradėtus tyrimus“.
„Tu tiesiog matai, kad teisėsaugos paprasčiausiai nedomina šie atvejai – daug darbo, abejotini rezultatai“, – pareigūnų abejingumą įžvelgia ji.
Anot K. Mišinienės kartais bylose padaroma išvada, kad vaikas save užfiksavo pats.
„Pareigūnai neretai sustoja ties faktu, jog vaikas tarsi pats kūrė tą turinį, taigi ikiteisminiai tyrimai nė nepradedami ar nutraukiami, bylos nepasiekia teismų, tikrieji kaltininkai pildo savo „kolekcijas“ ir prekiauja jomis“, – aiškino KOPŽI vadovė.
Tuo metu dr. D. Puidokienė pasisakė ir apie teisėjus, kurie priima sprendimus nusikaltėlių, prieš vaikus įvykdžiusius seksualinius, atžvilgiu. „Trūksta kompetencijos“, – mano psichoterapeutė.
„Suvokimo, kas yra seksualinė prievarta, nėra. Sakoma, kad įrodymai, kurie negali būti laikomi objektyvais įrodymais, nepakankami, aklai reikia sekti įstatymo raidą, o įstatymus galima labai interpretuoti“, – dalies teismų motyvus vertina pašnekovė.
 |
| Asociatyvi Lietuvos teismų nuotr. |
Išnaudotojui toliau leidžiama būti su vaiku
Priekaištai ir skrieja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri, anot dr. D. Puidokienės, ne visada apsaugo nukentėjusius vaikus, kad šie nekontaktuotų su agresoriumi.
Dažniausiai tokius nusikaltimus įvykdo vyrai – tėvai, patėviai, broliai – pabrėžė pašnekovė, tačiau seksualinį nusikaltimą įvykdęs tėvas vis tiek gali susitikti su vaiku, nepaisant jam padarytos skriaudos.
„Su Vaiko teisių apsaugos tarnyba turime didelę bėdą, kada vaikai, patyrė, tarkime, tėvo seksualinius nusikaltimus, tartum atiduodami jam tam, kad tėvas su tais vaikais bendrautų, kadangi toks įstatymas, jog vaikas turi palaikyti ryšį, atkurti santykius. Taigi, taip atsitinka, kad vaikas taip vėl atsiduria pas jį prievartavusį smurtautoją. Tokių atvejų labai nemažai“, – liūdnos padėties neslėpė dr. D. Puidokienė.
Kryžius visam gyvenimui
Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovė akcentavo, kad tarnyboms trūksta suvokimo apie psichologinę žalą po seksualinio nusikaltimo.
„Apmaudu, kad tenka kovoti vien su nusikaltėliais, bet ir su institucijomis, joms aiškinti, kas yra seksualinė prievarta, kokios jos pasekmės, ką reiškia išgydyti didžiulę traumą.
 |
| Asociatyvi Luc Marshall/pexels.com nuotr. |
O trauma – milžiniška, praktiškai prilygstanti, kaip teigia mokslininkai, karo nusikaltimus išgyvenusių asmenų patirtims, karo veteranų sunkumams“, – įvardijo dr. D. Puidokienė.
Pasak jos, tuo metu susiduriant su valstybės institucijų specialistais, akivaizdu, kad jie nesuvokia, kokius išgyvenimus patiria vaikas, susidūręs su seksualine prievarta.
„Vaikas užsideda likusiam gyvenimui Kryžių“, – apibūdino ji.
Dr. D. Puidokienė pabrėžė, kad vis daugiau užsienio šalių teisėsaugos pareigūnų kur kas labiau kvalifikuota ir gali padėti seksualinę prievartą, priverstinę pornografiją išgyvenusiems vaikams bei nuo seksualinio smurto nukentėjusiems kitiems asmenims.
„Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse įvairiose grandyse dirba specialistai, kai su jais susidūrus jautiesi kalbantis ta pačia kalba: jam nekyla poreikio, kad būtų papildomai paaiškina, o kas ta seksualinė prievarta“.
„O pas mus – nearti dirvonai“,– problemą Lietuvoje įžvelgė ji.
Iš teisėsaugos vaikai išgirsta kaltinimus išsigalvojimu
Tokia situacija, kai specialistai ir pareigūnai neturi žinių, pasak psichoterapeutės, lemia nukentėjusiųjų nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.
„Keista, kad teisėsaugos institucijos priekaištauja, kad nubausta ne tiek daug asmenų, nes organizacijos pas juos nukentėjusiųjų nenukreipia. Tačiau negali prievartauti žmogaus atvesti į policiją, prokuratūrą, jeigu jis nepasitiki tomis institucijomis, kuriose jis kaltinamas“, – akcentavo dr. Dalia Puidokienė.
Štai psichoterapeutė tikino, kad teisėsaugos institucijose kartais pareigūnai prieinama pasvarstymų, kad nukentėjusysis – išsigalvojo.
„Nors tam tikri ženklai rodo patirtą prievartą. Mažametė 4-5 metukų mergaitė imituoja kažkokius veiksmus, bet teisėsaugininkai prieina pasvarstymų, kad vaikas išsigalvoja. Vaikas tikrai neišsigalvoja tokių dalykų. Nėra taip, kad visi vaikai kalbėtų, elgtųsi taip. Ir tada ryškiai matyti taip kalbančio, taip besielgiančio vaiko patirtos prievartos ženklai, bet patikėti teisėsaugos institucijoms reikia kažkokių stebuklingų įrodymų.
Aš suprantu – įrodymų reikia, bet gal tuomet mums, institucijoms, reikėtų tinkamai pasirengti, kad nukentėjęs vaikas ar suaugęs žmogus nebūtų dar kartą traumuojamas, tąsomas institucijose“, – mano dr. D. Puidokienė, pažymėjusi, kad seksualinė prievarta yra latentinė problema, kurios realius mastus suvokti sudėtinga, nes oficiali statistika jų neatspindi.
Pareigūnai sako, kad vaikams patinka?
Savo ruožtu KOPŽI vadovė K. Mišinienė augančią paklausą vaikų ponografijai vadina tragiška.
Pareigūnai, pasak nevyriausybininkės, leidžia sau teigti, kad gal vaikams patinka tokie veiksmai kaip filmavimasis pornografiniame vaizdo įraše
„Tamsi pornografijos rinka tik plečiasi. Tad kiekvienas toks apgaule ar jėga išplėštas vaizdas tampa pajamas nešančia preke. Ir man labai gaila, kad vis dar taip lengvai numojama ranka į vaizdų „medžiotojų“ veiksmus, galima daug išgirsti samprotavimų net iš specialistų, pareigūnų lūpų apie tai, kad vaikams patinka, vaikai sugedę, ką daryti su vaikais, jie hiperseksualūs ir pan.“ – apie girdėtus įžūlius pareigūnų žodžius pasakojo ji.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Anot jos, išnaudotojui gali būti nesudėtinga socialiniame tinkle užtikti sutrikusią mažametę ir apipilti ją meilės prisipažinimais, o tuomet lyg tarp kitko paprašyti jos parodyti, „kaip ta tavo vietelė atrodo, mažyte, taip noriu pamatyti“, – manipuliacijas, kurias taiko seksualiniai smurtautojai, įvardijo K. Mišinienė.
„Ir ką, ar čia apie vaiko „sugedimą“ kalba eina ar apie nepalyginamai pavojingesnį momentą: pornografijos kūrėjo naudojamą taktiką?“ – retoriškai klausė ji.
Kokių žygių imasi smurtautojai?
O štai žinoma šalies psichoterapeutė dr. D. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad seksualiniais nusikaltimais prieš vaiką kaltinamas asmuo dažniausia vengia atsakomybės, kaltės nepripažįsta.
Ir staiga imasi ciniškos taktikos – jausdamas, kad gali atsakyti prieš Temidę, išnaudotojas mėgina daryti įtaką institucijų darbui, kad palenktų specialistus, tyrėjus į savo pusę.
„Nepamirškime, kad šalia veikia ir tas nusikaltėlis, kuris dažnai užbėga už akių, jam svarbu būti nenubaustam, išvengti atsakomybės, tai jis apsilanko pas įvairius specialistus – teisėsaugos pareigūnus, socialinės srities specialistus ar vaiko teisių specialistus“, – įvardijo ji.
Pritaria Stambulo konvencijai
Pasak dr. D. Puidokienės, seksualinių nusikaltimų prieš vaikus problemai spręsti reikalinga politinė valia, t. y. sprendimų priėmėjų veiksmai.
Seimo koridoriuose spengia tyla dėl vadinamosios Stambulo konvencijos (oficialiu pavadinimu „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“) ratifikavimo. Šalys, ratifikuodamos šį dokumentą, įsipareigoja imtis papildomų žingsnių, kad apsaugotų moteris nuo visų formų smurto.
Konvencijos nuostatos tiesiogiai taikomos ir vaikams, ypač tais atvejais, jeigu jie tampa seksualinio išnaudojimo aukos.
„Vienareikšmiškai sutinku, kad Lietuva ratifikuotų Stambulo konvenciją. Man daugiau nei keista, kad ji iki šiol dar nėra ratifikuota. <...> Mes esame viena iš 4 ES šalių, neratifikavusių, atsistojome šalia tų valstybių, kurios dar tik pradeda sąmonėjimo keliu žengti. Atrodo, Lietuvoje irgi nemažai dalykų padaryta, bet Stambulo konvencija mums yra tartum baubas, išryškėja homoseksualių asmenų baimė. <...> Tai didelis mūsų pažangos šioje srityje stabdis“, – kalbėjo dr. D. Puidokienė.
Tuo metu K. Mišinienė kalba, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukenmtėjusiems vaikams būtina psichologinė pagalba.
„Visi vaikų verbavimo internete atvejai man atrodo labai aukas traumuojantys, paliekantys ilgalaikes joms pasekmes ir, deja, sudėtingi tyrimo atžvilgiu. Taigi, kol kas visi tie „aš_dėdė“, „tavo zuikutis“ ir pan. yra klestintys pornografinės medžiagos su vaikais kūrėjai ir platintojai, o jų išniekintos aukos kenčia nuo košmarų, menkos savivertės, valgymo sutrikimų, pradeda žaloti ir visaip naikinti save“, – liūdnai ištarė ji.
Nukentėjai?
Nemokama konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba (I-V nuo 13:00 iki 17:00 val.)