Vilniuje gyvenanti homoseksuali moteris, ieškojusi pagalbos dėl patiriamų emocinių sunkumų, teigia privačių konsultacijų pas psichoterapeutę metu išgyvenusi tiek pažeminimą, tiek bandymą „išgydyti“ seksualinę orientaciją. Institutcijos patvirtino, kad tokia „gydymo“ veikla Lietuvoje negalima, o psichoterapijos paslaugas teikiantys asmenys privalo turėti atitinkamas licencijas. Aiškėja, kad psichoterapeutė, neturėdama licencijos, prisistato ir baigusi studijas, nors tai galimai nėra tiesa – jos pačios viešai nurodoma mokslo įstaiga kategoriškai neigia, kad kada nors joje mokėsi studentė tokia pavarde.
 |
| Moteris norėjo pagalbos, bet sako, kad buvo emociškai sužalota | Asociatyvi Liza Summer/pexels.com nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vilnietė liudija patyrusi privačios psichoterapeutės neetiškus „gydymo“ metodus, kuriais buvo siekiama pakeisti jos seksualinę orientaciją.
Publikuojant šią istoriją nuspręsta neskelbti psichoterapeutės tapatybės, siekiant apsaugoti jos klientės interesus – teisę į privatumą, užtikrinant jautrių sveikatos duomenų konfidencialumą. Jarmo.net bendraujant su komentarus teikusiomis institucijomis, psihoterapeutės tapatybė užklausose įvardyta siekiant išsamiai išsiaškinti situaciją.
Rita: psichoterapeutė mane išvadino „kiaura skyle“ ir egoiste
Jarmo.net kalbinta Rita (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) teigia norinti papasakoti šią istoriją, kad perspėtų kitus žmones, jog Lietuvoje yra psichikos sveikatos specialistais prisistatančių asmenų, kurie labiau kenkia LGBTQ+ asmenims nei jiems padeda.
Rita prisiminė, kad pirmą kartą apie psichoterapeutę, į kurią kreipėsi privačiai, sužinojo socialiniame tinkle „Facebook“, kai specialioje psichoterapijos grupėje pamatė vieno psichoanalitiko rekomendaciją.
Matydama, kad šis psichoanalitikas yra tikrai įgijęs išsilavinimą ir gerbiamas psichologų bendruomenėje ir dėl to pasitikėdama šia jo rekomendacija, Rita nusprendė susisiekti nurodytais kontaktais, o pirmoji konsultacija pas rekomenduotą terapeutę įvyko 2022 m. lapkritį viename bute sostinės senamiestyje.
„Vizitas vyko ne kokioje nors medicinos įstaigoje, o bute. Iš pradžių psichoterapeutė sudarė įspūdį, kad ji yra draugiška, ir ji prisistatydama pasakė, kad yra baigusi egzistencinę psichoterapiją, bei pasiteiravo, kodėl atvykau. Taigi, taip ir prasidėjo pokalbis apie mano problemas: depresiją, nerimą, kitus išgyvenimus“, – kalbėjo Rita.
 |
| Moteris jautėsi prislėgta, ją kankino nerimas, todėl ji ir kreipėsi pagalbos | Asociatyvi „Mart Production“/pexels.com nuotr. |
Vilnietė sakė, kad pas šią specialiste prisistačiusią moterį lankėsi apie 1,5 metų, o per tą laiką ėmė ryškėti ir keisti jos „terapiniai“ metodai.
„Pusę metų viskas buvo kaip ir gerai – sulaukiau daug palaikymo. Bet vėliau prasidėjo tai, kad lyg niekur nieko terapeutė ėmė mane atakuoti, pavadindavo įžeidžiai, kone užsipuldavo emociškai: tiesiog ateinu ir ji iš niekur nieko puola. Taigi, iš pradžių reiškė empatiją, o po to ėmė kritikuoti: susiformavo toksiškas santykis“, – pasakojo Rita.
Moters psichologinė būklė ėmė prastėti – pasireiškė emocinė įtampa, nerimas. Tuo metu, teigė Rita, iš psichoterapeutės ji konsultacijose girdėjo, kad yra egoistė, nieko nemoka, apsimeta tartum „auka“, niekas jos verkšlenančios nemylės.
„Psichoterapeutė mane vadino kiaura skyle“, – tikino moteris.
Rita dėstė, kad kartą pasakė terapeutei, jog po konsultacijos verkė, ir tuomet išgirdo: „Tai ką, negi aš negaliu taikyti terapijos technikų?“
„Visi šie žodžiai labai žeidė. Bet nežinojau, kaip iš to ištrūkti, nes prie psichoterapeutės buvau prisirišusi. Draugai pastebėjo mano emocinės būklės blogėjimą ir išsiaiškinę, kas vyksta, atkalbėjo nuo vizitų“, – dėstė moteris.
Sako, kad mėgino pakeisti orientaciją
„Mano nuomone, girdėtos užgaulės susijusios su tuo, jog buvo mėginama vykdyti konversijos terapiją“, – įsitikinusi Rita.
Anot moters, psichoterapeutės taktika galėjo būti tokia: sukurti prieraišumu grįstus santykius ir tuomet imtis žeminimo, siekiant pakeisti jos seksualinę orientaciją į heteroseksualią, nes toks būdas taikomas daugelyje taip vadinamų konversijos terapijų – moksliškai nepagrįstų priemonių, kuriomis asmeniui norima sukurti neigiamas asociacijas apie neheteroseksualią seksualinę orientaciją.
 |
| Rita teigė, kad pirmuosius mėnesius psichoterapeutė demonstravo supratimą, bet vėliau staiga viskas pasikeitė | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
„Per konsultacijas apie homoseksualumą kalbėjome. Psichoterapeutė klausė, ko mums reikia, kokių dar teisių, ko mes puolame – juk mūsų dar labiau kiti tada nemėgsta, pasiteiravo, o gal man reikėtų susirasti vyrą, mėginti megzti santykius su vyru. Taigi, heteroseksualumas man buvo kone peršamas. Jaučiausi, kad norima formuoti mane pagal stereotipus“, – liudijo ji.
Pašnekovė tikino, kad psichoterapeutė jai vienos konsultacijos metu pareiškė, jog ji psichologijos subtilybių mokėsi iš psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo.
 |
| Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
Jarmo.net primena, kad šis gydytojas, atleistas iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre eitų Ribinių būsenų skyriaus vedėjo pareigų, įsivėlė į skandalą, kai „Šiaurės Atėnuose“ pasirodė interviu, kuriame jis galimai menkino homoseksualius asmenis, pavyzdžiui, teigė, kad homoseksualūs žmonės neturi šansų pamilti vaikų, žmogus dėl „savo homoseksualizmo“ gali kentėti ir t.t.
„Manau, kad terapijoje pakliuvau į košmarą: pas tokį žmogų, kuris klientus nori perdaryti pagal visuomenėje vyraujančius stereotipus“, – tikino Rita.
Moteris sakė, kad iš psichoterapeutės išgirdo pasvarstymų, jog jos jausmai kitoms moterims gali būti susiję su motinos meilės trūkumu.
„Esą jeigu moteris turi prastą santykį su mama, tai jai kyla meilė kitai moteriai“, – psichoterapeutės poziciją įvardijo Rita, pabrėžusi, kad ši specialistė tartum spaudė ją tapti heteroseksualia.
 |
| Pasak Ritos, ją konsultavusi psichoterapeutė reiškė nemoksliškas mintis, kad moterų potraukis kitoms moterims susijęs su motinos meilės trūkumu | Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Kreipėsi į Etikos komisiją
Nutraukusi konsultacijas, Rita teigė susidūrusi su potrauminiu stresu: sapnavusi košmarus, jautusi įtampą, patyrusi nemigą, didžiulę žmonių baimę.
„Tik dabar pradedu atsigauti“, – atviravo ji ir pabrėžė, kad vizitai pas šią moterį emociškai itin sužalojo.
Dėl patirtų išgyvenimų Rita šių metų birželį kreipėsi į Lietuvos psichoanalizės draugijos Etikos Komisiją, kurios paprašė įvertinti psichoanalitiko, rekomendavusio šią terapeutę socialiniuose tinkluose, elgesį.
„Kaip galima tokį žmogų kam nors rekomenduoti?“ – klausė ji.
 |
| Konsultacijos vyko ne įstaigoje, o tiesiog viename sostinės senamiestyje esančiame bute, tikino Rita | Asociatyvi Miguel Cuenca/pexels.com nuotr. |
Moteris teigė, kad šis psichoanalitikas sukiojosi bute, kuriame vyko konsultacijos, ir galėjo net girdėti terapeutės ir jos pačios pokalbius, todėl jam apie tokius „terapinius“ metodus turėjo būti gerai žinoma.
Rita tikino, kad įvyko ir Lietuvos psichoanalizės draugijos Etikos komisijos posėdis, konstatuota, kad psichoanalitikas pažeidė profesinės etikos sąžiningumo principą, nes jo rekomendacija buvo klaidinga ir netiksli, ir už tai jam skirtas įspėjimas. Šios informacijos jarmo.net patikrinti negali: Lietuvos psichoanalizės draugijos Etikos komisijos pirmininkas Tomas Kajokas tokius duomenis portalui suteikti atsisakė, teigdamas, kad laikomasi konficencialumo principo saugant abiejų pusių interesus. Remiantis šiais motyvais, jarmo.net nusprendė neskelbti ir psichoanalitiko tapatybės, kuri portalui taip pat žinoma.
Kvalifikacija sukėlė abejonių
Rita teigė, kad po kurio laiko susidomėjusi esą ją traumavusios psichoterapeutės išsilavinimu ėmė abejoti, ar ši išties baigė mokslus ir įgijo reikiamą kvalifikaciją konsultuoti žmones.
 |
| Rita tikino, kad kilo didelių abejonių, ar ją konsultavusi moteris tikrai turėjo tam kompetencijos, todėl ieškojo informacijos apie ją | Asociatyvi Katrina Blovtsova/pexels.com nuotr. |
Psichoterapeutė socialiniame tinkle „Facebook“ yra pažymėjusi, kad Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institute baigė psichoterapiją.
Jarmo.net kreipėsi į Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutą su prašymu patvirtinti, ar minima terapeutė išties jame įgijo išsilavinimą.
„Mūsų Institute studentės tokia pavarde nebuvo“, – į užklausą atsakė instituto direktorius Leonas Judelevičius.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) specialistų licencijų duomenų bazėje aptikti duomenų apie šią terapeutę portalui jarmo.net nepavyko.
VASPVT jarmo.net taip pat patvirtino: „Jūsų minimas asmuo nėra kreipęsisi į VASPVT dėl licencijos išdavimo, taip pat nėra gauta skundų dėl šio asmens veiklos“.
Jarmo.net mėgino susisiekti su Ritą konsultavusia psichoterapeute ir kreipėsi į ją komentaro raštu. Atsakymo iki šios publikacijos paskelbimo nesulaukta.
 |
| Ritą konsultavusi moteris viešai pateikia informaciją, kad studijavo Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijhos institute, nors minimas institutas teigia, kad studentės tokia pavarde nebuvo | Momentinė ekrano kopija |
Ministerijos atstovas: konversijos terapija negali būti taikoma
Lietuvoje psichologų veikla nėra visiškai licencijuojama – tai reiškia, kad psichologinę pagalbą privačiai teikiantys specialistai nebūtinai turi turėti licenciją. Licencijas privalo įgyti medicinos psichologai, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose. Politikams mėginant išspręsti psichologų licencijavimo klausimą jau daugiau nei dešimtmetį, kol kas bendro sutarimo rasti nepavyksta.
„Deja, nepaisant daugkartinių bandymų įstatyminiu lygiu reglamentuoti visų (ne tik medicinos) psichologų veiklą, įstatymas, reglamentuojantis bendrus šios specialybės paslaugų teikimo reikalavimus, iki šiol nėra priimtas, – jarmo.net komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Julijanas Gališanskis. – Pažymėtina, kad nuo 2008 metų Seime yra užregistruota net 13 Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektų, vėliausia versija registruota 2021 metų rugpjūčio mėnesį. Deja, nepriėmus visų psichologų veiklą reglamentuojančio įstatymo, privačiai dirbantys ir psichologines paslaugas teikiantys specialistai iki šiol nėra licencijuojami“.
 |
| Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad anksčiau skundų dėl priešiško sveikatos specialistų požiūrio į LGBTQ+ asmenis sulaukusi nebuvo | SAM nuotr. |
SAM atstovo teigimu, vadinamoji konversijos terapija kaip „gydymo“ būdas asmens sveikatos priežiūros įstaigose negali būti taikoma, nes gydytojas negali varžyti paciento teisių ir dėl seksualinės orientacijos, pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį.
J. Gališanskis teigė, kad SAM skundų dėl specialistų elgesio, susijusio su priešiškumu LGBTQ+ asmenims, anksčiau nebuvo gavusi.
Pasak SAM atstovo, jei asmuo žalą patyrė gaudamas sveikatos specialistų paslaugas, tai jis gali pateikti skundą tai konkrečiai gydymo įstaigai, o jeigu įstaigos atsakymas netenkina, jis gali kreiptis į Lietuvos bioetikos komitetą, Akreditavimo tarnybą ir kitas institucijas.
„Taip pat yra galimybė pateikti skundą dėl diskriminacijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Jei elgesys galimai yra diskriminacinis (pvz., dėl seksualinės orientacijos), asmuo gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lietuvos bioetikos komitetas taip pat nagrinėja skundus, jeigu jie susiję su neetiškomis, prieštaringomis praktikomis“, – tikino J. Gališanskis.
Gali sulaukti atsakomybės
VASPVT patarėja Laima Grižaitė komentavo, kad tarnyba gali taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 61 str. nustatytą atsakomybę už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla.
„Tik pažymėtina, kad administracinė atsakomybė taikoma tuomet, kai asmuo neteisėtai verčiasi šia veikla, t.y. atsakomybė negali būti taikoma jei asmuo tik ketina verstis tokia veikla ar neturėdamas tam pagrindo prisistato sveikatos priežiūros specialistu. Šiuo atveju tarnyba gali prevenciškai įspėti, kad privalu laikytis teisės aktų reikalavimų ir informuoti apie numatytą atsakomybę“, – tikino L. Grižaitė.
VASPVT atstovė teigė, kad psichologai turi teisę ir labai plačiai teikia psichologines konsultacines paslaugas asmenims, kurių metu gali naudoti ir žinias bei įgūdžius, įgytus įvairių mokymų, tame tarpe ir psichoterapijos mokymų, metu.
„Svarbu, kad nebūtų teikiamos paslaugos, kurių metu yra diagnozuojamos ir gydomos ligos ir sveikatos būklės“, – akcentavo L. Grižaitė.
 |
Seksualinė orientacija nėra liga | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
KOKIA TEISINĖ BAZĖ?Be to, L. Grižaitė paaiškino: „Psichoterapija yra licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti psichoterapijos paslaugą.Gydytojų psichoterapijos praktika Lietuvoje yra priskirta siaurai medicinos praktikai ir asmenims, teikiantiems psichoterapijos paslaugas atskira licencija nėra išduodama.Gydytojai, kurie pageidauja verstis atitinkama siaura medicinos praktika, taip pat ir psichoterapijos praktika, privalo turėti licenciją verstis medicinos praktika (bet kokios profesinės kvalifikacijos) ir Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės siauros medicinos praktikos įvadinio kurso, kurio turinys atitinka šio įsakymo priede nustatytus reikalavimus (toliau – įvadinis kursas), baigimo pažymėjimą. Įvadinio kurso baigimo pažymėjimui yra prilyginama iki 2004 m. spalio 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijos išduota specializuotos medicinos praktikos licencija arba sertifikatas, suteikiantis teisę verstis gydytojo psichoterapeuto medicinos praktika.Taip pat Lietuvoje slaugytojas, akušeris ir medicinos psichologas gali taikyti individualios, šeimos psichoterapijos ar grupinės psichoterapijos seansus, jeigu yra įgijęs teisę taikyti psichoterapijos metodą, t. y. pabaigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto patvirtintą ne mažesnės nei 3 metų trukmės Psichoterapijos metodo mokymo programą bei turintis tai patvirtinantį pažymėjimą arba užsienio valstybės universitete pabaigęs psichoterapijos metodo mokymo programą, atitinkančią pirmiau nurodytos programos trukmę ir turinį. Minėtą atitiktį gali nustatyti ir patvirtinti vienas iš universitetų“.
Įžvelgia klaidinimą
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė akcentavo, kad dėl galimo klaidinimo pažymėtina, kad paslaugos teikėjas privalo užtikrinti teisingos ir aiškios informacijos teikimą vartotojui. „Taigi tuo atveju, jeigu skelbiama informacija, kad asmuo turi įgijęs tam tikrą kvalifikaciją, nors yra priešingai, tokia informacija taip pat galėtų būti laikoma klaidinanti vartotojus“, – teigė D. Malinauskienė.
Anot specialistės, reiktų įvertinti, ar konkrečiam asmeniui yra suteikta licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
„Paaiškiname, kad asmenys norintys verstis psichoterapeuto veikla, turi gauti medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo kvalifikaciją. Ar asmenys veikia pagal medicinos praktikos licenciją, prižiūri Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovaujantis vieša Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiama informaciją, pažymėtina, kad psichoterapinę konsultaciją gali teikti tik gydytojas psichoterapeutas, gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras“, – tikino D. Malinauskienė.
Jarmo.net anksčiau rašė, kad tarp Europos Sąjungos šalių 8 valstybės – Belgija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Malta, Portugalija ir Ispanija – jau yra visiškai uždraudusios konversijos terapiją. Nyderlandai svarsto pasekti jų pavyzdžiu.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Tuo metu Jungtinėse Valstijose Aukščiausiasis teismas svarsto galimybę panaikinti Kolorado valstijoje galiojantį tokios praktikos draudimą.