Antradienį po Japonijos parlamente vykusio balsavimo Sanae Takaichi tapo pirmąja moterimi, einančia šalies ministrės pirmininkės pareigas.
![]() |
Sanae Takaichi | „Trong Khiem Nguyen“/flickr.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vadinta „Geležine ledi“, Liberalų demokratų partijos (LDP) lyderė S. Takaichi yra ketvirtoji, perėmusi premjerės postą po Shinzo Abe pasitraukimo 2020 metais, praneša BBC.
Kaip rašo britų LGBTQ+ leidinys „The PinkNews“, ši politikė labai gerbia buvusią Jungtinės Karalystės premjerę Margaret Thatcher, būtent taip ir kilo jos pravardė „Geležinė ledi“.
Naujoji Japonijos premjerė laikosi konservatyvių pažiūrų ir pasisako prieš tos pačios lyties porų santuokų įteisinimą, nors būtent šis klausimas pastaruoju metu gajus Japonijos visuomenėje ir politiniame lauke.
Dar 2023 m. diskutuodama apie LGBTQ+ draugišką įstatymą, kurio tikslas – užkirsti kelią diskriminacijai LGBTQ+ asmenų atžvilgiu, S. Takaichi teigė, kad „neturėtų būti jokio išankstinio nusistatymo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės“, nors ši jos pozicija prieštarauja kitiems jos viešai išsakytiems pareiškimams, kad homoseksualių asmenų santuoka yra „labai sudėtinga“.
S. Takaichi nepritaria ir moterų teisei pasilikti mergautinę pavardę po santuokos, nors pati savo pavardę išsaugojo per visą santuokos laikotarpį.
Pasak naujosios premjerės, leidimas sutuoktiniams turėti skirtingas pavardes gali „sugriauti šeima pagrįstą socialinę struktūrą“.
Nors homoseksualumas Japonijoje nėra kriminalizuotas, šalis atsilieka nuo kitų Vakarų vertybes išpažįstančių valstybių: joje nėra draudžiama konversinė terapija – homoseksualumo „gydymas“, taip pat nepripažįstamos tos pačios lyties santuokos.
Tyrimų duomenimis, Japonijos visuomenė remia LGBTQ+ teises: 2023 m. atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. respondentų pritaria tos pačios lyties porų galimybei sudaryti santuokas.
Japonija yra vienintelė G7 šalis, kurioje tos pačios lyties santuokos nėra įteisintos, nors šalies teismai pripažino šį draudimą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Šiuo metu tos pačios lyties poros Japonijoje gali sudaryti civilinę partnerystę, tačiau tokios šeimos neturi teisės paveldėti vienas kito turto ar įsivaikinti, o ligonių lankymas dažniausiai nėra leidžiamas, nes partneris nėra pripažįstamas šeimos nariu.