Seimo kontrolierė Erika Leonaitė rekomenduoja parlamentui priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą.
 |
| Erika Leonaitė | Augusto Didžgalvio/LGL/Seimo kontrolierių įstaigos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šiais metais Seimo kontrolierės pristatytoje žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas reglamentuotų greitą,
skaidrią ir prieinamą administracinę procedūrą, grįstą saviapibrėžties
principu, kuri leistų translyčiams asmenims atnaujinti vardą, pavardę, lyties žymenį ir asmens kodą civilinės būklės įrašuose.
Jarmo.net jau rašė, kad rugsėjį Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti skundą dėl Lietuvoje neužtikrintos galimybės įstatymų nustatyta tvarka pakeisti duomenis apie asmens lytį dokumentuose. KT pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymų, kuriuose būtų reglamentuojamos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka, bylą nagrinėjantis teismas turėtų nagrinėjamoje byloje užpildyti ginčijamuose teisės aktuose esančias teisės spragas. Tokia teismo pozicija sulaukė buvusio KT teisėjo, europarlamentaro Dainiaus Žalimo kritikos.
Seimo kontrolierės ataskaitos dalį apie LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą rengė ekspertė Ieva Laugalytė.
Dokumente pabrėžiama, kad reikšmingiausias 2024 m. įvykis LGBTIQ+ asmenų lygiateisiškumo užtikrinimo srityje – Konstitucinio Teismo sprendimas, po kurio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio
2 dalies 16 punktas, 15 metų cenzūravęs informaciją apie LGBTIQ+
bendruomenę, iš karto nustojo galioti.
ĮVARDIJO, KAS NEGERAI
I. Laugalytė pažymi, kad nepaisant to, LGBTIQ+ asmenų situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga:
- Vis dar nėra reglamentuoti tos pačios lyties porų santykiai
- Translyčiams žmonėms nėra užtikrinama teisė į lytinės tapatybės pripažinimą, reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugą nuo diskriminacijos
- Visuomenėje egzistuoja daug neigiamų nuostatų LGBTIQ+ žmonių atžvilgiu
- Su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais bendruomenė susiduria dažnai, tačiau retai kažkam apie tai praneša, nes auga vyraujantis nepasitikėjimas valstybės institucijomis, diskriminacinių patirčių normalizavimas
- 2024 m. į viešumą taip pat iškilo gydytojo, „gydančio“ homoseksualumą atvejis, išryškinantis, kad teisinio reguliavimo, draudžiančio konversijos terapiją, nebuvimas yra reikšminga problema, siekiant nuo tokių žalingų praktikų apsaugoti LGBTIQ+ bendruomenę
Ataskaitoje pažymima, kad tos
pačios lyties porų santykių teisinio reguliavimo klausimas nepateko ir į naujai
išrinkto Seimo koalicijos sutartį bei Vyriausybės programą.
2024 m. taip pat daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė Rasos Navickaitės interviu su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichiatru Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu, kuriame gydytojas pasakojo sovietmečiu „gydęs“ homoseksualumą
ir tai darantis iki šiol. Neilgai trukus gydytojas iš darbo buvo atleistas – įstaigos
direktorius teigė, kad sprendimas buvo priimtas dėl kompleksinių priežasčių, nes
etikos pažeidimų buvo pasitaikę ir anksčiau. Kaip teigia I. Laugalytė, šis įvykis ne tik iškėlė opius bendruomenei skaudulius, bet ir parodė, kad teisinio reguliavimo, draudžiančio konversijos terapiją, nebuvimas yra reikšminga problema, siekiant nuo tokių žalingų
praktikų apsaugoti LGBTIQ+ asmenis Lietuvoje.
Be to, 2024 m. seksualinė orientacija buvo dažniausias
saugomas bruožas kvalifikuojant neapykantos
nusikaltimus, pabrėžiama ataskaitoje.
Praėjusiais metais iš viso užregistruoti 33 nusikaltimai, draudžiami Baudžiamojo Kodekso 170 str. (neapykantos kurstymas).
Dokumente teigiama, kad oficialūs pranešimai neatspindi realios situacijos, apie tokius įvykius nepranešantys žmonės nurodo, kad to nepadaro, nes nemano, kad teisėsaugos institucijos galėtų ar norėtų
kažką dėl to padaryti, beveik kas trečias žmogus jaučia gėdą pranešti apie patirtą
smurtą, 28 proc. bijo homofobiškos ar transfobiškos policijos reakcijos.
Lietuva 2024 m. buvo viena iš prasčiausiai
translyčių asmenų lygiateisiškumą užtikrinančių
ES valstybių. Lietuvoje nėra lytinės tapatybės pripažinimą reglamentuojančio įstatymo, asmens dokumentams pasikeisti yra reikalinga psichiatrinė diagnozė (F64.0), lytinė tapatybė teisinėje bazėje nėra apibrėžta kaip draudžiamas diskriminacijos
pagrindas ir kt.
„Apibendrinant, LGBTIQ+ asmenų situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga. Nerandant
politinės valios priimti reikalingus sprendimus, teisinė bazė išlieka silpna ir neužtikrina LGBTIQ+ asmenų teisių apsaugos – vis dar nėra reglamentuoti tos pačios
lyties porų santykiai, translyčiams žmonėms nėra užtikrinama teisė į greitą, skaidrią ir lengvai prieinamą administracinę lytinės tapatybės pripažinimo procedūrą,
reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugą nuo diskriminacijos“, – ataskaitoje apibendrina I. Laugalytė.
Seimo kontrolierės ataskaitoje rekomenduojama sureguliuoti nesusituokusių porų, įskaitant ir vienos lyties poras, šeimos
santykius laikantis konstitucinių lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus
orumui ir privačiam gyvenimui reikalavimų.
Taip pat raginama įtraukti lytinę tapatybę kaip vieną iš draudžiamos diskriminacijos pagrindų
į Lygių galimybių įstatymą, o Lygių galimybių veiksmų plane numatyti tikslines, ilgalaikes, kompleksines
priemones LGBTIQ+ asmenų lygiateisiškumui didinti bei skirti tikslinį finansavimą joms įgyvendinti.