Teisingumo viceministrę vejasi praeities nuodėmės – jos tekstas apie homoseksualumą pripažintas pažeidusiu įstatymą

Anksčiau plačiai nebuvo žinoma, kad teisingumo viceministrės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės tekstas apie homoseksualumą prieš dviejus metus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos buvo pripažintas pažeidžiančiu įstatymą. Tai patvirtinantį tarnybos sprendimą šiomis dienomis viešina žmogaus teisių aktyvistas Marius Samavičius, klausiantis, ar politikė, kurios vieši pasisakymai oficialiai pripažinti menkinantys LGBTQ+ bendruomenę, gali eiti tokias aukštas pareigas institucijoje, sprendžiančioje tos pačios lyties santykius reglamentuoti turinčio Partnerystės įstatymo likimą.

Marius Samavičius Kristinos Zamarytės-Sakavičienės tekstą pareikalavo pripažinti pažeidžiančiu LGBTQ+ bendruomenės teises ir sulaukė jam palankaus sprendimo | Jarmo.net koliažas („Daily Record“ redakcijos ir Teisingumo ministerijos nuotr.)


Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Nustatė pažeidimą

Kaip nurodyta dar 2022 m. lapkričio 15 d. priimtame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendime, kurį portalui jarmo.net šių metų spalį perdavė žmogaus teisių aktyvistas Marius Samavičius, tuomet pareigas ėjusi inspektorė Gražina Ramanauskaitė įspėjo asociaciją „Kauno Forumas“ dėl jos tinklalapyje paskelbtos dabartinės teisingumo viceministrės teksto „Homoseksualūs santykiai nekuria šeimos“. 

Sprendime pabrėžta, kad šia K. Zamarytės-Sakavičienės publikacija yra pažeista teisė, sauganti asmenų lygiateisiškumą ir orumą. 

Tuometinė žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė pripažino, kad šiuo tekstu buvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nuostata, numatanti neskelbtiną informaciją. 

O šioje nuostatoje įtvirtinta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.

Gražinos Ramanauskaitės sprendimas nebuvo palankus asociacijai, paskelbusiai dabartinės viceministrės tekstą | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Inspektorė: bendruomenė – menkinama

Apie K. Zamarytės-Sakavičienės tekstą tarnybai tąkart pranešęs M. Samavičius rašte nurodė, kad šia publikacija yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė, be to, jis pabrėžė, kad tekstą savo ruožtu buvo pašalinęs ir katalikų portalas bernardinai.lt, kai sulaukė pastabos, nors dabar publikacija tame tinklalapyje vėl viešai prieinama. 

Asociacija „Kauno Forumas“ tarnybai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad K. Zamarytė-Sakavičienė yra šeimos teisės specialistė, mokslininkė ir tik ji pati atsako už savo tekstą, kuris buvo parašytas dar 2014 m. ir perpublikuotas asociacijos svetainėje. 

Inspektorė G. Ramanauskaitė konstatavo, kad argumentas, jog K. Zamarytė-Sakavičienė yra Lietuvoje žinoma autorė, mokslininkė ir šeimos teisės specialistė, pateikiamas siekiant pabrėžti, jog autorei nėra svetimi moksliniai informacijos tikrinimo metodai ir dėl to jos nuomonė turi autoritetingumo kartelę. 

Po visuomenėje kilusių diskusijų apie politikės pasisakymus LGBTQ+ tema, viceministrė K. Zamarytė-Sakavičienė teigė, kad jos pozicija apie partnerystę nesikeičia, bet esą asmeninės nuostatos darbui ministerijoje įtakos daryti neturėtų | Teisingumo ministerijos nuotr.

Vertinant K. Zamarytės-Sakavičienės tekste matomą homoseksualumo palyginimą su onkologinėmis ligomis, alkoholizmu bei išsakytus teiginius, kad homoseksualūs asmenys tariamai turi šimtus partnerių (ir tai esą žinoma, nors nepatikslinta, kaip toks žinojimas įgytas), inspektorė pabrėžė, kad tokia raiška vykdomas bendruomenės ir asmenų menikinimas, niekinimas, marginalizavimas.

G. Ramanauskaitė akcentavo, kad iš bendruomenės atimama galimybė reikšti lygiavertę nuomonę ją įvardijant kaip tokią, kurią reikia „gydyti“, o tai yra tapatybės suvereniteto atėmimas.

Kompetencija kelia abejonių  

Žmogaus teisių aktyvistas M. Samavičius jarmo.net teigė, kad dabartinės teisingumo viceministrės K. Zamarytė-Sakavičienės neapykantą kurstantys pareiškimai kelia abejonių dėl jos tinkamumo eiti tokias aukštas pareigas.

„Klaidingi ir žeminantys teiginiai nedingsta – jie plinta. Kiekvienas pseudomokslinis straipsnis, kiekviena vieša patyčia sustiprina neapykantą ir baimę“, – įsitikinęs M. Samavičius.

Marius Samavičius | „Daily Record“ redakcijos nuotr.

M. Samavičius taip pat stebėjosi, kad visuomenės informavimo nuostatas pažeidžiantis tekstas yra vis dar prieinamas viešai.

„Šis pažeidžiantis įstatymus tekstas iki šiol – 2025-aisiais – vis dar viešai prieinamas „Kauno Forumo“ svetainėje, rodoma, kad įstatymų ir etikos įspėjimai tokio pobūdžio institucijų yra ignoruojami“, – apgailestavo aktyvistas.

Kritika – ir dėl požiūrio į partnerystę, ir dėl pozicijos abortų klausimu

Jarmo.net primena, kad teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pranešus apie K. Zamarytės-Sakavičienės skyrimą į viceministrės pareigas, žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos ėmėsi veiksmų – kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę, skatindamos perimti iš Teisingumo ministerijos dalies žmogaus teisių klausimų sprendimą.

Inga Ruginienė | Laimos Penek/LRV nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pareiškė, kad K. Zamarytė-Sakavičienė yra „politikė, kuri savo politinį kapitalą kaupė ir puldama bei menkindama tos pačios lyties šeimas“ bei „darė viską, kad seksualinio smurto reforma, paremta sutikimu, Lietuvoje neįvyktų“, o taip pat ne kartą viešai pasisakė prieš moterų teisę apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo.

Ministrės pirmininkės komanda yra pranešusi, kad šiuo metu premjerė dar derina susitikimo su LGBTQ+ bendruomene laiką, nes poreikis susitikti yra milžiniškas.

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė, teisingumo ministrė R. Tamašunienė kritiką tiek dėl požiūrio į partnerystę, tiek dėl viceministrės skyrimo atmeta – politikė teigia, kad koaliciją formavusiems socialdemokratams buvo žinomas į valdančiąją koaliciją pakviestų „valstiečių“ ir LLRA-KŠS narių kritiškas požiūris apie tos pačios lyties poroms svarbios partnerystės įteisinimą.

Rita Tamašunienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

Ministerija: yra ieškoma sprendimų

Teisingumo ministerijos vadovybei sulaukus kritikos dėl pozicijos apie lyčiai neutralią partnerystę, ministerija žada ieškoti sprendimų.

„Gerbiant Konstitucinio Teismo sprendimus ir pripažįstant realybę, matome, kad žmonės susiduria su praktiniais teisiniais sunkumais. Ir tai nėra ideologinis, o ir žmogiškas, ir teisinis klausimas. Todėl bus ieškoma sprendimų, kurie padėtų išspręsti šias konkrečias situacijas – be ideologinės priešpriešos, bet su pagarba žmogui ir Konstitucijai“, – teigiama ministerijos atsakyme raštu, jarmo.net pasiteiravus, ar ministerija ketina parengusi Partnerystės įstatymo projektą pateikti jį tvirtinti Vyriausybei.

Tiesa, ministerijos atstovai nepatikslino termino, numatyto šio klausimo išsprendimui.

„Nauja ministerijos vadovybė pradėjo dirbti mažiau nei prieš mėnesį, tad šiuo metu susipažįsta ir įsigilina į visas sritis, susijusias su Teisingumo ministerijos veikla“, – dėstoma ministerijos atsakyme, pateiktame praėjusį ketvirtadienį.

Rita Tamašunienė ir Waldemar Tomaszewski | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Jarmo.net teiravosi, kaip ministrės R. Tamašunienės arba viceministrės K. Zamarytės-Sakavičienės kritiška pozicija apie lyčiai neutralią partnerystę dera su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais įvairiose bylose dėl valstybių pareigos kokia nors forma oficialiai pripažinti tos pačios lyties porų santykius bei kaip jų pozicija dera su šių metų Konstitucinio Teismo nutarimu, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą priimti tokį įstatymą, kad lyčiai neutralią partnerystę sudarę asmenys būtų pripažinti šeimos nariais.

„Kaip jau buvo paminėta ankstesniame atsakyme, bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti teisinį reguliavimą ir išspręsti kylančius sunkumus, kas iki šiol nebuvo padaryta ir to nepadarė praėjusios kadencijos pakankamai liberalus Seimas, kuris buvo valdančiojoje daugumoje“, – tikinama ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme.

Būtent Teisingumo ministerijai anksčiau Vyriausybė pavedė parengti Partnerystės įstatymą, įgyvendinantį Konstitucio Teismo nutarimą dėl partnerystės. Ministerijos specialistai šią vasarą buvo parengę ir Partnerystės įstatymo koncepciją, kuri nėra viešinama.
Naujesnė Senesni