Proteste prie Latvijos ambasados dėl šios šalies parlamento sprendimo atšaukti Stambulo konvenciją dalyvausianti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad toks politikų žingsnis prieš moterų teises gali paskatinti ir kitas kenksmingas iniciatyvas bei tapti argumentu Stambulo konvencijos kritikams Lietuvoje, kodėl mūsų valstybė neturėtų ratifikuoti vieno svarbiausių tarptautinių dokumentų.
 |
| Ieva Budraitė | Lietuvos žaliųjų partijos/„Facebook“ nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Moterų teises palaikančios organizacijos ir aktyvistai ketvirtadienį, lapkričio 6 d., 19 val. rinksis prie Latvijos ambasados Vilniuje, siekiant solidarizuotis su Latvijos moterimis. Mitingas rengiamas Latvijos parlamentui priėmus sprendimą atšaukti šalyje ratifikuotą Stambulo konvenciją.
Platformoje „Facebook“ paskelbtame akcijos aprašyme informuojama, kad mitingą organizuoja judėjimas „Reprodukcinis streikas“, Lygių galimybių plėtros centras ir „RoR Vilnius“.
Trečiadienio vakarą socialiniame tinkle jau 85 vartotojai pažymėjo susidomėję protestu, o 15 – patvirtino dalyvausiantys akcijoje.
Apie tai, kad atvyks į akciją, patvirtino ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė I. Budraitė.
Latvijos pavyzdys – argumentas moterų teisių priešininkams ir Lietuvoje
„Kyla nerimas, kad tuomet Lietuvoje Stambulo konvencija taip ir liks neratifikuota, nes Latvija gali būti minima kaip tariamai gerosios praktikos pavyzdys: konservatyvūs Lietuvos politikai, iki šiol pasisakę prieš, turės dar vieną argumentą savo krepšelyje, kodėl nereikėtų ratifikuoti konvencijos mūsų šalyje“, – trečiadienio vakarą jarmo.net komentavo I. Budraitė.
Pasak politikės, reikia solidarizuotis su progresyvia Latvijos visuomenės dalimi, reikalaujančia laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Stambulo konvencijoje.
„Tai nėra vienas siauras klausimas, kaip mėginama pasakyti, kad neva mes jau turime įstatymuose numatytą apsaugą. <...> Konvencijos nuostatos – tai visuminis požiūris, ištraukti vieną siūlą iš viso audinio neužtenka, kad spręstume tokią sisteminę problemą“, – įsitikinusi I. Budraitė.
Lygių galimybių plėtros centro atstovė: svarbus smurtautojų baudžiamumas
Lygių galimybių plėtros centro Komunikacijos vadovė Viktorija Kolbešnikova jarmo.net tikino, kad centro atstovai šioje akcijoje dalyvaus ir norėdami solidarizuotis su moterimis, ir siekdami atkreipti dėmesį, jog Stambulo konvencija labai reikalinga siekiant užkardyti smurtą.
„Ne vienerius metus pasisakome dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir Lietuvoje. Vertiname šį dokumentą kaip reikalingą visapusiškai apsaugoti smurtą patyrusius asmenis, ypatingai dėl to, nes konvencija pabrėžia prevencijos svarbą ir smurtautojų baudžiamumą. Tai vienas progresyviausių dokumentų, kuris egzistuoja apsaugant žmones, patiriančius smurtą“, – dėstė ji.
 |
| Organizacija ketina dalyvauti proteste | Lygių galimybių plėtros centro/„Facebook“ nuotr. |
V. Kolbešnikova atkreipė dėmesį, kad Stambulo konvencijoje įtvirtinta smurto lyties pagrindu samprata.
Paklausta, ar Latvijai išstojus iš Stambulo konvencijos, Latvijos moterys, patiriančios vyrų smurtą, nebebus apsaugotos nuo smurtautojų, V. Kolbešnikova su tuo nesutiko.
„Negalima taip visiškai teigti, nes egzistuoja ir baudžiamasis kodeksas, ir kiti teisiniai instrumentai. Tiesiog ta Stambulo konvencija svarbi tuo, kad pabrėžia, jog egzistuoja smurtas dėl lyties, kad smurtas nėra abstrakti sąvoka ir būtent tai grindžia statistika, kad neproporcingai daug smurto patiria moterys ir lytis yra svarbi dedamoji, ir kad smurtas, kuris vyksta artimoje aplinkoje (namuose), yra susijęs su lytimi, todėl, kad išplaukia iš stereotipų, dėl kurių moteris laikoma silpnesniu ar mažiau vertu žmogumi“, – kalbėjo ji.
V. Kolbešnikova neįvardijo, koks būtų Stambulo konvencijos denonsavimo poveikis Latvijos visuomenei: „Čia turbūt reikėtų pačių latvių klausti šio klausimo, kaip ten konkrečiai yra, nes akcija, kuri organizuojama rytoj (ketvirtadienį – jarmo.net), yra solidarumo akcija kartu su Latvijos moterimis, kurios eina į gatves. Tai apie konkrečią Latvijos teisinę situaciją reikėtų klausti pačių Latvijos moterų“.
Tuo metu I. Budraitė sakė mananti, kad tikrasis pavojus yra tas, jog prasidės domino efektas: kils grėsmė ir kitų pažeidžiamų asmenų grupių teisėms.
„Pats pavojingiausias poveikis yra toks, kad parodoma, jog susitarimai, įsipareigojimai nėra joks rodiklis. Tai dar kartą parodo, kad mes niekada negalime būti tikri dėl pažangos. Teigti, kad kažką pasiekėme, kad klausimas išspręstas, apie tai kalbėti nereikia, negalima, nes mes eilinį kartą įsitikintume, kad tai nėra konstanta. <...> Bijau, kad atšaukus pasiryžimą laikytis Stambulo konvencijos Latvijos visuomenė gali judėti prie kitų reguliavimų susilpinimo: jeigu viena ranka numojama į vienus įsipareigojimus, vadinasi, nėra sunku numoti ir į kitus“, – grėsmę įžvelgė politikė.
Latvijos parlamento sprendimą lėmė homofobiška propaganda?
Praėjusią savaitę su jarmo.net kalbėjęs politologas Mindaugas Kluons teigė, jog Latvijos parlamento sprendimą denonsuoti Stambulo konvenciją galėjo lemti homofobiškos nuostatos ir autoritarinių jėgų auganti įtaka šalyje. Tradicionalistams dažnai siejant Stambulo konvenciją su LGBTQ+ teisių klausimais, homofobiškos Latvijos parlamentarų nuostatos galėjo lemti šalies parlamento sprendimą atšaukti moterų teisių apsaugai svarbų dokumentą, svarstė politologas.
V. Kolbešnikova tikino, kad politikai, besipriešinantys Stambulo konvencijai, skleidžia dezinformaciją.
„Jeigu nenorima (Stambulo konvencijos – jarmo.net) ratifikuoti, tai galima sugalvoti įvairių priežasčių ir baubų. Čia ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kada mažiau galimybių turinčios grupės yra kaltinamos nebūtais dalykais, nors Stambulo konvencija apie LGBTQ+ teises nieko iš viso nekalba“, – tikino Lygių galimybių plėtros centro Komunikacijos vadovė.
Išvadą, kad homofobiškų politikų melagienos, kuriomis Stambulo konvencija siejama su LGBTQ+ teisėmis, lėmė Latvijos parlamento apsisprendimą, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė I. Budraitė vadina logiška
„Nusiversali taisyklė: kraštutiniai dešinieji neturi konstruktyvios darbotvarkės, jie yra prieš kažką. Priešų paieška jiems atveria lengvesnį kelią kalbėti, mobilizuoti balsus neapykantos pagrindu, o ne išties prisidėti prie konstruktyvių sprendimų kūrimo“, – svarstė I. Budraitė.
Neprognozuoja
Latvija Stambulo konvenciją ratifikavo 2023 m. lapkritį, o štai Lietuva kol kas to dar nepadarė
„Mes iki šiol savo teisinėje sistemoje neturime pripažinimo, kad smurtas lyties pagrindu egzistuoja“, – tikino V. Kolbešnikova.
Tiesa, Strambulo konvenciją Lietuvoje pasirašė tuomet pareigas ėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau jos ratifikavimui reikalinghas Seimas palaiminimas. Kol kas jo nėra.
Jarmo.net kalbinta V. Kolbešnikova nesiryžo prognozuoti, ar mūsų šalies parlamentas kada nors imsis tokio progresyvaus žingsnio.
„Šitą klausimą reikėtų politikams užduoti, ne mums <...> Ne nuo mūsų priklauso – nei nuo mūsų nuomonės, nei nuo mūsų valios“, – komentavo ji.