Jūratė Griškėnaitė. Tikrasis ideologinis užtaisas po demokratijos pamatu Europoje

Ne, jums tikrai nepasirodė, kad Europoje prieš žmogaus teises ir demokratiją kovojama organizuotai ir tikslingai. Visai ne atsitiktinumas, kad mūsų dabartinės Teisingumo ministrė ir viceministrė kalba apie kažkokį ideologinį užtaisą Stambulo konvencijoje, neva vykstantį puolimą dėl religinių įsitikinimų, šeimos ir santuokos saugojimą visiškai ignoruojant Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir kitus keistus dalykus.

Jūratė Griškėnaitė | Asmeninio albumo nuotr.


Jūratė Griškėnaitė, jarmo.net

apžvalgininkė


2018 m. Prancūzijos visuomeninis televizijos kanalas ARTE bei Europos parlamentarų forumas gyventojams ir plėtrai išviešino informaciją apie „Agenda Europe“ tinklą. Šios organizacijos tinklalapio išteklių sąraše Lietuvai nurodytos Ateitininkų federacija ir Pro Patria.

2013 m. įkurtas organizuotas europinis judėjimas „Agenda Europe“ rengia kasmetinius uždarus susitikimus įvairiose Europos sostinėse, į kuriuos iš 30 šalių susirenka 100–150 organizacijų atstovų, kovojančių prieš moters teisę į abortą (neva „už gyvybę“) ir propaguojančių homofobiškas (neva „už šeimą“) idėjas. Vadinamame „viršūnių susitikime“ taikoma „Chatham House“ taisyklė, pagal kurią susirinkusieji gali laisvai naudoti susitikime pateiktą informaciją, tačiau negali atskleisti kalbėtojo tapatybės.

Judėjimas veikia pagal bendrą manifestą pavadinimu „Natūralios tvarkos atkūrimas“, kuriame atskleidžiama reakcinga ideologija, siekianti panaikinti žmogaus teises lytiškumo ir reprodukcijos srityse. Manifesto autoriai nusitaikė į skyrybas, nėštumo nutraukimą, galimybę moterims naudotis kontracepcija, pagalbinio apvaisinimo technologijomis, taip pat LGBT asmenų lygiateisiškumą, teisę keisti lytį, dar siekiama apriboti galimybę naudotis išsamiu lytiniu švietimu jaunimui bei apsauga nuo smurto dėl lyties.

Manifeste teigiama, kad valstybių teisės aktai turėtų remtis prigimtine teise (angl. natural law), užtikrinančia „žmogaus orumą“, kurį sudaro trys dedamosios: (1) gyvybės apsauga nuo apvaisinimo momento iki natūralios mirties, (2) šeimos apsauga, išskirtinai ją apibrėžiant kaip tradicinę, patriarchalinę ir heteroseksualią, ir (3) religinės laisvės apsauga, įsitikinimus iškeliant virš įstatymo ir įtvirtinant privilegiją religingiems žmonėms nesilaikyti teisės aktų dėl neapykantos kalbos ar diskriminacijos. „Encyclopædia Britannica“ prigimtinę teisę apibrėžia kaip visiems žmonėms bendrą teisės ar teisingumo sistemą, kildinamą iš gamtos, o ne iš visuomenės ar pozityviosios teisės.

Manifeste pabrėžima, kad „natūralios tvarkos“ atkūrimas yra grindžiamas ne religiniais įsitikinimais, o prigimtine teise: „egzistuoja prigimtinė teisė, kurią žmogaus protas gali įžiūrėti ir suprasti, bet kurios žmogus negali pakeisti. <...> Visų pozityvių įstatymų užduotis ir tikslas yra perkelti ir vykdyti prigimtinę teisę.“ Rašoma, kad esminis iššūkis prigimtinei teisei buvo „kultūrinė revoliucija“, kuri buvo „labiau „seksualinė“ revoliucija negu kas kita <...> lytinis aktas buvo atskirtas nuo jo pagrindinio tikslo – dauginimosi ir visų su tuo susijusių atsakomybių: šiuolaikinė visuomenė nori sekso be dauginimosi ir dauginimosi be sekso. <...> visi dalykai susiję su gyvenimu, santuoka ir šeima yra tarpusavyje persipynę <...> „seksualinė revoliucija“ yra visuma <...> vargu, ar įmanoma priimti vieną dalį, o kitas atmesti <...> kas galvoja, kad kontraceptinių priemonių naudojimas yra „normalu“, taip pat turi priimti homoseksualumą, o tam, kuris priėmė pagalbinį apvaisinimą, bus sunku argumentuotai kalbėti prieš abortą“.

Nuo veiklos pradžios „Agenda Europe“ nariai keitėsi patirtimi, mokėsi vieni iš kitų ir kūrė strategijas politinėms iniciatyvoms nacionaliniu ir Europos lygiu. Pavyzdžiui, siekdama Kroatijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje sustabdyti pažangą lygių santuokos teisių srityje, „Agenda Europe“ pasinaudojo dalyvaujamosios demokratijos priemonėmis, tokiomis kaip peticijos ir piliečių iniciatyvos. Pastangos dedamos ir ES lygiu, kur sužlugo „Mama, tėtis ir vaikai – Europos piliečių iniciatyva santuokai ir šeimai apsaugoti“.

„Agenda Europe“ nariai parengė ir propagavo įstatymo projektus, kuriais 2014 m. Ispanijoje buvo siekiama griežtai apriboti abortus, o 2016 m. Lenkijoje – visiškai juos uždrausti. ES lygmeniu „Agenda Europe“ nariai surinko 1,7 milijono parašų Europos piliečių iniciatyvai „Vienas iš mūsų“, kuria Komisija buvo raginama nutraukti visą ES finansavimą, galintį kelti grėsmę žmogaus embriono orumui ir neliečiamumui, įskaitant legalius abortus. Per penkerius savo veiklos metus „Agenda Europe“ inicijavo mažiausiai 18 politikos iniciatyvų nacionaliniu, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos lygmeniu, kurių tikslas buvo pakenkti moterų teisėms į abortą ir LGBTQI teisėms.

„Agenda Europe“ priklausančios organizacijos yra įvairios, tačiau jas vienija vienas bendras bruožas – religija. Katalikai, tradicinių pažiūrų protestantai ir ortodoksai sutelkė jėgas, siekdami konservatyviausias savo tikėjimo interpretacijas paversti realiais įstatymais, išnaudodami sekuliarizuotą žmogaus teisių leksiką. Viena iš taikomų strategijų – krikščionių vaizdavimas socialinės pažangos ir lygybės aukomis, kurioms draudžiama teisėtai diskriminuoti dėl religinių įsitikinimų.

„Agenda Europe“ – Vatikano inspiruotas profesionalus lobizmo tinklas. 

2013 m. organizacijos strateginį susitikimą sukvietė katalikų politiniai aktyvistai Gudrun Kugler, Vatikano Tarptautiniame teologijos instituto dėstytoja, ir Terrence McKeegan, Šventojo Sosto nuolatinės stebėtojų misijos JT patarėjas teisės klausimais. Organizacija sudaryta iš kelių kategorijų veikėjų, tarp kurių išskiriami organizatoriai – tarptautiniai veikėjai, kuriantys ir įgyvendinantys strategijas konkrečiose srityse ir kurių veikla nuo 2013 m. įvairiose valstybėse pasireiškė panašiomis kovos su abortais, „gender ideologija“ ir homofobijos iniciatyvomis. Kita kategorija – asmenys, turintys prieigą prie vidinės informacijos, t. y. įtakingi asmenys sprendimų priėmimo srityse, pvz., išrinkti politikai, vyriausybės pareigūnai, ES ir Europos Tarybos pareigūnai, netgi ministrai ar teisėjai. Žinoma, jokia gerai organizuota veikla neįmanoma be rėmėjų finansavimo. Tarp „Agenda Europe“ veiklos rėmėjų galima rasti Rusijos oligarchų, klimato kaitą neigiančių milijardierių, korumpuotų Italijos politikų ir JAV krikščionių dešiniųjų atstovų.

Vienas tokių rėmėjų – Aleksejus Komovas, Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovas santykiams su išore, Pasaulio šeimų kongreso atstovas Rusijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje, analitinio centro „Šeimų politika Rusijos Federacijoje“ prezidentas, patriarchalinio Šeimos, motinystės ir vaikystės komiteto narys, „Citizen GO“ valdybos narys, Pasaulinio šeimų kongreso valdybos narys, Šv. Bazilijaus Didžiojo fonde atsakingas už tarptautinius projektus. 

Su juo 2021 m. Lietuvoje buvo siejamas Laisvos visuomenės institutas, kurio tuometinė dalininkė – dabartinė viceministrė ir Pro Patria. Spalvingų asmenybių iš vairių Europos valstybių organizacijoje netrūksta. 

Kitaip tariant, „Agenda Europe“ suvienijo labiausiai socialiai konservatyvius, tradicionalistus, marginalinius ir kraštutinius dešiniosios pakraipos krikščioniškus religinius judėjimus ir veikėjus į vieną organizacinį tinklą, kurio veiklos rezultatus matome ir Lietuvoje.

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni