Dr. Gedimino Račiukaičio (Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovo) pareiškimas, esą „vyrai labiau su fizika, o moterys – su indeliais ir pilstymu“ laikytinas seksistinio mąstymo ir pasenusios mokslo sampratos pavyzdžiu.
 |
| Paulius Sungaila | Asmeninio albumo nuotr. |
Tai klasikinis biologinio determinizmo pavyzdys, idėjos, jog mūsų socialinės ar profesinės rolės yra nulemtos genų.
Yra tyrimų, rodančių, kad vadinamieji „lyčių skirtumai“ STEM srityse nėra biologinės kilmės. Jie kyla dėl stereotipų grėsmės t.y psichologinio reiškinio, kai žmogaus rezultatus silpnina aplinkos siunčiama žinutė, jog ši grupė yra mažiau tinkama tam tikrai veiklai.
Kitaip tariant, kai iš autoritetingo mokslo žmogaus išgirsti, kad tavo vieta prie indų, o ne prie fizikos uždavinių, tavo kognityviniai resursai iš dalies nukreipiami ne į problemos sprendimą, o labiau į gynybą nuo pažeminimo.
Paulina Jacynė rašo: „Viena iš priežasčių, kodėl esu fizikos mokytoja, yra ta, kad mokykloje susidūriau su problema, kai bendraamžiai vaikinai manė, jog moteriškos lyties atstovės fiziką gali tik „iškalti“, bet ne suprasti. Toks požiūris man visada atrodė neteisingas, nes gebėjimas suvokti pasaulio dėsnius nepriklauso nuo lyties – jį lemia smalsumas, atkaklumas ir noras gilintis“.
Biochemijoje ar chemijoje moterys dažnai dirba su sudėtingais metodais, analizėmis, rengia mokslines publikacijas, vadovauja projektams.
Tokie komentarai nėra neutralūs. Jie iš dalies legitimizuoja institucinį seksizmą ir toliau plėtoja klaidingus stereotipinius naratyvus apie tokias sritis kaip fizika.
P. S. Beje, net ir evoliucijos argumentas čia pavartotas klaidingai – žmogus neišsivystė iš beždžionių, o iš bendro su jomis protėvio.
Fizinių ir technologijos mokslų centrui vadove dr. Raumai Skaudžiau, ar tokios pozicijos atitinka FTMC institucines vertybes?
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net