Net jei moteris nepateikė oficialaus skundo dėl seksualinio priekabiavimo, tai nereiškia, kad ji tokio elgesio nepatyrė. Taip mano pusė šalies gyventojų, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
 |
| Nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusių moterų palaikymas ryškus ir tarp jaunesnio amžiaus apklausos dalyvių, skelbia LGKT | Asociatyvi Yigit/Karaalioglu/pexels.com nuotr. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Apklausoje vertintas teiginys: „Jei moteris nepateikė oficialaus skundo, situacija nebuvo pakankamai rimta, kad būtų laikoma seksualiniu priekabiavimu“. Didesnioji dalis (53 proc.) respondentų (-čių) su tuo nesutiko.
Seksualinį priekabiavimą dažniau rimtai vertina jaunesni asmenys ir moterys
Su apklausos teiginiu dažniau nesutiko moterys, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gaunantieji didesnes pajamas ir didmiesčių gyventojai. Nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusių moterų palaikymas ryškus ir tarp jaunesnio amžiaus apklausos dalyvių: teiginiui prieštaravo šeši iš dešimties asmenų iki 35 metų.
Visgi nemaža dalis, per trečdalį (36 proc.) apklaustųjų, pritarė, kad tik oficialus skundas patvirtina seksualinio priekabiavimo faktą. Tai dažniau buvo vyrai, taip pat vyresni nei 56 metų asmenys.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, tokie apklausos rezultatai rodo, kad, vertindami seksualinio priekabiavimo rimtumą, gyventojai yra pasiskirstę į dvi stovyklas.
„Viena vertus, džiugu, kad didesnioji visuomenės dalis yra sąmoninga ir suvokia, kad seksualinį priekabiavimą patyrusios moterys gali susidurti su iššūkiais pateikti skundą. Kita vertus, turime nemažai žmonių, kurie linkę nepasitikėti nukentėjusiomis moterimis. Tą, beje, matėme ir anksčiau, kai buvo kalbama apie judėjimo #MeToo metu iškilusius atvejus“, – sako kontrolierė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | G. Grėbliūnės/LGKT nuotr. |
Nukentėjusiosios vengia pranešti institucijoms
Anot B. Sabatauskaitės, išties seksualinį priekabiavimą reikėtų vertinti rimtai, net jei ir nepranešta oficialiai: „Dažnu atveju moterys vengia pranešti apie tokias patirtis. Tai susiję su vis dar vyraujančiomis tendencijomis kaltinti pačias moteris, įtakos turi ir gėdos bei baimės jausmai, netikėjimas, kad situacija pasikeis. Tad kitų žmonių reiškiamas palaikymas, susidūrus su nederamu elgesiu, yra ypač svarbus“.
Seksualinio priekabiavimo latentiškumą patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. 2024 m. „Eurostat“, „Pagrindinių teisių agentūros“ (FRA) ir „EIGE“ atliktas tyrimas parodė, kad apie smurtą lyties pagrindu, įskaitant seksualinį priekabiavimą, moterys dažniausiai pasisako artimiausioje aplinkoje, o į institucijas kreipiasi retai.
Svarbiausia – nelikti abejingam (-ai)
Anot lygių galimybių kontrolierės, besidalinantį savo patirtimis nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusį žmogų visų pirma reikėtų atidžiai išklausyti, nenuvertinti išsakytų patirčių. Taip pat svarbu išreikšti nepakantumą tokiam elgesiui bei suteikti emocinę paramą ir palaikymą. Jei būtų pradėtas tyrimas, rekomenduojama pasižymėti įvykių detales ne tik pačiam nukentėjusiam asmeniui, bet ir šalia esantiesiems.
„Jei seksualinis priekabiavimas pasireiškė darbovietėje, reikėtų nedelsiant kreiptis į vadovybę, kuri turėtų pradėti tyrimą, užtikrinti nukentėjusio asmens konfidencialumą, numatyti pasekmes pažeidėjui. Jei tokios galimybės darbo vietoje nėra, reikėtų kreiptis į atsakingas institucijas“, – sako B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė primena, kad lygių galimybių įstatymai įpareigoja darbdavius (-es) užtikrinti, kad darbe moterys ir vyrai nepatirtų seksualinio priekabiavimo, o tokio pobūdžio atvejai būtų ištiriami. Darbo kodeksas taip pat numato pareigą darbdaviams (-ėms), kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra per penkiasdešimt, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti ir įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie seksualinio priekabiavimo prevenciją ir tai, ką daryti patyrus seksualinį priekabiavimą arba tapus jo liudininke (-u), galima rasti čia.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. liepos 18–25 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1009 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.