Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, reaguodamas į Latvijos parlamento sprendimą atšaukti Stambulo konvencijos ratifikavimą, teigia, kad dokumentas yra skirtas išimtinai kovai su smurtu artimoje aplinkoje, o ne švietimo ar socialinėm reformoms bei papildomų lyčių sąvokų įveidimui.
 |
| Linas Linkevičius | Lietuvos ambasados Švedijoje nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Latvijos Seimas (Saeima – jarmo.net), nepaisydamas masinių protestų, panaikino Stambulo konvencijos ratifikavimą, tuo sukeldamas didžiulį džiaugsmą kai kuriems mūsų politikams ir visuomenininkams, kurie įsivaizduoja esą tradicinių šeimos vertybių gynėjai“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį, spalio 31 d., rašė L. Linkevičius.
Diplomatas priminė, kad 2013 metų birželį jis, tuomet būdamas Lietuvos Užsienio reikalų ministru, savo parašu patvirtino Stambulo konvenciją, todėl dabar jaučia pareigą atkreipti dėmesį į esminius konvencijos aspektus.
„Ši konvencija yra Žmogaus teisių aktas, skirtas išimtinai kovai su smurtu artimoje aplinkoje, ypač prieš moteris ir mergaites. Tam tikra prasme politinis aktas, demonstruojantis, kad šalis šią problemą laiko svarbia ir įsipareigoja ją spręsti“, – teigė L. Linkevičius.
Pasak jo, Lietuvoje daugiau nei 30 proc. moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje, o tarp visų nukentėjusių aukų beveik 90 proc. sudaro moterys.
„Konvencijos pagrindiniai tikslai: apsaugoti aukas, persekioti smurtautojus, stiprinti tokių nusikaltimų prevenciją. Vienintelis įsipareigojimas tikslinant teisinę bazę – užtikrinti tokių nusikaltimų kriminalizavimą ir veiksmų efektyvumą. Jokių kitų įsipareigojimų nėra“, – akcentavo diplomatas.
Jis pabrėžė, kad Stambulo konvencija neskatina keisti mokyklų programų ar įvesti papildomų lyčių sąvokų. „Tai yra išsigalvojimai, kuriuos labai sėkmingai išnaudoja ir skleidžia tokios „krikščioniškų vertybių saugotojos“ kaip Rusija“, – rašė L. Linkevičius.
 |
| Nors įsivaizduojama, kad Stambulo konvencija išskirtinai susijusi su LGBTQ+ tema, tačiau tai – akivaizdi netiesa | Rygos „Pride“ eitynės/Anastasiya Badunpexels.com nuotr. |
Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į sąvoką „socialinė lytis“ („gender“), kuri dokumente vartojama siekiant apibūdinti socialinius ir kultūrinius veiksnius, tam tikrus stereotipinius ar galimai diskriminacinius aspektus, susijusius su buityje priskiriamomis vyrų ar moterų rolėmis.
„Tai nėra biologinės lyties „sex“ sinonimas. Kas netiki, gali pasitikrinti su profesionaliais teisininkais, konstitucinės teisės specialistais“, – teigė jis.
Jarmo.net rašė, kad Latvijos parlamentas už Stambulo konvencija atšaukimą balsavo ketvirtadienį, spalio 30 d. Posėdyje 56 parlamentarai pasisakė už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, 32 buvo prieš, o 2 susilaikė.
Vadina hibridine ataka
„Tai hibridinė ataka“, – kalbėdama su jarmo.net apie šią situaciją sakė psichoterapeutė, Vilniaus moterų namų rezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė.
L. Henrika Vasiliauskė penktadienį portalui teigė, kad kampanijos prieš moterų teises iš dalies finansuojamos radikaliosios dešinės lobistų, Rusijos režimo lyderiui Vladmirui Putinui besiklaupiančių oligarchų. Žmogaus teisių priešai organizuoja ir konferencijos, kaip priešintis lygiateisiškimui.
Anot ekspertės, toks Latvijos sprendimas – itin nerimą keliantis: „Tai rimtas ženklas, kad po kaimyninės broliškos valstybės demokratijos pamatais pasikasė hibridinio karo specialistai. Tai didžiulis pralaimėjimas, kyla grėsmė demokratijai“.
.jpg) |
| Lilija Henrika Vasiliauskė | Olga Posaškova/LRS nuotr. |
Moterų teisių gynėja tikino, Latvijos institucijoms reikia labai susirūpinti, kokios grupuotės šalyje veikia bei kokias metodikas pasitelkia radikalios dešinės lobistai, paveikiantys politikus.
„Tai tikrai hibridinio karo sėkminga ataka“, – įsitikinusi L. Henrika Vasiliauskė.
Jei sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos pasirašys ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, šalis taps pirmąja Europos Sąjungos šalimi, atsisakančia šios konvencijos, kurią Latvijos Saeima ratifikavo vos prieš metus – 2024-ųjų lapkritį.
Lietuvoje Stambulo konvencija taip pat nėra ratifikuota, nors 2024 m. kovo 14 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje tokie vertybiniai klausimai sukelia pakankamai daug diskusijų. Jeigu manęs klausiate asmeniškai, aš tikrai nematau jokių kliūčių ir problemų, kodėl neturėtų Lietuva ratifikuoti Stambulo konvencijos, – spalį BNS pareiškė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė