Gruodžio mėnesį Tolerantiško Jaunimo Asociacijos surengtoje Baltijos šalių diskusijoje vienas iš ryškiausių balsų buvo organizacijos „Mozaīka“ vadovė Kristīne Garina. Ji pristatė Latvijos patirtį, kurioje partnerystės įteisinimą lėmė ne politinės daugumos susiformavimas, o nuoseklus ir neišvengiamas strateginio bylinėjimosi spaudimas. Garina atvirai kalbėjo apie tai, kaip realių žmonių istorijos ir teismų sprendimai privertė Latvijos parlamentą pagaliau imtis veiksmų.
 |
| Kristīne Garina | Asmeninio albumo nuotr. |
.png)
Kristīne Garina iš karto įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl Latvija galiausiai priėmė partnerystės įstatymą:
„Tai nebuvo politinis entuziazmas. Tai buvo teisinis spaudimas. Teismai sprendė vieną bylą po kitos, ir valstybė nebegalėjo apsimesti, kad šeimos neegzistuoja.“
Daugelį metų Latvijoje nebuvo jokios teisinės apsaugos tos pačios lyties poroms. Kai kurios šeimos negalėjo paveldėti turto, negalėjo gauti informacijos apie partnerio sveikatą, negalėjo registruoti savo santykių jokioje institucijoje.
Garina pabrėžė, kad būtent šios realios gyvenimo situacijos tapo pagrindu byloms, kurios keitė šalies teisinę doktriną.
„Strateginis bylinėjimasis padarė tai, ko politikai nedarė metų metus – jis parodė, kad kalbame ne apie ideologiją, o apie konkrečius žmonių gyvenimus“, – sakė ji.
.jpg) |
| Asociatyvi Anastasiya Badun/pexels.com nuotr. |
Konstitucinis Teismas sukūrė lūžį: valstybė privalo saugoti šias šeimas
Vienas svarbiausių momentų Latvijos istorijoje buvo Konstitucinio Teismo sprendimas, pripažinęs, kad tos pačios lyties poros taip pat yra šeimos, kurioms valstybė privalo suteikti apsaugą.
Pasak Garinos: „Po Konstitucinio Teismo sprendimo klausimas nebebuvo „ar reikia reguliavimo“. Klausimas tapo „kodėl dar jo nėra“. Tai pakeitė visą politinę atmosferą.“
Nuo to momento parlamento vangumas tapo ne politine taktika, o teisine problema.
Visuomenės reakcija – ramesnė nei baiminosi politikai
Garina paneigė dažnai Lietuvoje girdimą argumentą, kad partnerystės įteisinimas gali sukelti politinę audrą.
„Nieko panašaus. Jokios krizės nebuvo. Visuomenė reagavo daug ramiau, nei politikai įsivaizdavo. Tai labiau buvo techninis, o ne emocinis žingsnis“, – sakė ji.
Ji pabrėžė, kad baimė prarasti rinkėjus dažnai yra labiau politikų projekcija nei realybė.
Latvijoje neprasidėjo protestai, rinkimuose nelaimėjo anti-LGBTQ+ jėgos, nenukrito partijų reitingai.
„Įstatymas tiesiog suteikė apsaugą daliai žmonių, o kitiems gyvenimas liko toks pats“, – teigė Garina.
Silpnesnis įstatymas – geriau nei jokio
Ji pripažino, kad Latvijoje priimta partnerystė nėra tobulas modelis. Kai kurios teisės, įskaitant paveldėjimą, nėra iki galo išspręstos. Tačiau, jos teigimu, svarbiausias buvo pats struktūros atsiradimas.
„Politikoje idealus variantas dažniausiai yra nepasiekiamas. Minimalus įstatymas sukuria pagrindą, ant kurio galima statyti toliau“, – pabrėžė ji.
Šis teiginys buvo aiški užuomina ir Lietuvai, kur diskusijos dažnai stringa tarp siekio turėti „gerą“ įstatymą ir baimės, kad kompromisinis modelis (ne santuoka) bus per silpnas.
Pilietinė visuomenė – judėjimo variklis
Garina priminė, kad partnerystės pokytį Latvijoje sukūrė ne vien teismai, o ir pilietinė visuomenė:
„Mes rinkome istorijas, kalbėjome su žiniasklaida, konsultavome šeimas. Šis darbas sukūrė veidą problemoms, kurias politikai iki tol galėjo ignoruoti.“
„Mozaīka“ metų metus nuosekliai dirbo su visuomenės nuomone, žiniasklaida, politikais, o tai galiausiai sukūrė palankią atmosferą įstatymo priėmimui.
„Politikai visada sakys, kad dar ne laikas. Bet tobulas laikas niekada neateina. Reikia pradėti nuo realaus, įgyvendinamo sprendimo. Mūsų regionas juda pirmyn – Lietuva taip pat gali judėti.“ – užbaigė seminaro prelegentė iš Latvijos.