LGBTQ+ teisių aktyvistė Eglė Norvilytė, prieš kurį laiką vykusi į Rusijos agresijos akivaizdoje besiginančią Ukrainą vežti humanitarinės pagalbos, sako, kad Sausio 13-oji – istorinės atminties diena, suteikianti galimybę apsvarstyti savo laisvės pasirinkimus. „Tą naktį, visi tie žmonės, stovėję prie LRT bokšto, pasirinko vertybes vietoj gyvybės. Blogiui užėjus, rinkosi tą kelią per tamsą. Į šviesą. Ir aiškiai atsakė į klausimą, ar lengviau išduoti, ar numirti“, – teigė ji.
 |
| Eglė Norvilytė | Asmeninio albumo nuotr. |
.png)
Minint Laisvės gynėjų dieną, E. Norvilytė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jautriu įrašu apie tai, ką reiškia laisvė, kurią Lietuvos žmonės apgynę lemtingą 1991 m. sausio 13-osios naktį, kai okupacinės pajėgos mėgino užimti svarbiausias šalies vietas ir pastatus.
E. Norvilytė teigė, kad tuo metu dar nebuvo gimusi, tačiau iš žmonių pasakojimų, istorinių liudijimų ir archyvinių kadrų, užfiksuotų žmonių, gynusių Lietuvą, ji žino, kodėl šalis yra laisva.
„Šiandien rieda ašaros, matant visą tą srautą soc. tinkluose. Gražų, patriotišką, jautrų srautą. Ir plyšta širdis, kai negaliu būti prie laužų Vilniaus centre. Ir šiandien visą dieną klausausi I. Narkutės ,,Laisvės“, – sako ji.
„Neseniai rašiau, kad apie 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį gilesnį suvokimą įgijau, kai dar būnant visai mažai, tos dienos kronikas rodė per televizorių. Ir aš nebuvau nuo jo patraukta. Be tos dienos, kai žiūrėjau tuos įvykius, dabar būčiau visai kitokia“, – pridūrė aktyvistė.
Pasak E. Norvilytės, jai iki šiol sunku įsivaizduoti, ką tų metų sausio naktimis jautė žmonės, stoję akis į akį prieš agresiją. „Neįsivaizduoju ir ką jautė mūsų Laisvės simbolis – Eglė Bučelytė, kuri sausio 12-ąją dar ir savo gimtadienį mini“, – teigia ji.
E. Norvilytė pabrėžė, kad jos ryšys emigracijoje su Lietuva – tik sustiprėjo.
„Meilę Lietuvai jaučiau visada, bet niekada taip smarkiai nesididžiavau savo šalimi, kaip dabar, būdama emigracijoje. Nežinau, kas nutiko, bet pradėjau jausti dar daugiau atsakomybės už lietuvišką pasą ir, kaip visai neseniai sužinojau, savo žodynu, jei ne turtingiausią, tai vieną turtingiausių kalbų pasaulyje. Atsakomybę neprarasti savo šaknų, jas išlaikyti. Atsakomybę neprarasti savęs. Turbūt ta atsakomybė ir liepė man viduj, tą protestų savaitę grįžti, kai, vos sužinojus, kad nebus turų kurį laiką, nusipirkau bilietus ir kitą rytą jau sėdau į lėktuvą“, – rašė aktyvistė, gruodžio mėnesį dalyvavusi Vilniuje vykusiuose protestuose „Šalin rankas“, kuriuose tūkstančiai žmonių mitingavo už LRT redakcinį nepriklausomumą, valdantiesiems pateikus LRT įstatymo pataisas, kurios, kritikų teigimu, ribotų žodžio laisvę.
Aktyvistės teigimu, Sausio 13-osios įvykiai parodė tautos moralinį pasirinkimą.
1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų karinės pajėgos bandė jėga nuslopinti atkurtos Lietuvos Nepriklausomybę. Vilniuje buvo šturmuotas Televizijos bokštas, Radijo ir televizijos komitetas, kiti strategiškai svarbūs objektai. Beginkliai Lietuvos gyventojai stojo prieš tankus ir ginkluotus karius, gindami savo valstybės laisvę.
Per kruvinus įvykius žuvo 14 civilių, šimtai žmonių buvo sužeisti. Tačiau agresijai nepavyko palaužti visuomenės ryžto – Aukščiausioji Taryba tęsė darbą, o pasaulis aiškiai išgirdo Lietuvos siekį būti laisva ir Nepriklausoma valstybe.
Sausio 13-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius ir primenant, kad laisvę reikia ginti nuolat.