 |
| NASA astronautė, „Artemis II“ misijos specialistė Chistina Koch 2026 m. balandžio 4 d. žvelgia pro vieną pagrindinių erdvėlaivio „Orion“ kabinos langų į Žemę, kol įgula skrieja Mėnulio link | NASA nuotr. |
.png)
 |
| NASA raketa „Space Launch System“, nešanti erdvėlaivį „Orion“ su NASA astronautais, pakilo 2026 m. balandžio 1 d. iš Kenedžio kosminio centro Floridoje | NASA nuotr. |
 |
| „Artemis II“ misijos metu astronautai užfiksavo žemę | NASA nuotr. |
 |
| Iš kairės į dešinę: „Artemis II“ NASA astronautai Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch, Jeremy Hansenas šalia paleidimo raketos „Space Launch System“ ir erdvėlaivio „Orion“ ištempimo metu į 39B starto aikštelę Kenedžio kosmoso centre Floridoje, 2026 m. sausio 17 d. | NASA/Kim Shiflett nuotr. |
„Augant Šiaurės Karolinoje naktinis dangus buvo vienas dalykų, kuris mane įkvėpė. Būtent jis paskatino siekti astronautės karjeros“, – dar 2020 m. kalbėjo ji.
 |
| Christina Koch | NASA nuotr. |
 |
| NASA 2019 m. pasidalijo kadru, kuriame matyti, kaip C. Koch leidžia dienas Tarptautinėje kosminėje stotyje skriedama aplink žemę, pagerindama ilgiausio moters nepertraukiamo buvimo kosmose rekordą | NASA nuotr. |
 |
| Christina Koch pasirodė Kenedžio kosmoso centre Floridoje balandžio 1 d. prieš „Artemis II“ misijos startą | Europos kosmoso agentūros nuotr. |
„Ji buvo nepaprastai energinga, pozityvi ir motyvuota. Turėjo didžiulį pasitikėjimą savimi, bet niekada nebuvo arogantiška. Puikiai bendravo su kitais studentais ir aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose“, – prisimena profesorius.
Dėstytojas parašė rekomendacinį laišką 1999 m. ir jau tuo metu sužinojo apie tuometinės studentės siekį tapti astronaute.
„Pagalvojau – na, gražu. Daugelis vaikų svajoja apie kosmosą. Tačiau ji iš tiesų tai padarė. Nuo tada jos kelias yra itin įspūdingas“, – tikino profesorius.
 |
| Chistina Koch matoma išeinanti iš Neilo Armstrong operacijų ir patikros pastato, kad pakiltų erdvėlaiviu „Orion“ ant NASA „Space Launch System“ raketos 39B starto aikštelėje, 2026 m. balandžio 1 d., Kennedy kosminiame centre Floridoje | NASA/Aubrey Gemignani nuotr. |
C. Koch daugelį metų ruošėsi „Artemis“ misijai. 2020 m., kai buvo įvardyta kaip 1 iš 18 astronautų kandidačių istorinei misijai, ji sakė: „Mano žinia: visada daryti tai, kas gali kelti baimę, kas atrodo sunku ar net nepasiekiama. Būtent tai pasiekus apie save sužinai daugiausia ir gali daugiausia duoti pasauliui“.
C. Koch yra pasakojusi, kaip pranešė savo vyrui Robertui apie atranką išėjimui į atvirą kosmosą.
„Kai sužinojau, kad esu atrinkta, pirmasis žmogus, kuriam norėjau tai pasakyti, buvo mano vyras. Planavau jam tai pranešti, kai kartu žiūrėsime į Mėnulį. Deja, dangus buvo debesuotas. Todėl nusprendžiau tiesiog pasakyti jam žvelgiant į debesuotą dangų. Nepaisant to, tai buvo labai ypatinga akimirka ir jis be galo dėl manęs džiaugėsi“, – prisiminė astronautė.
Atkurtas ryšys su „Artemis II“ įgula
Kaip ir planuota, „Orion“ erdvėlaivis vėl pasirodė iš už Mėnulio ir užmezgė ryšį su Žeme.
Pirmiausia NASA inžinierių monitoriuose Misijų kontrolės centre sugrįžo radijo signalas, vėliau pasirodė duomenų srautas, galiausiai pasigirdo aiškus astronautų balsas.
„Hiustone, čia „Integrity“, tikriname ryšį“, – pranešė misijos specialistė Christina Koch, nutraukdama tylą iš „Orion“ kapsulės.
„Nuostabu vėl girdėti Žemę“, – pridūrė ji.
Per 40 minučių tylos erdvėlaivio komanda turėjo rūpintis savimi. Erdvėlaivio kompiuteriai atliko svarbų variklio manevrą Mėnulio tolimoje pusėje, kuris nematoma Žemėje, kad „Orion“ būtų nukreiptas atgal į planetą
Misijos stebėtojai, susirinkę žiūrovų salėje, per šį laiką atkakliai sekė informaciją ir stengėsi nesidairyti į laikrodį.
Užfiksavo paskutinį vaizdą prieš prarandant ryšį
Tai paskutinis vaizdas iš „Artemis II“ erdvėlaivio likus kelioms akimirkoms iki prarandant ryšį su Žeme.
Numatoma, kad tyla tęsis apie 40 minučių.
Visos šios istorinės kelionės metu astronautų ryšys su misijos valdymu buvo nuolatinis.
Tačiau dabar tas ryšys nutrūko, nes signalą iš erdvėlaivio užstoja pats Mėnulis.
40 minučių be kontakto misijos valdymo centre bus įtemptos, tačiau keturiems astronautams toli nuo namų tai bus laikotarpis tik su Mėnuliu.
 |
| NASA nuotr. |
Paskutiniai žodžiai – prieš pat prarandant ryšį
Prieš pat planuotai prarandant ryšį su „Artemis II“ įgula, kuri šiuo metu skrieja už Mėnulio, Hiustone esančiame NASA Misijų kontrolės centre ištarta, kad tai tikra privilegija stebėti astronautus.
„Ačiū jums visiems, kad leidžiate mums kartu dalyvauti šioje milžiniškoje kelionėje“, – sakė atstonautas Victoras Gloveris.
„Visiems jums ten apačioje – mes jus mylime nuo Mėnulio“, – teigė V. Gloveris, kalbėdamas apie tai, ką vadina svarbiausia Žemės paslaptimi – meile.
V. Gloveris ir kiti astronautai 40 minučių bus be ryšio.
„Hiustonas priima, pamatysime jus iš kitos pusės“, – atsakė NASA darbuotoja.
V. Gloveris tarė: „Pasimatysime iš kitos pusės“. O tuomet įsivyravo tyla ir šiuo metu visi nekantriai laukia, kada vėl išgirs astronautus.
Astronautai pasineria į 40 minučių truksiančią tylą
Šiuo metu atronautai jau skrieja už mūsų planetos palydovo. Mėnulis užstoja radijo ir lazerinius signalus, kurie leidžia palaikyti ryšį tarp erdvėlaivio ir Žemės.
Planuojama, kad maždaug 40 minučių keturi astronautai bus visiškai atskirti nuo ryšio su Žeme.
Šį laiką jie skiria Mėnulio stebėjimams: fiksuoja nuotraukas, tyrinėja geologiją ir tiesiog gėrisi jo niūria, bet kerinčia gamta.
Kai ryšys bus atkurtas, pasaulis, tikimasi, kolektyviai atsikvėps.
 |
| NASA Misijų kontrolės centras planuoja po 40 min. susisiekti su astronautais | Stop kadras/NASA |
„Artemis II“ pilotas kreipėsi į žmoną: „Sveika, brangioji, myliu tave iš Mėnulio“
Victoras Gloveris, kuris yra misijos „Artemis II“ pilotas, išgirdo, kad jo šeima stebi misiją specialioje žiūrovams skirtoje salėje, klausydamasi jo situacijos ataskaitos NASA Misijos kontrolės centrui.
Kai astronautui pasakė, kad jo žmona Dionna Glover „šypsosi nuo ausies iki ausies“, jis atsakė: „Sveika, brangioji, myliu tave iš Mėnulio… Džiaugiuosi, kad gali čia būti“.
 |
| Victoras Gloveris | NASA |
Mėnulis tartum užbūrė astronautę
Misijos specialistė Christina Koch apibūdino savo stebėjimus Mėnulyje kaip „nepaprastą patirtį“.
„Vienu momentu mane tiesiog užplūdo jausmas, kad esu sujaudinta žvelgdama į Mėnulį“, – tikino ji
„Mėnulis iš tiesų yra savarankiška visatos kūnas. Tai ne tik plakatas danguje, kuris praeina pro šalį. Tai tikra vieta, ir kai galime ją matyti iš tokios perspektyvos ir palyginti su savo namais – Žeme, tai primena, kiek daug bendro turime“, – kalbėjo astronautė
„Visa, ko mums reikia, yra Žemėje, ir tai savaime yra tikras stebuklas“, – pridūrė ji.
 |
| Tiesioginis vaizdas iš erdvėlaivio | Stop kadras/NASA medžiaga |
Astronautė apibūdino vieną didžiausių kraterių Saulės sistemoje: „Lyg gyjanti žaizda“
NASA astronautė Christina Koch atrado naują požiūrį į vieną įspūdingiausių Mėnulio vietų – Lietų jūrą (angl. Mare Imbrium), vieną didžiausių kraterių visoje Saulės sistemoje.
Manoma, kad šis krateris susiformavo prieš 3,85–3,92 milijardo metų, todėl jis laikomas vienu jauniausių Mėnulyje. Įgula pirmą kartą jį pastebėjo dar misijos pradžioje, žvelgdama į artimąją Mėnulio pusę, kuri visada nukreipta į Žemę. Dabar astronautai gali stebėti Mėnulio vakarų kraštą, kur atsiveria naujos reljefo detalės.
„Tai atrodo visiškai kitaip nei įprastai matoma artimoji pusė“, – kalbėjo C. Koch. „Ryškiausia vakarų pusės detalė – kalnų grandinė rytinėje kraterio pusėje. Ji išsiskiria dar labiau nei esu įpratusi matyti, o visas krateris atrodo tarsi didelis iškilimas – lyg gyjanti žaizda“.
 |
| NASA astronautė ir „Artemis II“ misijos specialistė Christina Koch čia matoma ketvirtąją misijos dieną besiruošianti užduotims po aerobinių pratimų | NASA nuotr. |
Įgula žvelgia į Žemę ir Mėnulį tuo pačiu metu
Vienas iš astronautų pranešė NASA Misijos valdymo centrui, kad tai „tikrai nuostabu“, nes įgula „dabar mato Mėnulį ir Žemę vienu metu per trečiąją lango skylę“.
Astronautai teigia, kad Mėnulis yra pilnėjantis – apšviesta dalis didesnė nei pusė apskritimo, bet mažesnė nei visas ratas, o Žemė atrodo pusmėnulis, t. y. išgaubtos pasagos formos.
„Manau, maždaug po 45 minučių mes turėsime du identiškus pusmėnulius, kai pakeisime padėtį erdvėje“, – pridūrė astronautas.
NASA paskelbė „Artemis II“ įgulos užfiksuotą Mėnulio vaizdą
Įgula, vykstanti „Artemis II“ misija, dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti Mėnulis iš kosmoso.
NASA teigia, kad žemiau pateiktoje nuotraukoje matyti dalis tolimosios Mėnulio pusės.
Arčiau Žemės matoma pusė vadinama hemisfera, kurią matome iš Žemės, ir nuotraukoje matosi dešinėje. Ją galima atpažinti pagal tamsias dėmes ant paviršiaus, aiškina NASA.
Tai – senovinės lygumos, susiformavusios Mėnuliui dar būnant vulkaniškai aktyviu, kai išsiliejo lava.
Didelis krateris vakaruose nuo šių lygumų – Orientale baseinas, beveik 600 mylių pločio krateris, kuris driekiasi per Mėnulio artimąją ir tolimąją pusę. Orientale kairioji pusė Žemės stebėtojams nėra matoma, tačiau šioje nuotraukoje matome visą kraterį.
Viskas, kas yra kairėje nuo kraterio, – tolimoji Mėnulio pusė, hemisfera, kurios iš Žemės nematome.
 |
| NASA nuotr. |
Buvęs Eurpos kosmoso agentūros astronautas: „Artemis“ misija įkvėps ateities kartas
Buvęs Europos kosmoso agentūros astronautas Timas Peake'as teigia, kad „Artemis II“ misija turės „milžinišką“ poveikį ateities kartoms ir kosmoso tyrinėjimams.
Kalbėdamas apie skrydį aplink Mėnulį, jis pažymėjo, kad „per vieną trumpą, maždaug 7 valandų laikotarpį jie pamatys be galo daug“.
Jis pridūrė, kad astronautai galės stebėti dalykus, kurių dar niekas nėra matęs, pavyzdžiui, įžvelgti Mėnulio paviršiaus struktūrą, spalvas ir tekstūrą, o tai suteiks „milžinišką kiekį mokslinės informacijos“.
„Tai įkvėps šią ir ateities kartas užtikrinti, kad rekordai, kuriuos jie pasiekia šiandien, nebūtų ilgai išlaikyti“, – teigė buvęs astronautas.
 |
| Timas Peake'as | EKA/NASA nuotr. |
1 valandą nakties Lietuvos laiku įgula praras ryšį su Žeme
„Artemis II“ įgula ką tik pagerino rekordą, nuskriedama tolimiausią atstumą, kurį žmonės kada nors buvo įveikę skriedami nuo Žemės.
Šiuo metu įgula pradėjo Mėnulio stebėjimą. Tai truks apie 7 val.
Tačiau misija dar toli gražu nesibaigė. Per artimiausias valandas numatyta daug svarbių etapų
Netrukus prieš 23 val. Didžiosios Britanijos vasaros laiku (arba 1 val. nakties Lietuvos laiku) Misijos valdymo centras tikisi laikinai prarasti ryšį su įgula, nes „Orion“ skries už Mėnulio
Planuojama, kad astronautai pasieks artimiausią atstumą iki Mėnulio
Įgula didžiausią atstumą nuo Žemės pasieks 02 val. 07 min. Lietuvos laiku. Tuo metu Mėnulis atrodys maždaug kaip krepšinio kamuolys, laikomas ištiestos rankos atstumu
Praėjus maždaug 20 minučių po šio momento (apie 02 val. 25 min. Lietuvos laiku), NASA Misijos valdymo centras turėtų atkurti ryšį su astronautais
Kaip įgula grįš į Žemę?
Kelionė iki Mėnulio trunka apie 4 dienas.
Didžiausiu atstumu erdvėlaivio įgulą nuskries maždaug 370 000 km nuo Žemės, pasislėpdama už Mėnulio tolimosios pusės.
Po skrydžio aplink Mėnulį „Orion“ atliks keletą trajektorijos korekcijų, kad tiksliai nustatytų grįžimo į Žemę kursą.
Praėjus dar maždaug 4 dienoms „Orion“ atsiskirs nuo Europos aptarnavimo modulio ir pradės kelionę namo.
Kapsulė dideliu greičiu įsirėš į viršutinius atmosferos sluoksnius, o jos šiluminė apsauga įkais iki baltumo, išsklaidydama energiją.
Planuojama, kad tuomet išsiskleis parašiutai, kurie sulėtins erdvėlaivį prieš nusileidimą Ramiajame vandenyne, kur JAV karinio jūrų laivyno laivai jau lauks, pasirengę ištraukti įgulą su kapsule iš vandens.
Aplink palydovą skriejantis astronautas: „Žemė – mažas pusmėnulis“
„Artemis“ misijos vadas Reidas Wisemanas pranešė apie vaizdą, kurį jo vadovaujama įgula mato pro erdvėlaivio langą.
„Žemė ten iš tikrųjų atrodo kaip mažas pusmėnulis. Tai nuostabu, aš ją nufotografavau… toks didingas vaizdas čia“, – sakė jis.
 |
| NASA astronautas Reidas Wisemanas, kuris yra „Artemis II“ misijos vadas, mojuoja šeimai ir draugams | NASA/Aubrey Gemignani nuotr. |
Ruošiasi stebėti Mėnulį
„Artemis II“ įgula ką tik pranešė, kad maždaug po 13 minučių jie pasiruošę pradėti Mėnulio stebėjimus.
 |
| Misijos akimirka | NASA nuotr. |
Įgula nutolo daugiau nei 240 000 mylių nuo Žemės
Misijos valdymo centro atstovė Kelsey Young praneša, kad įgula yra 248 655 mylių (400 171 km) atstumu nuo Žemės. Didžiausią atstumą jie pasieks apie 18:07 centriniu laiku (22:07 GMT). Lietuvos laiku tai įvyks balandžio 7 d. 1 val. 07 min.
„Tuo metu jie bus LOS zonoje ir prarasime signalą iš Žemės, nes (įgula) skries už Mėnulio“, – pridūrė ji.
 |
| Iš „Artemis II“ įgulos perspektyvos matomas Mėnulio vaizdas | NASA/Thom Thomopoulos nuotr. |
Įgula pavadino Mėnulio kraterį „Artemis II“ vado velionės žmonos garbei
„Artemis II“ vadas Reidas Wisemanas pareiškė, kad įgula norėtų suteikti pavadinimus keliems krateriams Mėnulyje, kuriuos jie šiuo metu gali matyti „tiek plika akimi, tiek per teleobjektyvą“.
Jis paprašė NASA pavadinti vieną iš kraterių jo velionės žmonos Carroll garbei, kuri 2020 m. mirė nuo vėžio.
Kitas krateris buvo pavadintas „Integrity“ pagal tai, jog taip erdvėlaivį „Orion“ vadina įgula, šiuo metu skriejanti į Mėnulio tolimąją pusę.
„Prieš kelerius metus pradėjome šią kelionę… ir netekome brangaus žmogaus, o ši savybė yra nuostabioje vietoje Mėnulyje… Tam tikru Mėnulio judėjimo aplink Žemę metu mes galėsime ją pamatyti iš Žemės“, – sakė R. Wisemanas.
„Apollo 13“ misijos vadas Jimas Lovellis taip pat pavadino kraterį savo velionės žmonos garbei 1970 m. misijos metu, kuomet buvo nustatytas ankstesnis didžiausio atstumo nuo Žemės rekordas.
„Artemis II“ įgula ragina ateities kartas „užtikrinti, kad šis rekordas nebūtų ilgalaikis“
Nustačius, kad nuskriejo toliau nei „Apollo 13“ įgula, vienas iš „Artemis“ astronautų sakė: „Mes tai darome pagerbdami išskirtinius mūsų pirmtakų pasiekimus ir pastangas žmonijos kosmoso tyrinėjimuose. Mes tęsime savo kelionę dar giliau į kosmosą, kol Žemė galiausiai mus vėl grąžins prie visko, kas mums brangu.“
 |
| „Artemis II“ vadas, NASA astronautas Reidas Wisemanas žvelgia pro vieną iš pagrindinių „Orion“ erdvėlaivio kabinos langų į Mėnulį prieš įgulos skrydį aplink jį, 2026 m. balandžio 6 d. | NASA nuotr. |
Astronautas metė iššūkį ateities kartoms, ragindamas jas „užtikrinti, kad šis rekordas nebūtų ilgalaikis“.
„Artemis II“ įgula pagerino rekordą
„Artemis II“ įgula pranešė apie naują rekordą – ji nuskriejo didžiausią atstumą, kurį žmonės įveikė nuo Žemės.
Anksčiau apie rekordą 1970 m. pranešė „Apollo 13“ įgula, nuvykusi 248 655 mylių atstumu nuo Žemės.
„Artemis II“ pagerins šį rekordą maždaug 4 102 mylių, pasiekdama maksimalų atstumą – 252 757 mylių.
Dvi minutes vėluojama pranešti apie rekordą
Ką tik pranešta, kad įvyko maždaug 2 minučių vėlavimas, kai „Artemis“ įgula turėjo pasiekti didžiausio atstumo nuo Žemės rekordą.
NASA praneša, kad nuotraukose bus užfiksuota Azija, Afrika ir Okeanija
NASA mokslo pareigūnė Kelsey Young tęsia pokalbį su įgula.
Ji praneša, kad „Žemė leisis arba kils“, kai įgula „žiūrės iš čia į Žemę“, jie žvelgs tiesiai į Aziją, Afriką ir Okeaniją.
„Esu tikra, kad žmonės, žiūrintys iš tų vietų Žemėje, norės jums pamoti, kai užfiksuosite jų nuotrauką“, – pridūrė ji.
Anksčiau „Artemis“ kuravimo vadovė Juliane Gross paaiškino, kad įgula galės matyti Mėnulio kraterius, tokius kaip Aristarchus Plateau ir Grimaldi, bei Mėnulio lygumą Oceanus Procellarum
„Girdime jus aiškiai ir garsiai“: NASA bendrauja su „Artemis II“ įgula
NASA mokslo pareigūnė Kelsey Young ką tik susisiekė su „Artemis II“ įgula.
„Kaip girdite mane?“ – paklausė ji.
Vienas astronautų atsakė: „Girdime jus aiškiai ir garsiai. Kelsey, turi žinoti, kad dabar trauki mus nuo Mėnulio, tad judėkime“.
Įgula bendrauja su NASA Misijos valdymo centru prieš skrydį aplink Mėnulį
Šiuo metu „Artemis II“ įgula tiesioginėje transliacijoje girdima bendraujanti su mokslo pareigūne NASA Misijos valdymo centre Hiustone.
Tai paskutinė įgulos galimybė peržiūrėti misijos detales prieš prasidedant skrydžiui aplink Mėnulį.
Komanda pasisveikino su centru
Keturi astronautai šiltai pasisveikino su Misijos valdymo centru NASA Johnsono kosminiame centre Hiustone, dalyvaudami suplanuotoje konferencijoje.
„Labas rytas, Hiustone, iš vidinės „Integrity“ kapsulės, 215 049 mylių nuo Žemės ir 12 712 mylių nuo Mėnulio“, – ištarė pilotas Victoras Gloveris, paminėdamas „Orion“ erdvėlaivio kapsulės, kurią įgula pavadino „Integrity“, vardą.
„Labas rytas, „Integrity“, ir labas rytas, Mėnuli“, – kalbėjo kanadietis astronautas Jeremy Hansenas.
Ryšys nutrūks maždaug 40 minučių
Kai astronautai praskris už Mėnulio, radijo ir lazerių signalai, leidžiantys bendrauti su Žeme, bus užblokuoti pačio palydovo.
Apie 40 minučių keturi astronautai bus nepasiekiami jokiomis ryšio priemonėmis. Šį laiką jie skirs Mėnulio stebėjimui: fotografuos, tyrinės Mėnulio geologiją ir tiesiog žavėsis jo niūria grožybe.
Kai signalas bus atstatytas, pasaulis vėl išgirs astronautų balsą. O šie istoriją rašantys tyrinėtojai galės pasidalinti savo neįtikėtinais vaizdais su visais Žemėje.