Edita Gorobecienė. Lietuvos LGBT bendruomenė – įkaitė informaciniame kare

Dar neužgijo žaizdos mūsų žemėje nuo paskutinio karto, kai, teriodami žmones dėl grobio, susipjovė du galingi plėšrūnai.

2026 m. birželio 6 d. prie Katedros šalia LGBTQ+ eitynių dalyvių protestavo „tikintieji“ | Nail Garejev nuotr.
Edita Gorobecienė
neformalaus švietimo pedagogė
Kontaktai: redakcija@jarmo.net
Facebook Instagram
Pamenu, kaip pakraupo tėvai, kai pareiškiau, kad hitlerizmas ir stalinizmas savo esme yra vienodi. Jie buvo kitaip mokyti, gimę ankstyvo pokario skurdo ir baimės persmelktame nepritekliuje, todėl tokia mintis jiems atrodė šokiruojančiai drąsi.

Mano pasaulėjautai didžiulę įtaką turėjo Vilniaus universiteto Sąjūdžio grupės. Nors gimiau prie Brežnevo, sovietiniu vaiku neužaugau.

Nulenkus galvą tremties aukoms, gyventi reikia toliau. Gyventi taip, kad diktatūros, kad ir kokiais gražiais lozungais jos būtų dangstomos, nebesikartotų.

Galite netikėti, bet Lietuvoje informacinis karas pradėtas gerokai anksčiau, nei prasidėjo atvira invazija į valstybę, savo noru nepanorusią grįžti į dusinantį „didžiadvasingosios“ glėbį.

Galite netikėti – mes esame kiti sąraše, ir aš tai žinau.
Pasaulinio Gailestingumo Kongreso išvakarėse artimo meilės ir gailestingumo žymiai daugiau buvo spalvingoje eitynių kolonoje, siuntusioje širdeles ir oro bučinius tiems, kurie juos keikė ir kaltino nebūtais dalykais.

Priešinti, durninti ir pjūdyti „didžiadvasingoji“ moka tobulai ir tam negaili milijardų.

Nuo įtampos jau išvargusio žmogaus emocijos – puikus „materijolas“ nešvariam žaidimui. Socialiniai tinklai – tam tobulas įrankis.

Sufalsifikuoti atmintį. Supriešinti. Sukurstyti, palaikant abi oponuojančias puses. Kad imtume nesutarti ir pjautis tarpusavyje.

O tada – „tvarkos daryti“, o žmonės išsirinks naujus gelbėtojus – ratavotojus. Jie jau ruošiami iš savų. Jie tikrai ne tik kalbės lietuviškai – jie ir trispalves skleis.

Jie šnekės apie lietuviškus ąžuolus ir žadės nuolaidas Bažnyčiai.

O jei trūksta demonų, vienijančių „šventai“ kovai, juos galima sukurti.

Jų yra kuriama daugiau, bet pakalbėsiu apie vieną, kuriuo labai veiksmingai gąsdinama.

Prieš savaitę per Vilniaus miestą nuvilnijo vaivorykštės spalvų banga.

Ties Katedra ją pasitiko pagrindinės protestuotojų pajėgos.

Kelios skirtingos grupės net šiam „šventam“ tikslui – rėkauti maldas per garsiakalbius, pakelėmis valkiojant Kristaus bei Dievo Sūnaus Motinos vardus – negebėjo susivienyti.

Pasaulinio Gailestingumo Kongreso išvakarėse artimo meilės ir gailestingumo žymiai daugiau buvo spalvingoje eitynių kolonoje, siuntusioje širdeles ir oro bučinius tiems, kurie juos keikė ir kaltino nebūtais dalykais.

Gaila, kad žurnalistai nepaklausė protestuotojų apie naujai išrinktą popiežių Leoną, mat viena grupė, deleguota Krikščioniškos kultūros instituto, savo įrašuose šį Bažnyčios vadovą jau iškeikė, išvadindama marksistu. Popiežiai Jonas Paulius II ir Pranciškus jiems irgi neįtinka, tad nelabai kas naujo.

Straipsnio pirmoje nuotraukoje – tikintieji prie Katedros.

O čia – senesnė ir istoriškai labai vertinga nuotrauka: šio instituto atstovai Maskvoje.

TFP delegacija prie Šv. Bazilijaus katedros Maskvos Raudonojoje aikštėje 1990 m. gruodžio 6 d.

Tačiau prie Katedros buvo ir kita grupė. Ši grupuotė – sukarinta: atkreipkite dėmesį į kamufliažą, uždengtus veidus ir jaunuolius, laikančius raudonas vėliavas su Gedimino stulpais. Klausimėlis: kam dengti veidus teisėtame proteste?

Atsakymas, mano vertinimu, paprastas: ši grupuotė, turinti aiškių militarizmo ir sukarinimo požymių, yra nelegali. Ir įtraukianti jaunimą. Lietuvos jaunuolius.

Ta pati grupuotė jau pasižymėjo kitose akcijose. Ne visos buvo taikios. Po patriotizmo užsklanda auginami ir treniruojami riaušių provokatoriai.

Beje, šiame proteste jie buvo neilgai – atkreipus policijos dėmesį, po dvidešimties minučių susirinko vėliavas ir dingo.

O klausimą, kam naudinga skleisti melą, neapykantą ir nešvariai lošti šeimos gynimo korta, palieku atvirą. Pamąstyti yra apie ką.

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės, kurios nebūtinai atspindi jarmo.net poziciją.

Turite nuomonę? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net

Naujesnė Senesni