Prezidentūra turės įvertinti aplinkybes, kodėl laiku nebuvo atsakyta į LGBTQ+ naujienų portalo jarmo.net redaktoriaus Jono Valaičio pateiktą užklausą apie šalies vadovo Gitano Nausėdos „Pride“ eitynių poziciją bei kaip jis vertina šios birželio 6 d. įvykusios LGBTQ+ akcijos reikšmę, Seimo kontrolierei Erika Leonaitė paprašius Prezidento kanceliarijos pateikti išsamų paaiškinimą, o nustačius galimus pažeidimus juos pašalinti.
 |
| Gitanas Nausėda | LRS nuotr. |
.png)
J. Valaitis užklausoje taip pat klausė, kokią reikšmę, prezidento vertinimu, tokios eitynės turi Lietuvos visuomenei ir kokią žinutę šalies vadovas norėtų perduoti LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje.
„Norėtume pasiteirauti, ar gerbiamas prezidentas ketina dalyvauti šiame renginyje? Jei dalyvauti neketina, kokios yra tokio sprendimo priežastys?“ – rašoma birželio 4 d. jarmo.net redakcijos paklausime Prezidentūrai.
Atsakymo redakcija prašė iki birželio 5 d. 17 val., nurodydama, kad komentaras būtų pateiktas kartu su premjerės ir Seimo pirmininko komentarais. Tačiau iki nurodyto termino atsakymas nebuvo gautas.
Jarmo.net birželio 4 d., pasirodžius premjerės Ingos Ruginienės komentarui apie „Pride“ eitynes, paskelbė publikaciją „Ruginienė ir Olekas nedalyvaus LGBTQ+ eitynėse Vilniuje“, joje nurodant, kad sulaukus Prezidentūros atsakymo straipsnis bus nedelsiant papildytas.
Tačiau atsakymo nei prieš eitynes, nei po eitynių, sutraukusių apie 18 tūkst. dalyvių, – nesulaukta.
Laiškai Prezidentūrai
Žemiau pateikiamas susirašinėjimas: pirminė jarmo.net birželio 4 d. užklausa, birželio 8 d. redaktoriaus išsiųstas priminimas po pokalbio telefonu su Prezidentūros atstovu ir jo atsakymas, taip pat redaktoriaus padėka, pateikiant pastabą dėl operatyvesnio reagavimo į institucijai siunčiamas užklausas
Birželio 8 d. jarmo.net redaktorius kreipėsi į Prezidento patarėją Ridą Jasiulionį, prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakymas nepateiktas. Tą pačią dieną gautame Prezidentūros atstovo atsakyme raštu teigiama, kad Prezidento Komunikacijos grupė iš anksto informuoja apie būsimus viešus prezidento darbotvarkės įvykius.
„Prezidento Komunikacijos grupė iš anksto informuoja apie būsimus viešus Prezidento darbotvarkės įvykius. Praktikos informuoti apie Prezidento ketinimus ar neketinimus neturime“, – atsakyme jarmo.net redakcijai rašė R. Jasiulionis.
J. Valaičios vertinimu, tokia Prezidentūros komunikacija kelia dėl šalies vadovo požiūrio į žurnalistų užklausas, susijusias su jam galimai nepatogomios žmogaus teisių (LGBTQ+) temomis.
„Tai nebuvo nei sudėtinga, nei perteklinė, nei kaži kaip provokuojanti užklausa. Klausėme paprastų dalykų: ar prezidentas dalyvaus, jei nedalyvaus – kodėl, ir ką jis norėtų pasakyti LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje. Matome, kad valstybės vadovas vengia net tokio lygmens atsakymo. Akivaizdu, kad visuomenei siunčiama labai aiški žinia: kai kurios temos Prezidentūrai vis dar yra nepatogios. Tačiau žurnalistai privalo tas temas kelti“, – įsitikinęs jarmo.net redaktorius J. Valaitis.
 |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net nuotr. |
Prezidentūros atsakymą jarmo.net redaktorius 11 d. apskundė Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei, pabrėždamas, kad Prezidentūros atstovo atsakymas, jog institucija neturi praktikos informuoti apie prezidento „ketinimus ar neketinimus“, niekaip nepaaiškina, kodėl nebuvo atsakyta į klausimus dėl valstybės vadovo požiūrio į LGBTQ+ bendruomenę.
„Šiuo atveju Prezidentūrai užklausa buvo susijusi ne su tuo, ką prezidentas numatė kalendoriuje. Klausimai susiję su šalies vavo laikysena. Prezidentas gali nedalyvauti renginyje, bet visuomenė turi teisę žinoti tokio sprendimo motyvus, ypač kai kalbame apie bendruomenę, kuri Lietuvoje vis dar susiduria su diskriminacija, neapykantos kalba ir homofobiniu smurtu“, – teigia J. Valaitis.
Skunde J. Valaitis prašo pripažinus skundą pagrįstu pateikti rekomendacijas Prezidento kanceliarijai, kad į viešosios informacijos rengėjų ir žurnalistų paklausimus būtų atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Seimo kontrolierė E. Leonaitė, įvertinusi skundą, nors ir nusprendė atsisakyti jį nagrinėti, tačiau nurodė, kad problema turi būti sprendžiama pačioje Prezidento kanceliarijoje.
„Atsižvelgiant į tai, Skundo problemos turi būti sprendžiamos Prezidento kanceliarijoje, kuri pagal priskirtą kompetenciją turi įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus ir imtis priemonių Skunde keliamoms problemoms spręsti“, – rašoma Seimo kontrolierės rašte.
 |
| Erika Leonaitė | Ūlos Liškevičiūtės/LRS nuotr. |
Dokumente taip pat pažymima, kad Prezidento kanceliarijos veiklos tikslas – padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas, o viena iš kanceliarijai priskirtų funkcijų yra aptarnauti asmenis, kurie kreipiasi į Respublikos Prezidentą ir Prezidento kanceliariją, bei nagrinėti gautus jų prašymus ir skundus.
Seimo kontrolierė taip pat akcentavo, kad Prezidento kanceliarijos oficiali pozicija dėl jarmo.net pateikto prašymo nėra žinoma.
„Atsižvelgiant į tai, kad Prezidento kanceliarijos oficiali pozicija dėl Pareiškėjo pateikto prašymo nėra žinoma, siekiant išsiaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes ir greičiau išspręsti problemą, aplinkybių vertinimas ir atitinkamų sprendimų priėmimas pirmiausia turi būti atliekami Prezidento kanceliarijoje“, – nurodoma rašte.
Seimo kontrolierė, tarpininkaudama sprendžiant situaciją, kreipėsi į Prezidento kanceliarijos kanclerį. Rašte prašoma įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti J. Valaičiui išsamų atsakymą.
Prezidento kanceliarijos taip pat prašoma imtis priemonių pažeidimams pašalinti, jeigu tokių būtų nustatyta.
Seimo kontrolierė nurodo, kad gautas atsakymas bus vertinamas siekiant nustatyti, ar buvo tinkamai įgyvendinta pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą.
„Svarbu, kad Seimo kontrolierė perdavė klausimą ten, kur jis turi būti sprendžiamas, t. y. Prezidento kanceliarijoje. Būtent Prezidentūrai kyla pareiga paaiškinti, kokia tvarka ji atsako į žurnalistų užklausas ir kodėl paprasti klausimai apie prezidento požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę liko be atsakymo“, – sako jarmo.net redaktorius.
Pasak jo, ši situacija svarbi žiniasklaidos laisvei bei viešųjų institucijų atskaitomybei
„Žurnalistai neturi prašyti malonės, kad institucijos atsakytų į klausimus. Institucijų Komunikacijų skyriai ar grupės nėra viešųjų ryšių agentūra. Jos pagal savo kompetenciją privalo užtirkinti visuomenės teisė žinoti. Jeigu valstybės vadovas kalba apie visų žmonių Lietuvą, tuomet klausimai apie LGBTQ+ žmones negali būti irgnoruojami“, – teigia J. Valaitis.
Jarmo.net pažymi, kad prezidentas G. Nausėda ir anksčiau yra sulaukęs LGBTQ+ bendruomenės kritikos. 2020 m. bendruomenės nariai ir palaikytojai prie Prezidentūros priminė per prezidento rinkimų kampaniją išsakytą pažadą įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį, tačiau, kaip teigė akcijos organizatoriai, šis pažadas nebuvo ištesėtas.
Į šalies vadovą kritikos strėlės skriejo ir dėl jo pozicijos po to kai jis išreiškė nuomonę tos pačios lyties porų partnerystės klausimu. Štai 2025 m. pasirodžiusioje „Lietuvos ryto“ žurnalistės Laimos Lavastės knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ šalies vadovas atskleidė nepalaikantis Civilinės sąjungos įstatymo, argumentuodamas, kad jį reikia „spręsti kitais būdais“, t.y. nesutapatinant tos pačios lyties porų santykių su šeimos samprata. G. Nausėda knygoje tikino, kad jam buvo artimesnis tuo metu Seimą pasiekęs Artimo ryšio institutas.
Jarmo.net primena, kad 2025 m. balandžio 17 d. konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama vien iš santuokos instituto. Nutarime teigiama, kad kitaip tariant, santuoka gali būti vienas iš šeimos santykių atsiradimo pagrindų, tačiau ji nėra vienintelis šeimos pripažinimo pagrindas. Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad šeimos samprata yra siejama ne tik su forma, bet ir su santykių turiniu – tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais.
Mums nuoširdžiai rūpi tiesa. Bet tiesa reikalauja laiko, resursų, intelektualinio sąžiningumo ir lėšų.
Todėl jeigu manote, kad jarmo.net turinys vertas bent kelių jūsų eurų, „Substack“ platformoje galite užsiprenumeruoti „Jarmo“ naujienlaiškį.
Prenumeruodami jūs įgalinate jarmo.net veikti toliau.