Apie planus tapti premjeru paskelbęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas teigia, kad tos pačios lyties porų partnerystės įteisinimas jam nėra prioritetas.
 |
| Mindaugas Sinkevičius nemano, kad vienas svarbiausių LGBTQ+ teisių klausimų yra jam tapus premjeru būtų prioritetas | Viktoriios Chornos/LRS ir asociatyvi 2026 m. „Lithuanian Pride“/Nail Garejev nuotr. |
.png)
„Klausimas yra atviras, vienas iš, bet ne on the top of my list (ne mano sąrašo viršuje – aut. past.)“, – BNS cituoja politiką.
Tokia LSDP pirmininko pozicija, kuris šiuo metu laikomas reliausiu kandidatu užimtu premjero postą, nuskambėjo praėjus daugiau nei metams po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo konstatuota, kad Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. Teismas taip pat konstatavo, kad Seimas daugiau nei du dešimtmečius nevykdė pareigos priimti partnerystę reglamentuojančią tvarką. Anksčiau KT yra pripažinęs, kad šeima yra neutrali lyčiai.
2024 m. Seimo rinkimų programoje LSDP įsipareigojo kovoti prieš diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.
Interviu BNS socialdemokratų pirmininkas neatmetė, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimas jam tapus premjeru būtų toliau svarstomas.
Pasak jo, dalis socialdemokratų frakcijos Seime narių partnerystės, kuri yra svarbi LGBTQ+ teisių tema, nepalaiko.
„Tai reikš partinę rimtą diskusiją, labiausiai frakcijoje, ar mes kildiname politinę darbotvarkę iš žmonių, iš rinkėjų, kurie mus remia, kuriems šita tema nėra prioritetų viršuje“, – teigė M. Sinkevičius, pabrėžęs, kad dalies jų rinkėjų prioritetai – produktų kainos, sveikatos prieinamumas, ekonominis pragyvenimas, skaidrumas.
„Aš pasiūlysiu atvirą diskusiją, nes žinau turbūt ir jūs jaučiate, yra 32 vienmandatininkai, pagal sąrašą rinkti žmonės, ir diametraliai skiriasi pozicijos. Galų gale, dalis frakcijos tikrai yra palaikančių (partnerystę – aut. past.)“, – BNS pareiškė jis.
M. Sinkevičius neatmetė galimybės, kad jeigu dešinieji arba liberalai parodytų iniciatyvą spręsti tos pačios lyties partnerystės klausimą, tuomet „galime kalbėtis“.
 |
| „Lithuanian Pride“ eitynės 2026 m. | Mindaugo Dulinsko nuotr. |
Dar prieš tapdamas premjeru Gintautas Paluckas LRT televizijai 2024 m. rugpjūtį sakė, kad partnerystės projekto neverta nešti į Seimo salę.
„Mes žiūrime realybei į akis ir žinome, kad nei šiame, nei, panašu, ateinančiame Seime daugumos partnerystės klausimu tikrai nebus, ir nereikia dėl to erzinti visuomenės ir nešti į Seimo salę teisės aktų projektų, kurie neturi galimybės būti priimti“, – dar prieš Seimo rinkimus 2024 m. rugpjūčio 21 d. LRT laidoje „Dienos tema“ užtikrino jis.
Laidos ištrauką žiūrėkite žemiau:
Tiesa, 2025 m. pavasarį KT priėmus nutarimą dėl partnerystės G. Palucko retorika pasikeitė. Tąkart politikas tikino, kad Teisingumo ministerija parengs pasiūlymus, o Vyriausybė „savo darbą padarys“. Vis dėlto kartu jis akcentavo politinio konsensuso paieškas ir siekį rasti tokį variantą, kuris keltų „mažiausiai pykčio“.
Korupcijos skandalui išvertus G. Palucką iš pareigų, premjere tapusi Inga Ruginienė žadėjo, kad partnerystės klausimas į Seimą grįš.
 |
| Inga Ruginienė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Dar būdama kandidatė į premjeres ji sakė, kad KT išaiškinimas diktuoja būtinybę atnaujinti diskusijas Seime, o prie šio klausimo turėtų prisidėti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis
 Laurynas Šedvydis | O. Posaškovos/LRS nuotr. |
Tiesa, situaciją komplikavo teisingumo ministre paskirta Rita Tamašunienė, ne kartą pabrėžusi, kad Vyriausybės programoje partnerystės klausimo nėra, ir nesutikdama, jog būtent jos vadovaujama ministerija turėtų imtis politinės lyderystės Partnerystės įstatymui parengti.
 |
| Rita Tamašunienė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
 |
| 2026 m. birželį vykusių eitynių metu LGBTQ+ bendruomenė išreiškė pasipiktinimą Teisingumo ministerijos vadovybės sprendimais skųsti teismų nutartis pripažinti tos pačios lyties porų partnerystes | Nail Garejev nuotr. |
Nepaisant to, 2025 m. lapkritį socialdemokratas L. Šedvydis kartu su grupe parlamentarų registravo Civilinio kodekso ir lydimųjų įstatymų pataisas.
Mums nuoširdžiai rūpi tiesa. Bet tiesa reikalauja laiko, resursų, intelektualinio sąžiningumo ir lėšų.
Todėl jeigu manote, kad jarmo.net turinys vertas bent kelių jūsų eurų, „Substack“ platformoje galite užsiprenumeruoti „Jarmo“ naujienlaiškį.
Prenumeruodami jūs įgalinate jarmo.net veikti toliau.