Trečiadienį Rygos gatves užtvindė protestuotojai – tūkstančiai žmonių išėjo išreikšti nepritarimo planuojamam Latvijos pasitraukimui iš Stambulo konvencijos. Balsavimas dėl šio klausimo šalies parlamente numatytas ketvirtadienį
![]() |
| Asociatyvu Renate Šnore/„Unsplash“ nuotr. |

jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak policijos, proteste dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Latvijos mastais, tai vienas didžiausių protestų pastaruoju metu.
Thousands of people in the streets of Riga protesting against Latvia's plan to withdraw from the #IstanbulConvention
— Stefan Simanowitz (@StefSimanowitz) October 29, 2025
“Withdrawal from the Istanbul convention would mean a departure from the principles of democracy and human rights," Centrs Martapic.twitter.com/awBncBYV3D https://t.co/DLKM1h2W0Y
Dar 20 tūkst. gyventojų pasirašė internetinę peticiją prieš pasitraukimą.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė „Facebook“ įraše priminė, kad „šiandien (ketvirtadienį – jarmo.net), jei neįvyks kokie nors procedūriniai fokusai, bus Saemoje galutinai balsuojama dėl pasitraukimo / likimo“.
Pasak J. Juškaitės, Latvija į šią situaciją pateko dėl politikų išskaičiavimų. „Viena iš valdančiųjų partijų (valstiečiai-žalieji), nepaisydama Vyriausybės programoje numatyto įsipareigojimo ratifikuoti konvenciją (kam pati anksčiau pritarė ir balsavo UŽ), suprato, kad reitingai smunka, reikia ieškoti, kaip greitai ir efektyviai spręsti problemą“, – pasikeitusią partijos poziciją įvertino ji.
![]() |
| Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Anot žmogaus teisių ekspertės, pasitraukimo iš Stambulo konvencijos iniciatyva formaliai prasidėjo opozicijoje, tačiau be valdančiųjų palaikymo ji nebūtų įmanoma.
„Įdomu, kad pasitraukimas argumentuojamas prieštaraujant sau patiems ir sakant, kad konvencija nieko nepakeitė Latvijoje, bet vis tiek yra baisus genderizmas“, – pastebėjo J. Juškaitė.
Ji pabrėžė, kad šie politiniai sprendimai turi aiškų rinkiminį atspalvį. „Valstiečių reitingai tikslinės auditorijos tarpe auga, rinkimai kitų metų spalį“, – rašė ji.
J. Juškaitė taip pat atskleidė, kad prieš kelias savaites Lietuvos žmogaus teisių centras turėjo nuotolinį susitikimą su Latvijos organizacija „MARTA centrs“, kuri yra jų partnerė Baltijos šalis apimančiame projekte.
„Kolegė sakė, kad vietoj to, kad nuosekliai dirbtų su smurtą patiriančiais žmonėmis, reikia skirti visus resursus šiam politiniam marazmui. Vakar vykusi protesto akcija – jų centro inicijuota ir sukviesta“, – nurodė J. Juškaitė.
Anot jos, Latvijos situacija atskleidžia, jog net ir esminės moterų teisės tebėra traktuojamos kaip politinių manipuliacijų priemonė.
„Situacija Latvijoje rodo, kad moterų teisės, net ir gyventi be smurto, ir toliau išlieka klausimu, kurį galima išnaudoti be jokių skrupulų. Tai dalykas, dėl kurio tenka dirbti ir kautis kasdien“, – akcentavo žmogaus teisių centro vadovė.
„Labai linkiu, kad vakar Rygos gatvėse parodytas pasipriešinimas moterų teisių regresui Latvijoje, šiandien atsispindės Saemos narių balsavime“, – pridūrė J. Juškaitė.

