JAV institucijoms, atsakingoms už vėžio statistikos tvarkymą, netrukus teks oficialiai klasifikuoti pacientų lytį tik kaip „vyras“, „moteris“ arba „nežinoma“. Tiek sveikatos priežiūros ekspertai, tiek žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad tokie pokyčiai itin pakenks translyčių žmonių sveikatai.
 |
| Asociatyvi Maria Luiza Melo/pexels.com nuotr. |
.png)
Kaip rodo anksčiau atlikti tyrimai, translyčiai žmonės dažniau rūko ir rečiau dalyvauja profilaktinėse patikrose, o tai didina riziką susirgti įvairiomis onkologinėmis ligomis.
Pokyčiai, dėl kurių priimtas sprendimas skirstyti žmones į „vyrus“, „moteris“ ir „nežinomus“, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos, pripažįstančios tik dvi biologines lytis, padarinys, pažymi CNN.
Kadangi visi šalies vėžio registrų sistemų tvarkytojai gauna federalinį finansavimą, jie privalės prisitaikyti prie naujų taisyklių.
Nuo 2026 m. visuose JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro bei Nacionalinio vėžio instituto finansuojamuose registruose bus galima fiksuoti tik tris įrašus: vyras, moteris arba nežinoma.
Tai reiškia, kad federalinės sveikatos institucijos gaus tik tokio formato duomenis.
Iki šiol registruose specialistai galėjo tiksliai pažymėti, ar paciento lytis nurodyta kaip „vyras“, „moteris“, „kita“, taip pat egzistavo atskiros sekcijos translyčiams žmonėms.
Kentukio vėžio registro vadovas ir Šiaurės Amerikos centrinių vėžio registrų asociacijos prezidentas Ericas Durbinas teigia, kad institucijos neturėjo pasirinkimo: „Jeigu Jungtinėse Valstijose gauni federalinį finansavimą, privalai vykdyti nurodymus“.
Pagal naujas taisykles, jei paciento dokumentuose nurodyta lytis, neatitinkanti „vyras“ ar „moteris“ kategorijų, o gimimo metu nurodyta lytis – nežinoma, registruose privalu žymėti „nežinoma“.
Ekspertai pažymi, kad ir iki šiol trūko patikimų duomenų apie translyčių žmonių onkologinę sveikatą, tačiau pastaraisiais metais buvo dedamos pastangos šią spragą mažinti. Tačiau po naujų taisyklių įvedimo pastangos gali būti nubrauktos.
„Vėžio registrai leidžia suprasti ne tik sergamumą, bet jie padeda matyti ir aplinkos poveikį. Pagal juos galima identifikuoti, kuriose vietovėse užterštas oras lemia didesnius plaučių vėžio rodiklius arba kaip radioaktyvių atliekų saugojimas veikia vietos gyventojus“, – sako Kalifornijos vėžio dialogo programos valdybos narė Shannon Kozlovich.
„Jeigu iš duomenų rinkimo eliminuojame tam tikras visuomenės grupes, mes paprasčiausiai nebematome realios situacijos. Tai nereiškia, kad problemos savaime išnyksta“, – priduria ji.
JAV vėžio registrai yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros informacijos šaltinių: juose renkami duomenys apie sergamumą ir mirtingumą pagal lytį, amžių, regionus ir etnines grupes.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro Nacionalinė vėžio registrų programa apima 97 proc. šalies gyventojų, o pagal Nacionalinio vėžio instituto SEER programą renkami duomenys iš regionų, kuriuose gyvena beveik pusė visų JAV gyventojų. Ši informacija nuolat pasitelkiama keičiant rekomendacijas ir vykdant prevencines programas.
Skaičiuojama, kad JAV gyvena apie 2,8 mln. translyčių žmonių. Tyrimai rodo, kad ši asmenų grupė, skiriama lytinės tapatybės pagrindu, dažniau susiduria su rizikos veiksniais.
Pavyzdžiui, dar 2022 m. publikuotas tyrimas atskleidė, kad translyčiai 2-3 kartus dažniau rūko paprastas cigaretes arba elektronines cigaretes.
Kanados mokslininkų analizė parodė, kad translyčiams pacientams rečiau atliekamos rekomenduojamos krūties, gimdos kaklelio ar žarnyno vėžio patikros.
2023 m. Stanfordo universiteto tyrimu buvo nustatyta, kad LGBTQ+ pacientams krūties vėžys atsinaujina beveik 3 kartus dažniau nei heteroseksualiems cislyčiams žmonėms.
San Fransisko universiteto epidemiologė Scarlett Lin Gomez, vadovaujanti Didžiosios įlankos vėžio registrui, sako, kad Nacionalinis vėžio institutas jau dešimtmetį siekė tiksliau stebėti sergamumą pagal lytinę tapatybę.
„Tai buvo lėtas, bet nuoseklus progresas. Dabar žengiame atgal“, – apgailestauja ji.