Azerbaidžano sostinėje Baku policija per naktinį reidą klube „Labyrinth“, kurį dažnai lanko LGBTQ+ bendruomenės nariai, sulaikė 106 asmenis. Liudininkų ir sulaikytųjų teigimu, operacijos metu buvo pasitelktas smurtas, žmonės patyrė žeminantį elgesį, jiems skriejo grasinimų lavina.
![]() |
| Žmonės buvo sulaikyti, jie patyrė žeminimus ir fizinį smurtą | Asociatyvi „Kindel Media“/pexels.com nuotr. |
Policija tvirtina, kad reidas buvo surengtas dėl įtariamo narkotikų vartojimo. Vis dėlto draudžiamų medžiagų rasta nebuvo. Visi sulaikytieji nubausti administracinėmis baudomis už rūkymą uždaroje viešoje erdvėje.
Reidas prasidėjo praėjusią savaitę, šeštadienį, apie 1 valandą nakties. Į klubą įsiveržę pareigūnai jėga išvedė viduje buvusius žmones į gatvę ir sugrūdo juos į policijos automobilius. Vėliau visi buvo nugabenti į Baku Nasimio rajono policijos komisariatą.
Ten, pasak sulaikytųjų, jie apie dvi valandas buvo laikomi lauke, šaltyje, vilkėdami vasarinius drabužius ir neturėdami galimybės net atsisėsti. Vėliau žmonės po vieną buvo kviečiami į kabinetus, kur pareigūnai uždavinėjo žeminančius klausimus apie seksualinę orientaciją.
Keli sulaikytieji pranešė patyrę fizinį smurtą. Vienas asmuo, bandęs atkreipti dėmesį į žeminančius klausimus, esą buvo nuvestas į atskirą patalpą, iš kurios grįžo kruvinu veidu bei prakirsta lūpa. Jis teigė buvęs sumuštas.
Kitas sulaikytasis pasakojo, kad policija visus asmenis sustatė į eilę ir liepė stovėti nesulenkiant kelių, skriejo grasinimai seksualiniu smurtu tiems, kurie pajudės. Šioje padėtyje žmonės, anot liudytojų, buvo laikomi apie dvi valandas.
Per tą laiką pareigūnai esą fotografavo sulaikytuosius telefonais, konfiskavo jų mobiliuosius įrenginius, tikrino žinutes ir nuotraukas, kai kuriais atvejais – kopijavo vaizdus.
Žmonės taip pat teigė nuolat patyrę įžeidinėjimus, psichologinį spaudimą, o pareigūnai ignoravo tuos, kuriems sutriko sveikata.
Po kelių valandų policija pranešė, kad žmonės buvo sulaikyti įtariant narkotikų vartojimą, tačiau nieko neradus visiems skirta administracinė bauda – 30 manatų (apie 18 JAV dolerių), kai kuriais atvejais – 50 manatų (apie 30 JAV dolerių).
Pasak sulaikytųjų, pareigūnai teigė, kad nesusimokėjus baudos jie nebus paleisti.
Policijos brutalumas sukėlė pasipiktinimą žmogaus teisių gynėjų tarpe. LGBTQ+ teisių aktyvistas Ali Melikovas „Meydan TV“ sakė, kad reidas atspindi platesnę Azerbaidžano valdžios politiką – siekį kontroliuoti nepriklausomas, bet pažeidžiamas visuomenės grupes.
Anot jo, pareigūnai reguliariai rengia panašius reidus prieš queer bendruomenę. „Mums tai nėra naujiena“, – teigė A. Melikovas, priminęs, kad policija esą naudojosi gėjų pažinčių programėlėmis rinkdama informaciją ir šantažuodama kai kuriuos vartotojus.
Teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad viena pagrindinių problemų yra tai, jog Azerbaidžane negalioja įstatymai, draudžiantys diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, todėl LGBTQ+ asmenys išlieka itin pažeidžiami.
„Socialinės ir ekonominės problemos, taip pat politinis spaudimas pasiekė tokį lygį, kad beveik nebeliko nepriklausomų institucijų, galinčių mus apginti. Policija naudojasi pažeidžiamais žmonėmis kaip spaudimo ir neteisėto pasipelnymo priemone“, – sakė A. Melikovas.
Vietos nepriklausomos organizacijos, tarp jų „Minority Azerbaijan“ ir „Nefes LGBT Alliance“, ne kartą smerkė reidus prieš LGBTQ+ bendruomenę, įvardydamos tai kaip žmogaus teisių pažeidimus.
Į incidentą sureagavo ir tarptautinės organizacijos. „ILGA-Europe“ išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą ir paragino Azerbaidžano valdžią užtikrinti visų žmonių orumą ir teises.
Jarmo.net primena, kad 2017 m. rugsėjį Baku jau buvo vykdyta plataus masto policijos operacija prieš LGBTQ+ bendruomenę. Tuomet sulaikyti 83 žmonės, kurie liudijo patyrę smurtą. Štai translytės moterys teigė, kad joms prievarta buvo nukirpti plaukai.
Tuomet daliai sulaikytųjų buvo skirtos 10–30 parų administracinio arešto bausmės, kiti nubausti baudomis. Daugelis neteko darbo, nes darbdaviai nutraukė darbo sutartis po to, kai situacija paaiškėjo viešai.
Nors dalis žmonių bandė ginčyti valdžios veiksmus teismuose, visi skundai buvo atmesti. Tuomet žmogaus teisių gynėjai pabrėžė, kad be diskriminaciją draudžiančio įstatymo LGBTQ+ asmenų teisinė gynyba iš esmės neįmanoma.
Nors tos pačios lyties santykiai Azerbaidžane dekriminalizuoti dar 2000 metais, šalyje iki šiol nėra jokios apsaugos nuo diskriminacijos.
Ši padėtis atsispindi ir „ILGA-Europe“ kasmet sudaromame „Vaivorykštės indekse“. Azerbaidžanas jame užima paskutinę vietą tarp 49 Europos valstybių jau devynerius metus iš eilės.
Žmogaus teisių gynėjų teigimu, neigiamos visuomenės nuostatos ir teisinės spragos sudaro sąlygas teisėsaugai lengvai nusitaikytis į LGBTQ+ bendruomenę, o tokie reidai tik dar labiau gilina baimės atmosferą.
