Karolina Kukliauskaitė. Ką turi bendro garsiausia pasaulyje detektyvų rašytoja ir feminizmas?

Rugsėjo 15 d. minimos žymiausios pasaulyje detektyvinio žanro rašytojos Agatha Christie 136-osios gimimo metinės. Šios moters knygos tapo vienos labiausiai perkamų literatūros istorijoje – pardavimai visame pasaulyje sudaro daugiau nei 2 milijardus egzempliorių, o pagal bendrą išspausdintų kūrinių tiražą pasaulyje ją lenkia tik Biblija ir Šekspyro kūryba. Nors daugelis ją gerbiame už intriguojančius ir dėmesį prikaustančius detektyvinių istorijų siužetus, vis dėlto jos kūryba ir asmeninis gyvenimas atskleidė kur kas daugiau. Agatha Christie laužė ne tik nusistovėjusias detektyvinio žanro taisykles, bet ir stereotipus, kuriuos dvidešimtojo amžiaus laikmetis primetė moterims.

Karolina Kukliauskaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Karolina Kukliauskaitė

Lietuvos žaliųjų partijos narė

A. Christie viešai savęs nevadino feministe ir nedalyvavo politikoje, tačiau jos kūryba tarsi tylioji revoliucija, atskleidžia moteris įgalinantį požiūrį, nebūdingą tuometinei pasaulėžiūrai. Rašytoja savo kūriniuose sukūrė daugybę moterų personažų, kurios nėra tik vyro šešėlis, o yra lygiavertės partnerės, dažnai pasižyminčios didesne drąsa ir įžvalgumu. Jos kūriniuose vyrauja progresyvus požiūrį į moters vaidmenį - net vyrų dominuojančiame pasaulyje moterys gali būti nepriklausomos, savarankiškos, sėkmingos ir atsidavusios karjerai, o šeimos sukūrimas nėra vienintelė moters gyvenimo siekiamybė.

Daugiau kaip 2 mlrd. egzempliorių knygų pardavusi anglų detektyvinių romanų rašytoja ir dramaturgė Agatha Christie laikoma viena populiariausių šiuolaikinės literatūros autorių | UPI / „Bettmann Archive“ nuotr.

Puikūs stereotipų griovimo pavyzdžiai, žymiausi A. Christie istorijų personažai - viengungiai Erkiulis Puaro ir mis Marpl - puikiai save įprasmina nebūdami sukūrę tradicinės šeimos. Rašytojos personažas žemaūgis belgas Erkiulis Puaro griauna tradicinį to meto vyriškumo įvaizdį. Jis nusikaltimus išaiškina ne per fizinę jėgą, o pasikliaudamas psichologija ir intuicija – savybėmis, kurios dažnai buvo priskiriamos moterims. To meto visuomenė nebuvo palankiai nusiteikusi vyresnio amžiaus netekėjusių moterų atžvilgiu, jas laikė nesėkmingomis, naiviomis ir silpnomis, tačiau mis Marpl personažas pasakoja kitokią realybę - ji puikiai geba analizuoti žmonių psichologiją, pastebėti detales, bei greičiau nei profesionalai policijos detektyvai išaiškinti painiausias žmogžudysčių bylas.

Agathos Christie asmeninis gyvenimas prieštaravo visuomenėje priimtomis normomis

Kas gi iš tiesų buvo Agatha Christie? Net sulaukusi itin sėkmingo populiarumo, oficialiuose dokumentuose rašytoja nurodydavo savo profesiją kaip „namų šeimininkė“. Tačiau toks apibūdinimas neatspindėjo tradicinės to meto namų šeimininkės. Rašytojos gyvenimo istorija yra geriausias moters autonomijos pavyzdys. Nepaisant to, kad A. Christie tapo viena garsiausių visų laikų rašytojų ir susikrovė milžinišką turtą, jos gyvenimas toli gražu neapsiribojo rašymu. Ji daug keliavo, vairavo automobilį, buvo viena pirmųjų moterų, įvaldžiusių plaukimą banglente, ir aktyviai dalyvavo archeologinėse ekspedicijose kartu su savo antruoju vyru, beveik 14 metų jaunesniu archeologu. XX amžiaus pradžioje toks amžiaus skirtumas buvo laikomas neįprastu ir netinkamu. Vyresnė moteris ir jaunesnis vyras kėlė didžiules apkalbas bei pasipiktinimą, mat visuomenėje vis dar vyravo tradicinė nuostata, kad vyras turėtų būti vyresnis ir šeimos galva.

Kodėl stereotipinis požiūris į vyro ir moteris vaidmenį kelia grėsmę?

Nors nuo A. Christie jaunystės laikmečio praėjo daugybę metų, moters ir vyro vaidmens tema vis dar išlieka aktuali šiandien. Tose šalyse, kuriose vyrauja patriarchalinė sistema, statistika byloja apie dažniausius smurto artimoje aplinkoje atvejus. Kai visuomenėje įsitvirtina požiūris, kad vyras privalo būti stipresnis, autoritetingesnis ir priimti galutinį sprendimą, o moteris tik prisitaikyti ir paklusti vyro valiai, nukenčia ne tik moterys. Tokia hierarchija normalizuoja nelygiaverčius santykius ir sudaro palankesnę terpę kontrolei, psichologiniam bei fiziniam smurtui. Nepagarba ir neapykanta moterims dažniausiai gimsta iš šeimoje propaguojamo priešiškumo, menkinančio požiūrio į moteris, jų sudaiktinimo, empatijos trūkumo. Kyla klausimas kaip įmanoma gerbti asmenį ir tuo pačiu jo nelaikyti lygiaverčiu partneriu?

Net ir šiuolaikinėje visuomenėje, kai moteris „įgavo teisę” turėti vienodas sąlygas į karjeros galimybes, realybė pasirodo esanti ne tokia lygiavertė. Kai abu partneriai dirba tas pačias darbo valandas, visuomenėje vis dar tikimasi, kad visa namų ruošos ir vaikų priežiūros atsakomybė kris ant moters pečių, kai tuo tarpu vyrai šį laiką skiria sau arba prie šių atsakomybių prisideda labai minimaliai.

Tačiau galios disbalansas matomas ne tik šeimoje. Jis atsispindi ir valstybės valdyme. Nors moterys sudaro maždaug pusę visuomenės, politinė ir ekonominė galia vis dar nėra pasiskirsčiusi proporcingai. Sprendimai dėl ekonomikos, saugumo, šeimos politikos, sveikatos apsaugos ar darbo rinkos ilgą laiką buvo priimami daugiausia vyrų. Tai kelia paprastą klausimą: ar galima vadinti sistemą iš tiesų lygiaverte, jeigu pusė visuomenės turi gerokai mažiau įtakos priimant sprendimus, kurie formuoja visų mūsų gyvenimą?

A. Christie gyvenimo istorija ir kūryba demonstravo, kad net itin konservatyviu laikmečiu moteris gali būti savarankiška, finansiškai sėkminga, keliauti, tyrinėti pasaulį, rinktis partnerį, nepriklausomai nuo visuomenės standartų. Šiandien jos pavyzdys primena ne tik apie vienos neeilinės moters drąsą, bet ir apie platesnį klausimą: kiek dar visuomenėje egzistuoja taisyklių, kurių iš moterų tikimasi vien todėl, kad jos yra moterys?

Pozicija

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės, kurios nebūtinai atspindi jarmo.net poziciją. Turite nuomonę? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net