Viename didžiausių Ukrainos miestų Charkive rugsėjo 5-6 dienomis surengtas festivalis „PrideFest“. Nepaisant nuolatinių oro pavojaus sirenų, festivalio organizatoriai teigia kol kas neatšaukę nė vieno suplanuoto renginio. Šeštadienį numatyta surengti LGBTQ+ eitynes.
![]() |
| Asociatyvi „Shox Art“ / pexels.com nuotr. |
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Charkivas yra maždaug už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos ir nuo plataus masto invazijos pradžios reguliariai patiria raketų bei dronų atakas. Organizatorių duomenimis, vien rugpjūtį mieste oro pavojus buvo paskelbtas 286 kartus.
Festivalio vietą saugojo policija, o renginių centras „PrideHub“ turėjo savo slėptuvę.
„Euromaidan Press“ skaičiuoja, kad festivalio metu buvo surinkta beveik 75 tūkst. grivinų kariniam pikapui įsigyti, taip pat surinkta 61 knyga bibliotekoms, esančioms netoli fronto.
Pasak „KharkivPride“ vieno iš organizatorių Yakivo Lavrynetso, karo sąlygomis teisinės LGBTQ+ žmonių apsaugos spragos tampa ypač akivaizdžios.
„Kai gyveni mieste prie fronto, teisių nebuvimas jaučiamas dar stipriau. Ryškiausiai tai matyti fronte, tarp karių: kai nuolat esi per žingsnį nuo mirties, o tavo partneris neturi tokių teisių, kokias turi heteroseksualūs žmonės. Mirties ar sužeidimo atveju negalėsi nei įvykdyti paskutinės valios, nei gauti Ukrainos įstatymuose numatytų išmokų ar lengvatų“, – sakė jis.
Festivalio diskusijose kalbėta apie translyčių žmonių aktyvizmą skirtinguose Ukrainos regionuose, dezinformaciją apie LGBTQ+ judėjimą, homofobiją kariuomenėje ir karių teisę neslėpti savo tapatybės.
Taktinės medicinos instruktorė Liza Ivolzhenko jau trečius metus iš eilės festivalio dalyvius mokė stabdyti kraujavimą ir suteikti pirmąją pagalbą. Abi festivalio dienas taip pat buvo galima nemokamai išsitirti dėl ŽIV, hepatito ir sifilio.
Renginyje veikė 2019–2025 metų „KharkivPride“ istoriją pristatanti fotografijų paroda. Atskiroje memorialinėje erdvėje pagerbti žuvę arba dingusiais be žinios laikomi LGBTQ+ bendruomenės nariai, tarnavę Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Festivalio mugėje dalyvavo 25 Charkivo verslai.
Nevyriausybinės organizacijos „Ukrainian LGBT Military for Equal Rights“ vadovas, karo veteranas Oleksandras Demenko, išgyvenęs nelaisvę, teigė, kad karo sąlygos negali būti argumentas atidėti diskusijas apie žmogaus teises.
„Žmogaus teisės visada yra savalaikės, nes tai yra pagrindas, kurį turime susikurti patys. Teisės nėra duodamos. Už teises kovojama“, – sakė jis.
25 metų kariuomenės medikas šaukiniu „Phoenix“ taip pat pabrėžė, kad žmogaus teisių klausimai karo metu nepraranda aktualumo.
„Esu Charkive, ir čia vyksta „Pride“. Man vien to pakanka. Žmogaus teisės svarbios bet kokiomis sąlygomis, o galbūt tokiomis sąlygomis net dar labiau: visi jaučiame didesnę grėsmę savo gyvybei ir labai norime suspėti pasinaudoti visomis savo teisėmis, kol esame gyvi. Jeigu kažkam jų teisės nereikalingos, jie gali jomis nesinaudoti. Tačiau neturėtų trukdyti naudotis teisėmis kitiems“, – sakė medikas.
Karazino universiteto Politikos mokslų katedros docentė ir „Team Europe“ ekspertų tinklo narė Yuliia Bidenko teigė matanti pokyčius ir teisėsaugos požiūryje į LGBTQ+ renginius.
Pasak jos, prieš dešimtmetį tokio pobūdžio bendradarbiavimas su policija būtų buvęs sunkiai įsivaizduojamas.
„Kaip žmogus, dalyvavęs Euromaidane, galiu pasakyti: net žmonėms, kurie tiesiog išeidavo su Ukrainos ar Europos Sąjungos vėliavomis, tuomet kildavo daug didesnė rizika nei žmonėms, kurie dabar čia yra saugioje erdvėje su vaivorykštės vėliavomis“, – sakė Y. Bidenko.
Jos teigimu, LGBTQ+ žmonių teisių padėtį Ukrainoje gali keisti dvi kryptys – Europos Sąjungos parama ir nuoseklus darbas vietos bendruomenėse, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės įtraukimą į diskusijas dėl Charkivo atstatymo strategijų.
Y. Lavrynetsas savo ruožtu pabrėžė matomumo svarbą.
„Daugiau „Pride“ renginių, daugiau matomumo, daugiau atsiskleidimų – politikoje, kariuomenėje, pramogų pasaulyje, medicinoje ir švietime. Kai žmonės savo aplinkoje pažįsta gyvą, realų gėjų ar lesbietę, o ne abstrakčią figūrą su plunksnomis „Pride“ renginyje, supratimas tampa didesnis“, – teigė jis.
Pagrindinis „KharkivPride“ renginys numatytas rugsėjo 12 dieną. Organizatoriai nurodo tris pagrindinius reikalavimus – teisinį partnerystės pripažinimą, veiksmingą neapykantos nusikaltimų tyrimą ir diskriminacinių teisėkūros iniciatyvų prevenciją.
