„Dauguma moterų, patiriančių vyrų smurtą, net nedrįsta suvokti fakto, kad gyvena su kirviu“, – ištaria Vilniuje gyvenanti menininkė Simona Sun.
 |
| Simona Sun susituokė su kirviu | Jarmo.net koliažas (Tautvydo Vėtros nuotr.) |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Iš Tauragės kilusios merginos paviešintos performatyvios fotosesijos vaizdai nustebino net visko mačiusius sekėjus. Socialiniuose tinkluose publikuotose nuotraukose Simona išnyra iš šešėlių juodais drabužiais, apsigaubusi gedulo skraiste, rankose laikydama kirvį – įrankį, šįsyk simbolizuojantį smurtą, o ne malkoms kapoti skirtą įnagį. „Tai apsirengimas gedului ištekėjus už kirvio“, – paaiškina ji.
Nuotraukose tarsi apeigas atliekanti dvasininkė Simona kalba už visas nutildytas moteris.
Kirvio nuotaka teigia, kad jos tikslas – išprovokuoti sekėjus diskusijai, pasitelkus ironiją, sarkazmą, groteską, kad būtų atskleista tai, kas vienu metu ir gražu, ir bjauru.
Ir jai pavyko. Štai „TikTok“ platoformoje pagyvenę vyrai šaipydamiesi linkėjo menininkei susilaukti vaikų. „Buvo palinkėjimas ir malonaus lytinio akto su kirviu“, – nežabotas galbūt net vedusių vyrų fantazijas, pasireiškusias komentarų sekcijose, įvardijo Simona, pažymėdama, kad tokia reakcija atskleidžia neregėto lygio patriarchalinį absurdą.
Tuo metu „Instagram“ paskyroje menininkės sekėjai įžvelgė gilią mintį. „O štai „Facebook“ stebėjau senyvo amžiaus žmonių nustebimą“, – šypteli mergina.
 |
| Simona Sun sako, kad būtų puiku, jeigu moterys suvoktų esančios ištekėjusios už kirvio. Galbūt tokį kirvį pavyktų net palikti? | Tautvydo Vėtros nuotr. |
Rugpjūčio 31-ąją Kauno menininkų namuose įvyko šokio performansas, kuriame – Simonos valsas su kirviu.
„Ir tuomet prie manęs priėjo moteris, pasakiusi, kad ne visiems yra suprasti, kodėl renkuosi tokį provokuojantį vizualą. Atrodo, Kaunas – didelis miestas, todėl man buvo keista, kad žmonės čia nesuvokia, jog kartais menui paaiškinimo ir nereikia“, – tikino ji.
Simonos tikslas – kad bent viena moteris, priėjusi prie šių fotografijų, atpažintų save.
„Ir norėčiau, kad suvokusi, jog yra pati užstrigusi santykiuose su kirviu, tokį kirvį ji paliktų. Moteris gali atrasti savyje jėgų, tik tai truktų laiko, bet čia būtų kelio pradžia“, – mano Simona.
Vieša diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje yra emociškai sudėtinga. „Bet jeigu žmonėms nejauku ir nepatogu kalbėti, nesmagu tokius dalykus matyti, tai vadinasi apie tai kalbėti labai reikia“, – įsitikinusi Simona.
 |
| Lietuvoje santuoka su kirviu sudaroma ne taip jau ir retai, mano menininkė | Tautvydo Vėtros nuotr. |
Ar jaunos menininkės Lietuvoje turi pakankamai erdvės eksperimentuoti ir kalbėti radikaliai apie tai, kas yra skausminga? Simona sako – tokią erdvė nėra lengva rasti: „Žmonės nori, kad save cenzūruočiau. Sako: „Ukrainoje tai karas, todėl gal galima švelniau?“ Ir šito argumento užtenka kaip pasiteisinimo tam tikrų dalykų nematyti. Tad erdvę save pristatyti ir parodyti be cenzūros rasti sunku“.
Nors dalis žmonių mano, kad menininkės pasirinktos raiškos priemonės yra pernelyg radikalios, tačiau, anot Simonos, „dar radikaliau – nieko nedaryti, kai vaizduojama problema yra milžiniška“.
Žmonės ieško atsakymų, kartais net priešinasi konstatavimui, kad padėtis – liūdna. Tą rodo ir statistiniai duomenys. Europos lyčių lygybės instituto (angl. „European Institute for Gender Equality“) duomenis, 2022 m. Lietuvoje net 89 proc. visų artimo partnerio smurto aukų tapo moterys. Tačiau socialniuose tinkluose netrūksta diskusijų, ar moterims išties taip blogai gyventi tokioje aplinkoje.
„Moterys ištekėdamos gali patirti skausmingus išgyvenimus. Žinome istorijas apie smurtinius santykius“, – šią statistiką patvirtino menininkė.
Simonos rankose laikomas kirvis – tartum metafora, rodanti šią problematiką, ypatingai pasireiškiančią kaimiškose vietovėse.
„Menas gali kalbėti apie vyrų smurtą šeimose prieš moteris, nors gali būti smurtas ir prieš pačius vyrus“, – akcentavo ji.
 |
| Ar Simonos Sun santuoka su kirviu truks ilgai? | Tautvydo Vėtros nuotr. |
Tiesa, vyrų patiriamas smurtas slepiasi po vyriškumo kauke. Ataskaitos rodo, kad prieš vyrus nutaikytas smurtas įvykdomas kitų vyrų – šeimos narių, tarkime, brolių ar tėvų.
Mūsų visuomenė vyrui leidžia daugiau nei moterims, tik vyras turi atitikti heteronormatyvius satandartus būdamas tvirtas kaip kirvis. Tai žaloja jį psichologiškai, dėl ko vyras gali pajausti nežabotą agresiją ir imti elgtis itin destruktyviai. Tuo metu moteriai tokiose situacijose liepiama tyliai pakentėti.
Simona tikino, kad žiniasklaidoje aprašomos istorijos apie tai, kad moterys patiria vyrų seksualinį, fizinį, psichologinį smurtą, rodo „statistišką vidutinio vyro Lietuvoje elgesį“.
Visuomenėje, atrodo, kartais matome nuostatas, kad moters vertė priklauso nuo santuokos su vyru. Nuo mažens mergaitėms skiepijama, kad svarbu susirasti gerą, suprask, turtingą vyrą, kuris ja pasirūpins, nes moteris juk savimi pasirūpinti nepajėgi.
„Lietuvoje ypač vyresnės kartos atstovai įsitikinę, kad yra be galo svarbu, jog ištekėjusi moteris turėtų vyro pavardę, nes reikia žinoti, jog ji kažkam priklauso. Jaunoji karta taip galbūt rečiau mąsto, nors, žinoma, tam irgi reikėtų analizės“, – mąsto Simona.
„Bet tai ne tik lietuvių problema. Štai matome, kad Talibano valdomame Afganistane moterys tiesiog prarado visas teises: negali lankytis pas gydytojus, veido parodyti, įsivaizduojama, kad ji priklauso tik konkrečiam vyrui“, – liūdną situaciją apibūdino menininkė.
 |
| Simona Sun, susituokusi su kirviu, analizuoja, kokios nuostatos, ginančios kirvio elgesį, vyrauja Lietuvos visuomenėje | Tautvydo Vėtros nuotr. |
Lietuvoje vyrų smurto prieš moteris problematika aptarinėjama visuomenės, nors politikai, atrodo, pastaruoju metu nusigręžė nuo dalies žmogaus teisių klausimų sprendimo. Pavyzdžiui, kol kas nėra intensyviai kalbama apie vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimą – Seimo kooridoriuose spengia tyla. Ši konvencija kalba apie tai, kad valstybės privalo spręsti moterų patiriamo smurto problemą, konvencijoje numatytos ir tam skirtos priemonės.
„Mano performansas nėra nutaikytas į politikus, bet kai žmonėms kyla dėl to asociacijos, tai tam priežasčių yra“, – sako Simona, aptardama Stambulo konvencijos temą ir savo fotosesiją.
Stambulo konvencija yra analizuojama feminizmo grupėse. „Bet paskutiniu metu kalbėti apie feminizmą man pasidarė sunku. Pradėdama analizuoti matriarchato problemas, suvokti darbo moteriškuose koletyvuose problemas, aš kaip ryški asmenybė tarp moterų patiriu nejaukumą: susiduriu su apkalbomis, o tai irgi smurtas, tik ne fizinis. Atrodo, kalbi apie moteris, esi už moteris, bet praeityje vienoje mokymo įstaigoje man buvo dėstytojos moters pasakyta, kad mano kūrybiniai sprendimai menki, užsiimu nesąmonėmis, reikia skaityti teoriją. Sunku būti feministe, kai matai motinas, skriaudžiančias savo dukras, žiūrinčias, kaip jų vyras smurtauja prieš jų vaikus, bet vis tiek besirenkančias vyro pusę“, – apgailestauja Simona.
 |
| Simona Sun pabrėžia – gyventi su kirviu yra be galo skausminga | Tautvydo Vėtros nuotr. |
Galbūt tokią situaciją, kai moteris smurtauja prieš moteris, lemia būtent patriarchalinė sistema, nuožmiai klodama moterų paklusnumo prieš vyrus pamatus, dėl ko kai kurios moterys, stebėdamos tam besipriešinančias kitas moteris, staiga savo likimo seserų nebepalaiko. „Aš manau, kad tikrai gali būti ir taip. Tai psichologiniai dalykai“, – pabrėžia menininkė.
Simona įsitikinusi – jeigu moterys nesugebės susivienyti kovoje už lygiateisiškumą, pasaulis ir toliau skęs patriarchato liepsnose, moterų teisės bus pažeidžiamos.
Ar Lietuva pasiruošusi bent meninėmis priemonėmis kritikuoti smurtą? „Nei Lietuva, nei pasaulis niekada nėra pasiruošęs suvokti tokius skausmingus dalykus. Matant Marinos Ambramovič, kuri man – didžiulis autoritetas, performanus išvystame ir tuos, kurie teigia, jog tai nėra suprantama, kad čia velnio apsėsta satanistė moteris. Pasaulyje yra žmonių, kurių požiūris konservatyvus, kuriems reikia, kad menas būtų estetiškas. Jie niekada nebus pasiruošę kitokiam kalbėjimui“, – įsitikinusi Simona.
Menininkė perspėja – jos sekėjai turėtų laukti staigmenų, nes ateityje nepatogių meninių raiškos priemonių ji dar žada parodyti.
Taip pat skaitykite:
Nukentėjai?
Nemokama konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba (I-V nuo 13:00 iki 17:00 val.)