Škėmą įkūnijusi Simona Bendikaitė: feminizmas išlaisvina

„Jeigu būčiau vyras, norėčiau būti Ponu Škėma“, – sako menininkė Simona Bendikaitė, įsiamžinusi rašytoją Antaną Škėmą įkūnijančioje fotografijoje.

Antanas Škėma ir Simona Bendikaitė | Jarmo.net koliažas (Vytauto Maželio ir Almos Milvydaitės nuotr.) 

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Fotografijos, kurioje mergina matyti rankose laikanti cigaretę ir pozuojanti tarsi būtų A. Škema, sumanymas, kalbėjo ji, gimė siekiant panagrinėti feministines idėjas.

„Aš esu feministinių pažiūrų mergina. Pasirinkau rašytoją Škėmą dėl to, nes jis elegantiškas vyras. Ir ta elegancija aš noriu parodyti, kad ir moteryje gali slypėti vyras, o vyre – moteris. Aš noriu sulaužyti tradicinį mąstymą, kaip turi atrodyti merginos, o kaip – vaikinai“, – portalui jarmo.net sakė S. Bendikaitė.

Pasak menininkės, su A. Škėmos kūriniais daugelis susipažįsta dar besimokydami mokykloje. „Todėl ir šis autorius pasirinktas neatsitiktinai, kadangi yra žinomas ir dėl savo ironijos, o pastaroji atsispindi ir mano kūryboje, todėl ir pasirinkau įkūnyti būtent jį“, – dėstė S. Bendikaitė.

Simona Bendikaitė | Almos Milvydaitės nuotr.

Vienas žinomiausių A. Škėmos kūrinių – romanas „Balta drobulė“. Jis artimas ir S. Bendikaitei. „Didžiausią įspūdį man paliko „Balta drobulė“, nes ji parašyta kitaip ne visos knygos – pasąmonės srautu, o tai nėra dažnas reiškinys. Tuo metu, kai pasirodė šis romanas, jis nebuvo labai suprastas, nes buvo kitoniškas. Antanas Škėma mėgino laužyti rašymo taisykles, daryti tai, kaip jam norisi. Liesdama feminizmo temą, aš ir pati noriu laužyti taisykles“, – kalbėjo pašnekovė.

Menininkė teigė, kad jai feminizmas rūpi, nes išlaisvina.

„Nuo mažens man teko susidurti su įvairiais stereotipais, kaip merginos turi atrodyti, elgtis, o tai mane labai varžydavo. Dabar, kai esu studentė, išvykusi iš gimtojo miesto, aš naudojuosi galimybe būti tokia moterimi, kokia aš noriu“, – kalbėjo ji.