Po įtemptų net 13 valandų trukusių diskusijų Latvijos parlamentas (Saeimas) nusprendė pasitraukti iš Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinė žmogaus teisių sutartis, skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
 |
| Psichoterapeutė, Vilniaus moterų namų rezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė sako, kad Latvijos parlamento sprendimas yra hibridinė ataka | Jarmo.net nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Tai hibridinė ataka“, – kalbėdama su jarmo.net šią situaciją vertino psichoterapeutė, Vilniaus moterų namų prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Reakcija po nuviliančio sprendimo
Ketvirtadienį, spalio 30 d., Latvijos Saeimos posėdyje 56 parlamentarai pasisakė už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, 32 buvo prieš, o 2 susilaikė.
L. Henrika Vasiliauskė jarmo.net teigė, kad kampanijos prieš moterų teises iš dalies finansuojamos radikaliosios dešinės lobistų, Rusijos režimo lyderiui Vladmirui Putinui besiklaupiančių oligarchų. Žmogaus teisių priešai organizuoja ir konferencijos, kaip priešintis lygiateisiškimui, sakė ji.
Anot ekspertės, toks Latvijos sprendimas – itin nerimą keliantis: „Tai rimtas ženklas, kad po kaimyninės broliškos valstybės demokratijos pamatais pasikasė hibridinio karo specialistai. Tai didžiulis pralaimėjimas, kyla grėsmė demokratijai“.
Moterų teisių gynėja tikino, Latvijos institucijoms reikia labai susirūpinti, kokios grupuotės šalyje veikia bei kokias metodikas pasitelkia radikalios dešinės lobistai, paveikiantys politikus.
„Tai tikrai hibridinio karo sėkminga ataka“, – įsitikinusi L. Henrika Vasiliauskė.
Jei sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos pasirašys ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, šalis taps pirmąja Europos Sąjungos šalimi, atsisakančia šios konvencijos, kurią Latvijos Saeima ratifikavo 2023-ųjų lapkritį.
ŽMOGAUS TEISIŲ CENTRAS: LIŪDNA ŽINIA REGIONUI
„Pirmiausia tai siunčia paskatinančią žinią smurtautojams šalies viduje – silpninama apsauga nuo smurto.
Antras, tai siunčia žinią tarptautinei bendruomenei – kraštutinių dešiniųjų ir rusijos platinta propaganda net tik skleidžia sąmokslo teorijas, menkina smurto prieš moteris problemą, tačiau gali paveikti šalių parlamentus.
Liūdna žinia Latvijai, liūdna žinia regionui“, – rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro išplatintame pareiškime penktadienį
Stambulo konvencija, kurią iki 2019 m. buvo pasirašiusios 45 valstybės, įpareigoja šalis užtikrinti pagalbą smurto aukoms bei stiprinti prevencijos priemones“, – rašoma penktadienį, spalio 31 d., paskelbtame Lietuvos žmogaus teisių centro įraše.
Kas inicijavo pasitraukimą?
Stambulo konvencija Latvijoje jau kurį laiką sulaukdavo aršios ultrakonservatyvių politinių jėgų kritikos.
Stambulo konvencijos priešininkai sako, kad konvencija skatina „lytinės tapatybės ideologiją“, kelia grėsmę vaikams ir tradicinėms vertybėms.
Pasitraukimas iš konvencijos rugsėjį buvo inicijuotas opozicinių parlamentarų, kuriuos parėmė viena iš valdančiosios koalicijos partijų – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, priklausanti ministrės pirmininkės Evikos Silinos vadovaujamai centro dešinės partijai „Vienybė“.
Premjerė E. Silina, kurios Vyriausybė 2023 m. žadėjo ratifikuoti konvenciją, griežtai sukritikavo šį Latvijos parlamento žingsnį.
„Tie, kurie išdrįso ieškoti pagalbos, dabar mato, kaip jų patirtys tampa politinių kovų įrankiu. Tai žiauru“, – rašė premjerė socialiniame tinkle „X“.
Jarmo.net duoments:
| Šalis | Parašymo data | Ratifikacijos data |
|---|---|---|
| Albanija | 2011 m. gegužės 7 d. | 2012 m. gegužės 11 d |
| Andora | 2013 m. vasario 22 d | 2014 m. balandžio 22 d. |
| Austrija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2013 m. liepos 1 d. |
| Belgija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2016 m. liepos 6 d. |
| Bulgarija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2016 m. gegužės 12 d. |
| Kroatija | 2013 m. gegužės 10 d. | 2018, birželio 13 d. |
| Kipras | 2011 m. gegužės 11 d. | 2017 m. spalio 3 d. |
| Čekija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2016 m. balandžio 18 d. |
| Danija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2014 m. liepos 1 d. |
| Estija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2017 m. gegužės 20 d. |
| Suomija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2015 m. gruodžio 4 d. |
| Prancūzija | 2013 m., liepos 4 d. | 2014 m. rugpjūčio 4 d. |
| Vokietija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2017 m. liepos 15 d. |
| Graikija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2018 m. gegužės 19 d. |
| Islandija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2018 m. birželio 3 d. |
| Italija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2013 m. gegužės 27 d. |
| Liuksemburgas | 2011 m. gegužės 11 d. | 2018 m. gegužės 24 d. |
| Malta | 2011 m., gegužės 11 d. | 2013 m. liepos 5 d. |
| Monakas | 2011 m., gegužės 11 d. | 2013 m. birželio 11 d. |
| Nyderlandai | 2011 m. gegužės 11 d. | 2015 m. lapkričio 26 d. |
| Norvegija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2017 m. birželio 7 d. |
| Portugalija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2013 m. liepos 13 d. |
| Rumunija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2015 m. vasario 13 d. |
| Ispanija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2014 m. rugpjūčio 27 d. |
| Švedija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2015 m. gegužės 1 d. |
| Serbija | 2012 m. gegužės 18 d. | 2013 m. liepos 7 d. |
| Šiaurės Makedonija | 2012 m. liepos 16 d. | 2018 m. gegužės 18 d. |
| Šveicarija | 2011 m. gegužės 11 d. | 2017 m. balandžio 1 d. |
| Ukraina | 2011 m. gegužės 11 d. | – |
„Šis sprendimas ne tik kelia grėsmę moterų ir mergaičių saugumui Latvijoje, bet ir sustiprina prieš žmogaus teises nusteikusius judėjimus visoje Europoje bei Vidurinėje Azijoje. Tai parama autoritarinėms tendencijoms, atitolinančioms šalis nuo teisinės valstybės, tarptautinio teisingumo ir demokratinių vertybių“, – po balsavimo teigė tarptautinės moterų teisių organizacijos „Equality Now“ atstovė Tamar Dekanosidzė.
Nors prezidentas E. Rinkevičius yra viešai išreiškęs nepritarimą pasitraukimui iš Stambulo konvencijos, jis leido suprasti, kad gerbs parlamento sprendimą ir jo nevetuos.
Trečiadienio vakarą prie parlamento Rygoje daugiau nei 5 tūkst. žmonių protestavo prieš pasitraukimą iš konvencijos, o ketvirtadienį apie 20 asmenų mitingavo šį Latvijos parlamento sprendimą palaikydami.
Moterų teisių gynėja: tai hibridinė ataka
„Keista, kad žmonės nesuvokia tokio žingsnio pasekmių“, – apgailestavo Vilniaus moterų namų vadovė..jpg) |
| Lilija Henrika Vasiliauskė | Olga Posaškova/LRS nuotr. |
Anot jos, Latvijos žingsnis atšaukti Stambulo konvenciją gali turėti demoralizuojantį poveikį valstybės institucijoms ir organizacijoms, dalyvaujančioms pagalbos nukentėjusiems asmenims teikime.
Pasak ekspertės, socialinės tarnybos, policija, vaiko teisių priežiūros agentūros deda lygybės ženklą tarp smurtautojų ir moterų.
„Yra ignoruojamos smurto prieš moteris priežastys, kurios struktūrinės priežastys susijusios su lyčių nelygybe, galios disbalansu, istoriškai susiklosčiusia visuomenės sankloda, lyčių stereotipais jų nekvestionuojant“, – problemas konstatavo ekspertė.
„Pagal šiuos dokumentus žmonės žino tai, ką turi padaryti – apginti pažeidžiamą asmenį“, – pabrėžė ji.
Atšaukdamas Stambulo konvencijos Latvijos parlamentas piktnaudžiauja savo galia, teigia moterų teisių gynėja.
„Smurtavimas nebaudžiamas, įstaigos pasyviai jam pritaria“, – piktinasi L. Henrika Vasiliauskė.
Baiminasi domino efekto
„Mes turime Konstitucinį aktą, kuris yra neatskiriamas Lietuvos Konstitucijos priedas, kuris sako, kad kad stodama į Bendriją Lietuva sutinka, kad Bendrijos įstatymai turi teisės viršenybę nacionaliniu įstatymų atžvilgiu ir suėjus jiems į koliziją laimi ES teisė. <...> Taigi, ir Latvijos demokratinės jėgos gali kreiptis išaiškinimo. Teisės aktai įpareigoja gerbti ES įstatymus, turime pareigą juos vykdyti, jeigu norime išlikti ES nariais“, – kalbėjo jarmo.net pašenkovė.
INFORMACIJALietuva dar 2013 m. birželio 7 d. pasirašė Stambulo konvenciją.
Vis dėlto dokumentas iki šiol nebuvo ratifikuotas Seime. Šalis liko viena nedaugelių ES valstybių narių, kurios konvenciją pasirašiusios, bet dar jos ratifikavusios.Stambulo konvencijos nuostatos lieka diskusijų objektu. 2024 m. kovo 14 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.„Ne paslaptis, kad Lietuvoje tokie vertybiniai klausimai sukelia pakankamai daug diskusijų. Jeigu manęs klausiate asmeniškai, aš tikrai nematau jokių kliūčių ir problemų, kodėl neturėtų Lietuva ratifikuoti Stambulo konvencijos, – spalį BNS pareiškė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė