Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti individualų skundą, kuriuo ginčijamas teisinis reguliavimas, šiuo metu neleidžiantis susituokusiam translyčiam asmeniui pakeisti lyties įrašo civilinės būklės dokumentuose nenutraukus santuokos, praneša BNS.
 |
| „Pride“ eitynės Vilniuje, 2026 m. birželis | Nail Garejev nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
„Prašoma ištirti, ar (...) neprieštarauja Civilinio kodekso (...) dalis tiek, kiek joje įtvirtintas draudimas pakeisti teisę į lytinę tapatybę realizavusio asmens civilinės būklės aktų įrašus apie lytį, nenutraukiant teisėtai sudarytos ir egzistuojančios santuokos“, – teigiama KT pranešime.
Valstybė pripažino moteriškąją tapatybę, tačiau lyties įrašo nepakeitė
Kaip nurodo KT, konstitucinį skundą pateikusi moteris anksčiau kreipėsi dėl gimimo įraše nurodytos lyties pakeitimo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.
 |
| Konstitucinis Teismas | Jarmo.net nuotr. |
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos institucijos jau iš dalies pripažino jos moteriškąją lytinę tapatybę – buvo pakeisti vardas, pavardė ir kai kurie civilinės būklės aktų duomenys. Vis dėlto dokumentuose esantis lyties įrašas ir atitinkamas asmens kodo žymuo liko nepakeisti.
Tam, kad šie duomenys atitiktų jos lytinę tapatybę, moteris pagal galiojantį teisinį reguliavimą pirmiausia turėtų nutraukti santuoką.
Pareiškėja įsitikinusi, kad tokia sąlyga pažeidžia jos konstitucines teises, nes oficialiuose dokumentuose išlikęs vyriškosios lyties įrašas lemia priverstinį informacijos apie jos translytiškumą atskleidimą tretiesiems asmenims ir institucijoms.
Skunde taip pat keliamas asmenų lygiateisiškumo klausimas. Moters vertinimu, susituokę translyčiai asmenys patenka į mažiau palankią teisinę padėtį nei nesusituokę asmenys, kuriems santuokinio statuso apribojimas netrukdo siekti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo.
Sprendimas paliestų ir nepilnamečius vaikus auginančią šeimą
KT pateiktame skunde atkreipiamas dėmesys ir į ginčijamo reguliavimo poveikį šeimos gyvenimui.
Pareiškėja nurodo, kad nei ji, nei jos sutuoktinė nenori nutraukti santuokos. Be to, pora augina nepilnamečius vaikus.
Jos vertinimu, valstybės nustatytas reikalavimas pasirinkti tarp teisinio lytinės tapatybės pripažinimo ir santuokos išsaugojimo turi pasekmių ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir visai jos šeimai.
KT turės įvertinti, ar toks teisinis reguliavimas suderinamas su Konstitucijos garantuojama šeimos apsauga ir kitomis pareiškėjos nurodytomis konstitucinėmis teisėmis.
Lyties įrašo pakeitimui Lietuvoje vis dar reikalingas teismo sprendimas
Civiliniame kodekse nustatyta, kad medicininiu būdu pakeisti lytį turi teisę nesusituokęs pilnametis asmuo, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Kodeksas taip pat numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi reglamentuoti atskiras įstatymas.
Kaip anksčiau skelbė BNS, Lietuvoje translyčiai asmenys vardą ir pavardę gali pakeisti administracine tvarka, tačiau norint pakeisti oficialų lyties įrašą ir asmens kodą vis dar būtina kreiptis į teismą. Teisiniam lytinės tapatybės pripažinimui pagal susiklosčiusią praktiką reikalaujama pateikti ir psichiatrinę diagnozę.
Lietuva dėl nepakankamo šios srities teisinio reguliavimo jau buvo pripažinta pažeidusia žmogaus teises. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje prieš Lietuvą konstatavo Konvencijos pažeidimą dėl nesukurto įstatyme numatyto lyties pakeitimo teisinio reguliavimo.
Šįkart KT nagrinėjamas klausimas susijęs su apribojimu – ar valstybė gali reikalauti nutraukti teisėtai sudarytą santuoką kaip sąlygą pakeisti asmens lyties įrašą oficialiuose dokumentuose.