Atskiru tekstu norisi išskirti labai paplitusį įsitikinimą, kad dauguma moterų apie seksualinį smurtą meluoja. Kaip supratau tyrimui kalbindama žmones įvairiose srityse - medikus, teisininkus, advokatus, mokslininkus, įsitikinimas „ji meluoja“ toks gajus, kad formuoja sprendimus net aukščiausiuose sluoksniuose.
 |
| Irma Bogdanovičiūtė | Asmeninio albumo nuotr. |
Irma Bogdanovičiūtė
žurnalistė ir dokumentinio kino kūrėja
2005 metais Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija užsakė tyrimą, kurį atliko Londono Metropolitan universiteto mokslininkai Kelly, Lovett ir Regan. Tyrimo imtį sudarė tūkstančiai pranešimų policijai keliolikoje JK policijos apygardų ir Mančesterio seksualinio smurto pagalbos centro medicininiai duomenys.
Taigi teigti ar galvoti, kad „visos jos meluoja“ būtų tas pats, kaip ir sakyti, kad žemė plokščia. Tiesiog taip nėra. Dažniau kaip tik yra priešingai - nepasako visko tiek, kiek buvo iš tiesų
Britų policija iš karto „melagingais“ (angl. false) įvardijo 8 % visų atvejų. Grynindami metodologiją, kaip patikimai išskirti melagingus pranešimus, mokslininkai pirmiausiai išsiaiškino, kad policininkai prie melagingų priskiria ne tik tuos atvejus, kai melavęs prisipažino skundo teikėjas. Bet ir tuos, kai skundas buvo atsiimtas, kai pareigūnams nepavyko surinkti įrodymų ar kai skundo pateikėjas nebendradarbiavo su pareigūnais, atsitraukė nuo proceso.
Tokios situacijos nebūtinai įrodo, kad nusikaltimo nebuvo. Keisti parodymus, nebendradarbiauti, norėti atsiimti pareiškimą (šalyse, kur tai įmanoma, pas mus – ne) žmonės gali norėti, nes juos įbaugina, nes bijo smurtautojo keršto, dėl smurtautojo spaudimo ar manipuliacijų.
 |
| Asociatyvi Mushtaq Hussain / „Pexels“ nuotr. |
Mokslininkai atskyrė pareiškimus, kurių policijos tyrimai baigėsi sprendimu „nepagrįsta“ (angl. unfounded – kai trūksta įrodymų), nuo „melagingų“ (angl. false – kai buvo įrodyta, kad prievartos nebuvo). Pašalinus abejotinus atvejus, Londono Metropolitan universiteto mokslininkai nustatė, kad realus, patikimai pagrįstas melagingų skundų rodiklis yra 3%.
2010 metais JAV mokslininkai David Lisak, Lori Gardinier, Sarah C. Nicksa ir Ashley M. Cote paskelbė tyrimą. Jie detaliai analizavo visus pranešimus apie seksualinį smurtą viename dideliame JAV universitete per 10 metų, iš viso 136 atvejus. Pagal šio tyrimo rezultatus 5,9 % atvejų buvo pripažinti melagingais.
Kita grupė mokslininkų Spohn, White ir Tellis tyrė Los Andželo policijos departamentui (LAPD) 2008 metais pateiktus pareiškimus dėl seksualinio smurto. 2014 metais jie paskelbė savo darbo rezultatą. Melagingų pranešimų rodiklis sudarė 4,5 %.
2015 metais atlikta metaanalizė, kurioje apžvelgti septyni tyrimai. Ji parodė, kad melagingais patvirtinti 5,2 % pranešimų.
Lietuvos Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis man atsiųstame komentare antrina tam, ką rodo mokslininkų tyrimai. „Melagingų pranešimų, kuriais pranešama apie nebūtą seksualinio pobūdžio nusikaltimą, yra pavieniai atvejai,“ - rašo jis.
Taigi teigti ar galvoti, kad „visos jos meluoja“ būtų tas pats, kaip ir sakyti, kad žemė plokščia. Tiesiog taip nėra. Dažniau kaip tik yra priešingai - nepasako visko tiek, kiek buvo iš tiesų (žr. penkis kartus mažesnį kreipimųsi į teisėsaugą skaičių Lietuvoje, palyginus net su šalim kaimynėm).
Pozicija
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės, kurios nebūtinai atspindi jarmo.net poziciją. Turite nuomonę? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net