Po šešias gyvybes nusinešusio teroro išpuolio Lenkijoje, Krokuvoje, socialinius tinklus užplūdo spėlionės apie užpuoliko politines pažiūras ir galimus ryšius su įvairiomis visuomenės grupėmis. Tarp internete platinamų vaizdų – tariamos įtariamojo nuotraukos su LGBTQ+ bendruomenės simbolika. Tačiau jų autentiškumas iki šiol nepatvirtintas. Tuo metu Lenkijos faktų tikrintojai jau nustatė, kad dalis kitų po išpuolio pasklidusių atvaizdų buvo sukurti arba pakeisti naudojant dirbtinį intelektą (DI).
 |
| Įtariamasis | Soc. tinklų nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Kaip skelbiama oficialiame Lenkijos vyriausybės pranešime, išpuolį surengė 24 metų Lenkijos pilietis. Vyras automobiliu įvažiavo į miesto centrinę aikštę ir atidengė ugnį į žmones. Šeši asmenys žuvo, dar 16, įskaitant patį užpuoliką, buvo sužeisti. Įtariamąjį pašovė ir sulaikė policijos pareigūnai.
Netrukus po tragedijos socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įvairūs teiginiai apie užpuoliko tapatybę ir galimus motyvus. Dalis vartotojų ėmė platinti tariamas teroristo nuotraukas iš socialinių tinklų, kurių kilmė nebuvo nustatyta.
 |
| Šių nuotraukų kilmė – nenustatyta, nėra aišku, ar tai tikri, ar suklastoti atvaizdai |
Faktų tikrintojai nustatė DI panaudojimo atvejus
Lenkijos faktų tikrinimo organizacija „Demagog“ sekmadienį, lapkričio 8-ąją, paskelbė tyrimą, kuriame išanalizavo po išpuolio internete paplitusius vaizdus.
Tyrėjai nustatė, kad dalis nuotraukų, kuriose tariamai matomas užpuoliko veidas ir ant jo drabužių buvę simboliai, buvo apdorotos arba sukurtos naudojant DI.
Vienu atveju socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo neaiškaus pirminio atvaizdo pagrindu sukurta ryškesnė užpuoliko veido versija. Patikrinus ją buvo aptiktas skaitmeninis „SynthID“ vandens ženklas, rodantis, kad vaizdui sukurti ar apdoroti naudotos DI technologijos.
Kitais atvejais interneto naudotojai, mėgindami pagerinti prastos kokybės vaizdų raišką, sugeneravo skirtingus tariamo užpuoliko veidus.
„Demagog“ taip pat aptiko sugeneruotų vaizdų, kuriais mėginta nustatyti, kokie simboliai buvo pavaizduoti ant užpuoliko aprangos ir šalmo.
Faktų tikrintojų teigimu, tokia praktika kelia pavojų, nes DI įrankiai, gerindami prastos kokybės nuotraukas, ne atkuria tikrąsias jų detales, o sugeneruoja tikėtinus vaizdo elementus.
Todėl galutiniame atvaizde gali atsirasti niekada neegzistavusių simbolių, veido bruožų ar kitų detalių, kurios vėliau socialiniuose tinkluose pateikiamos kaip tikri įrodymai.
Plinta ir tariamos užpuoliko nuotraukos su LGBTQ+ vėliava
Atskirą diskusijų bangą sukėlė internete pasklidusios ekrano nuotraukos iš socialinių tinklų paskyrų, kurios, kaip teigia jas platinantys asmenys, galėjo priklausyti Krokuvos užpuolikui.
Kaip praneša Kroatijos naujienų portalas „Hercegovina.info“, vienoje tokių nuotraukų matomas dujokaukę ir karinio stiliaus beretę dėvintis žmogus, laikantis vaivorykštės spalvų LGBTQ+ vėliavą.
Kituose įrašuose esą pašiepiama krikščionybė ir popiežius Jonas Paulius II, taip pat užsimenama apie komunizmą.
Šiais vaizdais socialiniuose tinkluose imta grįsti teiginius, kad užpuolikas galėjo būti susijęs su LGBTQ+ bendruomene arba laikytis radikalių kairiųjų politinių pažiūrų.
Vis dėlto „Hercegovina.info“ pabrėžia, kad pasklidusių nuotraukų ir socialinių tinklų paskyrų autentiškumas nepriklausomai nėra patvirtintas. Nenustatyta, ar įrašai iš tiesų priklausė įtariamajam, ar juose pateikiama informacija patikimai atspindi jo įsitikinimus.
Panašią išvadą pateikia ir Lenkijos portalas „PolNexus“, išnagrinėjęs socialiniuose tinkluose plintančias prieštaringas versijas apie įtariamojo pažiūras.
Leidinys pažymi neradęs oficialios informacijos, kad internete platinamos ekrano nuotraukos iš tiesų buvo įkeltos įtariamojo paskyrose. Taip pat nepatvirtinti teiginiai, jog šios paskyros po išpuolio buvo tyčia pašalintos siekiant nuslėpti informaciją.
„PolNexus“ nusprendė nepublikuoti ginčijamų ekrano nuotraukų, nes neatmesta galimybė, kad jos yra suklastotos, priklauso bendravardžiams arba buvo ištrauktos iš ankstesnio konteksto.
Pareigūnai kalbėjo apie galimas kraštutinės dešinės pažiūras
Diskusijas apie užpuoliko ideologines nuostatas paskatino ir Lenkijos vidaus reikalų ministro Marcino Kierwinskio pareiškimas.
Po išpuolio ministras nurodė, kad pirminiai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis buvo susižavėjęs kraštutinės dešinės ideologija ir laikėsi itin radikalių pažiūrų. Politikas kartu pabrėžė, kad šias aplinkybes dar reikia patikrinti.
Po šio pareiškimo dalis socialinių tinklų vartotojų pradėjo platinti tariamas įtariamojo nuotraukas bei įrašus, mėgindami paneigti pareigūnų pateiktą versiją.
Lenkijos valdžia įspėja apie dezinformacijos bangą
Kaip praneša Lenkijos visuomeninis radijas „Polskie Radio“, Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szlapka dar šeštadienį įspėjo apie po išpuolio internete plintančias melagienas.
Pasak jo, DI sugeneruotas turinys gali atrodyti itin įtikinamai, todėl gyventojai raginami tikrinti informacijos šaltinius ir nesidalyti medžiaga, kurios autentiškumo negali patvirtinti.
Tuo metu Lenkijos vicepremjeras, skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis sekmadienį pranešė apie skubiai surengtą pasitarimą su specialistais, atsakingais už kovą su dezinformacija.
Kaip skelbia „Gazeta.pl“, remdamasi Lenkijos naujienų agentūra PAP, atsakingos institucijos stebi internete plintančius klaidinančius pranešimus ir apie nustatytus melagingus teiginius informuoja socialinių tinklų platformas.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savo ruožtu paragino politikus ir visuomenę nesinaudoti tragedija politiniais tikslais bei neskelbti nepatikrintų duomenų apie užpuoliko motyvus.