Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad jis pritartų Konstitucijos pataisai, susiejančiai šeimos teisinius santykius tik su vyro ir moters santuoka, motinyste bei tėvyste, sulaukė aštrios politikų ir visuomenės veikėjų kritikos. Režisierius Romas Zabarauskas šalies vadovą kaltina siekiu skirstyti šeimas, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen referendumo iniciatyvą vadina manipuliacija, o buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas prezidento poziciją vertina kaip išpuolį prieš konstitucinius valstybės pagrindus.
 |
| Gitanas Nausėda akcijoje „Visos šeimos – svarbios“ | Seimo kanceliarijos nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Paklaustas, ar pats palaikytų iniciatorių siūlomą Konstitucijos pakeitimą, prezidentas atsakė: „Manau, kad taip“.
Šalies vadovas taip pat teigė sunkiai suprantantis „gudrių ir protingų teisininkų“ pateikiamas Konstitucijos nuostatų interpretacijas. Anot jo, visuomenei turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, juolab kad siūlomas referendumas būtų patariamojo pobūdžio.
„Juk tokia mūsų lyderių gimstamumo politika – norime daugiau šeimų, bet tik tokių, kokios mums tinka. Baltų, heteroseksualių, tebūnie smurtaujančių, besiskiriančių ar tiesiog nelaimingų – bet „teisingų“, – rašė Romas Zabarauskas.
Tačiau prezidento pozicija sukėlė pasipiktinimą tarp politikų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad šeimos teisinė apsauga negali būti siejama vien su santuokos sudarymu.
R. Zabarauskas: prezidentas siūlo referendumą, rūšiuojantį Lietuvos šeimas
Vienas iš prezidento iniciatyvą sukritikavusių visuomenės veikėjų – režisierius Romas Zabarauskas. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše jis G. Nausėdos laikyseną pavadino mėginimu skirstyti Lietuvos šeimas pagal jų sudėtį.
„Pilietinei visuomenei šiaip ne taip išstūmus iš valdžios antisemitus, įsiskaudinęs Nausėda agituoja naujai staigmenai – mūsų šalies pirmininkavimo Europos Tarybai metu surengti segregacinį referendumą, rūšiuojantį lietuvių šeimas“, – rašė režisierius.
 |
| Romas Zabarauskas | Eglės Norvilytės nuotr. |
R. Zabarauskas atkreipė dėmesį ir į tarptautinį siūlomo referendumo kontekstą. Jo vertinimu, tokia iniciatyva ypač prieštaringai atrodytų Lietuvai 2027 metais pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.
Režisierius kaip pavyzdį pateikė Nyderlandų ministrą pirmininką Robą Jetteną ir jo vyrą Nicolasą Keenaną, kurie spalį viešai paskelbė laukiantys šeimos pagausėjimo, pasitelkę surogatinę motinystę.
„Puikus signalas ir šios tarybos svarbiam nariui – Nyderlandų premjerui Rob Jetten, kurie su vyru Nicolas Keenan laukia savo šeimos pagausėjimo altruistinės surogatinės mamos dėka. „Sveikas atvykęs, sveteli – žinokis, čia tavo šeima tokia laikoma nebus“, tokią žinutę nori siųsti mūsų prezidentas“, – teigė R. Zabarauskas.
 |
| Nicolasas Keenanas ir Robas Jettenas | Asmeninio albumo / „Instagram“ nuotr. |
Kalbėdamas apie pagalbinio apvaisinimo prieinamumą ir surogatinės motinystės draudimą Lietuvoje, režisierius kritikavo politikų siekį nustatyti, kokios šeimos laikytinos priimtinomis.
„Juk tokia mūsų lyderių gimstamumo politika – norime daugiau šeimų, bet tik tokių, kokios mums tinka. Baltų, heteroseksualių, tebūnie smurtaujančių, besiskiriančių ar tiesiog nelaimingų – bet „teisingų“, – rašė jis.
„Vis tik šiandien Lietuvos Respublikos Konstituciją apibrėžia ne laikinų lyderių, kurių šimtmečių nieks nešvęs, pamąstymai. Tad šeima Lietuvoje yra ir mūsų šeima, ir Rob Jetten su Nicolas Keenan šeima, ir nieko čia nepadarysi“, – savo poziciją išdėstė režisierius.
V. Čmilytė-Nielsen: pasirinktas „tuščių būgnų kelias“
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė, buvusi Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo referendumo iniciatorių politiniais motyvais.
Politikė socialiniame tinkle „Facebook“ išskyrė tris galimus Konstitucijos keitimo kelius ir pažymėjo, kad pasirinktas būtent tas, kuris savaime nesukeltų teisinių pokyčių.
„Labai norintiems keisti Konstituciją dėl šeimos apibrėžimo, yra trys keliai, tačiau pasirinktas kažkodėl būtent tas, kuris… nieko nekeičia“, – teigė ji.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Viktoriios Chornos / LRS nuotr. |
Pasak liberalų lyderės, jei politikai iš tiesų siektų pakeisti konstitucinį šeimos apibrėžimą, jie galėtų tiesiogiai inicijuoti Konstitucijos pataisą Seime.
Kita galimybė, anot jos, būtų rengti sprendžiamąjį referendumą, kuriame gyventojų balsavimas, įvykdžius įstatymuose nustatytas sąlygas, turėtų tiesioginių teisinių pasekmių.
„Antrasis, jeigu jie bijo, kad Seime iniciatyva nepaeis, inicijuoti sprendžiamąjį referendumą ir visuomenei atiduoti sprendimo teisę. Ne „konsultuotis” su Tauta, o palikti jai pačiai nuspręsti“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto, jos vertinimu, referendumo iniciatoriai pasirinko politiškai patogesnį, tačiau konstitucinio pakeitimo neužtikrinantį variantą.
„Na, ir trečiasis, tuščių būgnų kelias, pasirinktas dabar. Tai yra, sukelti daug triukšmo ir inicijuoti patariamąjį referendumą. Kuris iš esmės nieko nereiškia, tik grąžina prie pirmojo varianto, bet ir tai neįpareigoja“, – rašė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atmetė prezidento argumentą, kad referendumo priešininkai galėtų baimintis visuomenės nuomonės.
„Ir jeigu kas bijo visuomenės, kaip mėgina sakyt prezidentas, tai tik patariamojo referendumo iniciatoriai“, – teigė ji.
Liberalų lyderės įsitikinimu, referendumo iniciatyva pirmiausia susijusi su artėjančiais 2027 metų savivaldos rinkimais, o ne nuoširdžiu siekiu pakeisti pagrindinį šalies įstatymą.
„Bet jie renkasi trečią. Kuris skirtas tik savivaldos rinkimams, nes ir tema aktualizuota būtent prieš šiuos rinkimus“, – pažymėjo buvusi Seimo pirmininkė.
„O šiaip, tai liūdna, kai supranti, kad 1992 m. savo valia Lietuvos žmonės sukūrė Konstituciją, kuri net 2026 m. kai kam yra per pažangi. Kad taip norisi ją grąžint net ne į XX amžiaus pabaigą, o į Žemaitės „Marčios” ir Vienuolio „Paskenduolės” laikus“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
D. Žalimas: prezidentas mėgina „suvažinėti Konstituciją buldozeriu“
Itin griežtai prezidento pareiškimą įvertino ir Europos Parlamento narys, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Savo „Facebook“ paskyroje politikas G. Nausėdos poziciją palygino su mėginimu paneigti esminius konstitucinius principus.
„Jei negali, kaip Nawrockis, nukalti kumščiu, tai mėgini suvažinėti Konstituciją buldozeriu – taip galima būtų apibūdinti šios dienos asmens, oficialiai vadinamo šalies prezidentu, žodžius. Dar niekas taip nuo Pakso prezidentavimo laikų Lietuvoje atvirai nėjo prieš Konstituciją“, – pareiškė D. Žalimas.
 |
| Dainius Žalimas | EP nuotr. |
Buvęs Konstitucinio Teismo vadovas apkaltino prezidentą atsiribojus nuo pareigos vienodai atstovauti visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos.
„Jau seniai šis asmuo nebėra lygiai teisingas visiems Lietuvos žmonių prezidentas. Šiandien jis dar kartą tai patvirtino viešai paskelbdamas apsisprendimą išmesti už Konstitucijos apsaugos ribų, kitaip tariant, nustumti į visuomenės paraštes šimtus tūkstančių bendrapiliečių – visas šeimas, kurios drįsta gyventi ir auginti vaikus be santuokos“, – rašė politikas.
D. Žalimas kritikavo ir G. Nausėdos pasisakymą apie teisininkų pateikiamas Konstitucijos interpretacijas. Anot europarlamentaro, prezidentas tokiu būdu nuvertina teismų praktiką ir akademinės bendruomenės argumentus.
„Dar į šiukšlių dėžę išmesti jis pasiūlė Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus dėl referendumų, pagarbos žmogaus orumui ir šeiminio gyvenimo apsaugos, taip pat Venecijos komisijos europinius teisės viršenybės ir konstitucionalizmo standartus bei praktiškai visos šalies akademinės bendruomenės išvadas dėl tokio referendumo prieštaravimo Konstitucijai“, – teigė D. Žalimas.
Pasak jo, ypač pavojinga tai, kad valstybės vadovas, kuris turėtų prisidėti prie visuomenės vienijimo, savo pareiškimais, priešingai, gilina jos susiskaldymą.
Politikas taip pat pareiškė manantis, kad siūloma referendumo iniciatyva susidurtų su konstitucinėmis kliūtimis ir neturėtų teisinių galimybių paneigti pagrindinių žmogaus teisių apsaugos principų.
„Žinau, kad jam nepaeis. Konstituciniai saugikliai prieš tokias Konstitucijos pataisas ir tokius referendumus jau sudėlioti. Net jei būtų nuspręsta tokį referendumą rengti, pagal Konstituciją jis būtų niekinis“, – tvirtino D. Žalimas.
„Bet skaldyti Lietuvą skleidžiant antieuropinius naratyvus tokioje sudėtingoje saugumo situacijoje yra pati geriausia pagalba priešui“, – reziumavo jis.
Konstitucinis Teismas: šeimos samprata neapsiriboja santuoka
Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šeimos apsauga pagal Konstituciją negali būti siejama vien su santuokos institutu.
2011 metų rugsėjo 28 dienos nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šeimos santykių esmę lemia jų turinys – tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir kiti nuolatinio pobūdžio ryšiai.
Šią poziciją teismas plėtojo ir vėlesniuose nutarimuose, pabrėždamas, kad konstitucinė šeimos samprata, priešingai nei santuokos samprata, yra neutrali lyties požiūriu.
Ypač reikšmingas 2025 metų balandžio 17 dienos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pripažinta, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai.
Teismas išaiškino, kad valstybė privalo užtikrinti santuokos nesudariusių porų, įskaitant tos pačios lyties asmenų poras, teisinį pripažinimą ir tinkamą jų šeiminio gyvenimo apsaugą.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojamas žmogaus orumo, privataus gyvenimo apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principų laikymasis.
Tiesa, šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnyje tebėra nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Tačiau ši nuostata, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, nereiškia, jog šeimos teisinė apsauga gali būti suteikiama tik susituokusiems asmenims.
Referendumo iniciatyva siejama ir su artėjančiais rinkimais
Diskusijos dėl šeimos sampratos paaštrėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams ėmus aktyviau reikalauti grąžinti referendumo klausimą į Seimo darbotvarkę.
Parlamente svarstomoje iniciatyvoje numatyta gyventojų atsiklausti, ar jie pritartų nuostatai, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės.
Seimas nutarimo projektui po pateikimo pritarė dar 2026 metų balandį, tačiau tolesnis jo svarstymas įstrigo parlamentiniuose komitetuose.
Referendumą siūloma surengti kartu su 2027 metų kovą vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais.
LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga referendumo klausimą yra susiejęs ir su partijos pozicija dėl kitų metų valstybės biudžeto bei dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje.