Per trumpas sijonas, pernelyg ryški apranga ar dviejų vaikinų susikibusios rankos – ar tai gali tapti priežastimi kaltinti žmogų dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo?
 |
| Lukas Svirplys | Jono Valaičio /jarmo.net nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
portalo redaktorius
„Prie šio pasirodymo dirbo daugiau nei 100 žmonių. Negaliu patikėti, kiek daug jūsų, žiūrovų, susirinko. Panašu, kad aktualu ir įdomu. Ačiū, kad esate čia, dėkoju, kad palaikote, – kreipdamasis i šimtus susirinkusių miuziklo žiūrovų kalbėjo L. Svirplys. – Mes, visuomenė, neturime pamiršti žmonių ir nepalikti jų vienų, nes nuo čia prasideda mūsų visuomenės teismas“.
„Pagrindinė šio miuziklo mintis – akcentuoti aukų kaltinimą“, – jarmo.net kalbėjo dizaineris.
Spalio 14-osios vakarą vykęs performatyvus mados miuziklas „Patys kalti“ žiūrovus pakvietė į neįprastą teismo posėdį. Scenoje susipynė mada, muzika ir teatralizuotas teismo procesas, kuriame skambėjo visuomenėje vis dar girdimi argumentai, esą nuo seksualinio ar homofobinio smurto nukentėję žmonės patys kalti dėl savo užpuolimo.
Vieniems buvo priekaištaujama dėl pernelyg trumpo sijono, kitiems – dėl apsilankymų naktiniuose klubuose, ryškios aprangos ar viešai demonstruojamų jausmų.
 |
| Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Šie argumentai, pasitelkti meniniame pasirodyme, atskleidė nukentėjusiųjų kaltinimo reiškinį, kai dėmesys nukreipiamas nuo smurtavusio asmens atsakomybės į paties nukentėjusiojo elgesį.
Tokia renginio koncepcija gimė neatsitiktinai. 2022 metais dizaineris L. Svirplys ir tuometinis jo vaikinas Raimedas Latvys Vilniuje patyrė homofobinį išpuolį, kai gatve ėjo susikibę rankomis. Juos užgauliojęs ir grasinęs vyras vėliau buvo nuteistas, tačiau teisingumo paieškos užtruko kelerius metus.
2025 metų balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas užpuoliką Lauryną Ratautą pripažino kaltu dėl diskriminavimo pagal Baudžiamojo kodekso 169 straipsnį ir skyrė jam 2,6 tūkst. eurų baudą.
Byla pasiekė ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Šis 2026 metų sausį priimtame sprendime pažymėjo nepakankamą ir uždelstą Lietuvos institucijų reakciją, tačiau, atsižvelgęs į nacionaliniu lygmeniu pripažintus pažeidimus ir jų ištaisymo priemones, bylą išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo.
„Šis mados miuziklas yra įkvėptas mano ankstesnės patirties, kai susidūriau su kaltinimais“, – neslėpė L. Svirplys.
.png) |
| „Patys kalti“ pasirodymo akimirka | Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Praėjusiais metais L. Svirplys, vilkėdamas stilizuotą kalinio uniformą, atbulomis žingsniavo Vilniaus gatvėmis, taip protestuodamas prieš nukentėjusiųjų kaltinimą. Šiemet ši idėja virto platesniu meniniu projektu, kuriame keliamas klausimas, kas iš tiesų atsiduria teisiamųjų suole, kai visuomenė ima ieškoti priežasčių pateisinti smurtą.
„Teisminiai procesai viduje atkuria teisingumą, bet lieka supratimas, kad jeigu aš patyriau sėkmę, tai dar nereiškia, ką tai patirs ir kitas“, – įsitikinęs menininkas, raginantis nepasiduoti neteisingumui.
„Skaudu girdėti, kad aukos pačių policijos pareigūnų yra kaltinamos“
Renginyje dalyvavusi Vakarė Juraitytė sakė, kad meninis pasirodymas atkreipia dėmesį į skaudžią problemą – su nusikaltimus patyrusiais žmonėmis ne visuomet elgiamasi taip, kaip jie galėtų tikėtis iš institucijų, turinčių užtikrinti jų apsaugą.
„Toks kūrybingas kvietimas puikiai atskleidžia problematiką, su kuria susiduria nukentėję asmenys: neva moterys kaltos, nes jų pernelyg trumpi sijonas, neva užpulti gėjai kalti, nes vaikšto susikabinę rankomis ir pernelyg ryškiai apsirengę“, – dar prieš pasirodymą kalbėjo vilnietė.
„Skaudu girdėti, kad aukos pačių policijos pareigūnų yra kaltinamos“, – kalbėjo V. Juraitytė.
Kaip ir daugelis kitų renginio dalyvių, ji dar prieš pasirodymą gavo simbolinį šaukimą į teismą. Kvietime buvo nurodyta apsirengti taip, kad „už aprangą galima nuteisti“, nes „patys kalti“.
Pasak pašnekovės, toks kvietimas ne tik žadino smalsumą, bet ir tiksliai perteikė reiškinį, apie kurį viešojoje erdvėje kalbama vis dažniau.
„Toks kūrybingas kvietimas puikiai atskleidžia problematiką, su kuria susiduria nukentėję asmenys: neva moterys kaltos, nes jų pernelyg trumpi sijonas, neva užpulti gėjai kalti, nes vaikšto susikabinę rankomis ir pernelyg ryškiai apsirengę“, – dar prieš pasirodymą kalbėjo vilnietė.
%20(1).png) |
| „Patys kalti“ pasirodymo akimirka | Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Jos teigimu, nukentėjusiojo kaltinimas gali tapti papildomu smūgiu žmogui, kuris jau yra patyręs smurtą.
„Pikta, kad teisingumo sistema taip mąsto, o nukentėjęs asmuo tampa bejėgis, patyręs tragediją“, – nusivylimo neslėpė mergina.
V. Juraitytės vertinimu, L. Svirplio meninė iniciatyva gali būti suprantama ir kaip visuomeninio spaudimo teisėsaugai forma, skatinanti institucijas jautriau bei profesionaliau reaguoti į pranešimus apie nusikaltimus.
 |
| „Patys kalti“ pasirodymo akimirka | Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Tačiau, jos įsitikinimu, institucinių pokyčių nepakanka – būtina keisti ir visuomenėje įsitvirtinusias nuostatas.
„Kartu svarbu, kad keistųsi visuomenės požiūris. Aš jaučiuosi šioje visuomenėje, kurioje kupina neapykantos, nesaugiai. Ir tai, kas vyks toliau, kyla klaustukas“, – kalbėjo V. Juraitytė.
Kaltės nejaučia: „Žmonės eina, ieško priekabių“
Kitas mados miuziklo dalyvis, asmeniškai pažįstantis dizainerį L. Svirplį, pasakojo į renginį atvykęs vedamas smalsumo ir noro palaikyti menininko iniciatyvą.
.png) |
| „Patys kalti“ pasirodymo akimirka | Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Paklaustas, kaip reagavo į kvietimą, kuriame buvo iš anksto paskelbta, kad svečiai „patys kalti“, vaikinas juokėsi.
„Nežinau, ar pasijaučiau pats kaltas. Asmeniškai pažįstu Luką Svirplį, esame dalyvavę viename projektų, apėmė smalsumas, ją jis sugalvojo, palaikau jį“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, smurtas ir neapykanta nėra pateisinami jokiais žmogaus išvaizdos, tapatybės ar gyvenimo būdo ypatumais.
„Aš manau, kad žmonės neapykantą kursto ir smurtauja, kad yra kvaili. Žmonės eina, ieško priekabių, nors galėtų veikti ką nors naudingo visuomenei... Tai kvaila. Smurtiniai išpuoliai bendrai yra žema. Visus reikia palaikyti, toleruoti: kiekvienas žmogus savitas, turi savo svajonių, siekių“, – įsitikinęs jis.
 |
| „Patys kalti“ pasirodymo akimirka | Jono Valaičio / jarmo.net nuotr. |
Vaikino teigimu, meninės iniciatyvos ir viešos diskusijos gali prisidėti prie platesnio visuomenės supratimo apie žmones, kurie dėl savo tapatybės, išvaizdos ar gyvenimo būdo patiria atstūmimą.
Jo vertinimu, galimybė susidurti su kitokiomis patirtimis ir išgirsti jas išgyvenusių žmonių istorijas padeda mažinti išankstines nuostatas.
„Kalbėjimas apie problemas suteikia dėmesio. Natūralu, kad pokalbis artina prie susikalbėjimo“, – sakė pašnekovas.
„Pagaliau pasakoma garsiai“: performanse atpažino tikras istorijas
Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) narė Kornelija Zaicaitė portalui jarmo.net sakė, kad mados miuzikle pavaizduotos situacijos jai pasirodė ne tik emociškai paveikios, bet ir atpažįstamos iš realaus gyvenimo.
Pasak jos, teatralizuotas teismo posėdis parodė, su kokiais kaltinimais ir išankstinėmis nuostatomis gali susidurti žmonės, pranešę apie priekabiavimą, seksualinį ar homofobinį smurtą.
„Ant scenos – vaizdai, rodantys, ką žmonės išties patiria teisėsaugos institucijose: kokius kaltinimus, prieš tai nekentėję nuo priekabiavimo, išprievartavimo, homofobinio smurto, girti iš pareigūnų, o galiausiai – ir iš teisėjų“, – kalbėjo renginio stebėtoja.
Jos teigimu, scenoje advokatus įkūnijusių aktorių žodžiai, papildyti vizualiniais sprendimais ir kostiumais, leido naujai pažvelgti į situacijas, kurios realybėje dažnai lieka nepastebėtos.
K. Zaicaitė atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiųjų kaltinimas nėra vien teisėsaugos problema. Panašių vertinimų, anot jos, galima išgirsti interneto komentaruose, gatvėje ar net artimoje aplinkoje.
Žmonėms, patyrusiems smurtą ar neapykantą, kartais tenka aiškintis ne tik dėl to, kas jiems nutiko, bet ir dėl to, kodėl jie apskritai atsidūrė konkrečioje vietoje, ką vilkėjo ar kaip elgėsi.
„Tad manęs tai net nebešokiruoja, vien nuvilia. Ir pagaliau pasakoma garsiai, su kuo žmonės susiduria: kažkam tenka su tuo gyventi ir jie lieka vienui vieni. Manau, kad šis renginys gali padėti suprasti, kaip išties jaučiasi nuo nusikaltimų nukentėjusios aukos ir gal pavyksta įgyti empatijos“, – kalbėjo ji.
TJA narė pasakojo, kad panašių istorijų yra girdėjusi ir iš savo draugų bei artimųjų. Pasak jos, žmonės kartais susiduria su atsainiomis policijos pareigūnų reakcijomis net tuomet, kai praneša apie neapykantos kurstymą ar sunkius nusikaltimus.
Ji teigė pati patyrusi situacijų, kai dėl viešai išsakytos nuomonės sulaukta priešiškumo, o atsakomybę už neapykantą mėginta perkelti jai pačiai.
„Girdžiu, kad mano komentaras internete yra niekinamas, prieš mane kurstoma neapykanta, dėl to neva esu pati kalta, nes provokuoju. Manau, kad šis mados miuziklas sulaužė tyla, kad tokia teisėjų ir pareigūnų reakcija nėra normali“, – įsitikinusi K. Zaicaitė.
Nuo asmeninės patirties iki platesnės visuomenės problemos
Nukentėjusiųjų kaltinimas yra vienas iš reiškinių, į kuriuos L. Svirplys siekė atkreipti dėmesį dar praėjusiais metais surengtu performansu.
Dizainerio istorija atskleidė, kad net ir apie galimai iš neapykantos motyvų įvykdytą nusikaltimą pranešusiems žmonėms kelias į teisingumą gali būti ilgas.
Po 2022 metų išpuolio L. Svirplys ir R. Latvys iš pradžių sulaukė policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos žmogaus teisių centrui suteikus teisinę pagalbą, byla galiausiai pasiekė Strasbūrą.
L. Svirplys anksčiau pasakojo, kad po išpuolio buvo girdėjęs užuominų, jog pats elgėsi provokuojamai – pernelyg ryškiai rengėsi ar viešai demonstravo romantinius santykius.
Spalio 1 dieną paskelbtame pranešime apie renginį dizaineris aiškino, kad ši patirtis paskatino jį domėtis ne tik neapykantos nusikaltimais, bet ir tuo, kaip visuomenė vertina smurtą patyrusius žmones.
Taip prie pradinės projekto idėjos prisidėjo ir seksualinį smurtą patyrusių žmonių istorijos.
Rengiant mados miuziklą bendradarbiauta su organizacija „Ribologija“, kuri prisidėjo prie scenarijaus kūrimo. Kaip skelbta prieš renginį, dalį surinktų lėšų numatyta skirti organizacijos veiklai, susijusiai su seksualiniu smurtu, pasitelkiant svaiginamąsias medžiagas.
Todėl Lukiškių kalėjimo erdvėse surengtas pasirodymas tapo ne vien mados kolekcijos pristatymu, bet ir bandymu viešai aptarti, kas nutinka žmogui po nusikaltimo – kai prasideda apklausos, teisiniai procesai, vieši komentarai ir bandymai paaiškinti smurtą paties nukentėjusiojo elgesiu.
„Niekas neįvyksta savaime“: menininkė ragina nebijoti kalbėti
Mados miuzikle dalyvavusi menininkė ir tapytoja Kristina Supernova portalui jarmo.net sakė nedvejojusi, kai sulaukė pasiūlymo prisidėti prie L. Svirplio projekto.
„Didžiuojuosi Luku, prisiėmusiu šią drąsą ir ryžtą, paliečiant tokias temas“, – kalbėjo ji.
Menininkės teigimu, svarbu ne tik viešinti neapykantos ir smurto atvejus, bet ir parodyti solidarumą su juos patyrusiais žmonėmis.
Jos įsitikinimu, viešumoje veikiantys kūrėjai turi galimybę atkreipti dėmesį į problemas, kurios kitu atveju liktų nuošalyje. Pasitelkus meną, apie sudėtingas ir jautrias temas galima prabilti taip, kad jos pasiektų ir žmones, kurie kasdien su šiomis problemomis nesusiduria.
„Žmonės, dirbantys darbą, kuriame turi balsą visuomenėje, tuiri parodyti solidarumą, susivienijimą. Be galo svarbu šiam kiliniam tikslui panaudoti savo balsą“, – ragino ji.
K. Supernova sakė besivilianti, kad ateityje skirtingų visuomenės grupių žmonės galės gyventi nebijodami smurto, diskriminacijos ar pasmerkimo.
Tačiau, anot jos, tokie pokyčiai neįvyksta savaime. Jiems būtinas nuoseklus darbas, tarpusavio supratimas ir noras įsiklausyti.
„Tai nėra lengva, dėl to kyla užduotis puoselėti vertybes, kad visi mylėtų vienas kitą tokius, kokie jie yra“, – vylėsi K. Supernova.
Ji pabrėžė, kad menininko užduotis nebūtinai yra moralizuoti ar nurodinėti, kaip visuomenė turėtų elgtis. Kur kas svarbiau, jos manymu, sudaryti erdvę pokalbiui ir paskatinti žmones pažvelgti į jiems nepažįstamas patirtis.
„Mano tikslas nėra auklėti, bet įkvėpti kartu su bendruomene. Reikia nebijoti diskusijų, bet ne pamokslaujanti, o atveriant širdį. Niekas neįvyksta savaime. Mano aplinkoje labai daug puikių LGBTQ+ kūrėjų ir aš manau, kad tas būdas žengti žingsnius pirmyn be ribų. Iš pradžių tai gali kažkam pasirodyti keista, bet vėliau tai priimama savaime“, – kalbėjo menininkė.
K. Supernova taip pat atkreipė dėmesį į bendruomenės palaikymo svarbą. Anot jos, susidūrus su diskriminacija ar smurtu, žinojimas, kad žmogus nėra vienas, gali tapti itin reikšmingas.
„Labai svarbu susidūrus su itin sunkiomis situacijomis rasti užnugarį ir savus žmones. To labai linkiu visiems net tokiomis akimirkomis, kai atrodo, kad viskas beviltiška“, – sakė ji.
Trečiadienio vakarą Lukiškių kalėjime surengtas mados miuziklas nepretendavo pakeisti tikro teismo proceso. Tačiau jis iškėlė klausimą, kuris neretai lieka nuošalyje diskutuojant apie nusikaltimus ir jų tyrimą: kodėl žmogui, jau patyrusiam smurtą, kartais tenka papildomai įrodinėti, kad jis nenusipelnė būti užpultas?
Būtent šiame prieštaravime slypėjo pagrindinė „Patys kalti“ mintis – visuomenė, kuri iš nukentėjusiųjų reikalauja pasiaiškinti dėl savo aprangos, tapatybės ar elgesio, rizikuoja pamiršti svarbiausią klausimą: kas iš tiesų atsakingas už smurtą?