JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūno sausį Mineapolyje nušautos JAV pilietės Renee Good artimieji pateikė du ieškinius prieš JAV vyriausybę, šaudžiusį pareigūną bei kelis esamus ir buvusius prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnus.
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
„Mes daugiau nelauksime. Laikas reikalauti atsakomybės už didžiulę žalą, kurią padarė ICE ir kiti, yra dabar. Mes netylėsime. Mes niekur nedingsime“, – kalbėjo žuvusiosios brolis Brentas Gangeris.
Apie teisinius veiksmus pranešta spaudos konferencijoje, kurioje B. Good po žmonos žūties dalijosi išgyvenimais.
„Kiekvieną rytą ji yra pirmoji mano mintis. Galvoju apie tai, kaip vaikai auga be savo mamos ir kaip aš sensiu be savo gyvenimo meilės“, – pareiškė ji.
B. Good tikino kartu vis galvojanti ir apie tai, ko po visko būtų norėjusi jos žuvusi partnerė.
![]() |
| Renee Good | Asmeninio albumo nuotr. |
Nušauta per antimigracinę operaciją
37 metų R. Good sausio 7 dieną buvo nušauta per pietų Mineapolyje vykdytą federalinę imigracijos kontrolės operaciją.
Tą rytą ji su B. Good buvo nuvežusios savo šešerių metų vaiką į mokyklą, kai gyvenamajame rajone susidūrė su federaliniais imigracijos pareigūnais.
Remiantis incidento vaizdo įrašais ir liudininkų pateikta informacija, dabar jau velionės žmona B. Good išlipo iš poros automobilio „Honda Pilot“ ir pradėjo filmuoti, R. Good prieš šūvį į ją liko vairuotojo vietoje.
Įrašuose matyti, kaip R. Good kelis kartus spaudžia automobilio garso signalą, vėliau trumpai pavažiuoja atbulomis ir suka vairą, pareigūnams reikalaujant išlipti iš transporto priemonės.
Automobiliui pradėjus judėti, netoli jo priekio stovėjęs ICE pareigūnas Rossas paleido šūvius į transporto priemonę. R. Good buvo mirtinai sužeista.
![]() |
| Federalinis tyrimų biuras paviešino vieno iš pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą, kuriame matyti Renee Good prie automobilio vairo | Stop kadras |
Agentūra „Associated Press“, išanalizavusi pašalinių asmenų nufilmuotą medžiagą, anksčiau skelbė, kad vaizdo įrašai neatitiko kai kurių pirminių federalinės valdžios pareiškimų apie šaudymo aplinkybes.
Laikantis žurnalistinės etikos standartų, jarmo.net nusprendė neskelbti vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota amerikietės žūtis.
Teisėsauga po incidento tvirtino, kad šūvius paleidęs Rossas veikė gindamasis, ir teigė, jog R. Good mėgino automobiliu sužaloti arba nužudyti federalinius pareigūnus.
Kai kurie administracijos atstovai, tarp jų tuometė JAV vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem, incidentą taip pat buvo pavadinę vidaus terorizmo aktu.
R. Good šeima su tokia įvykių versija nesutinka ir ieškiniuose teigia, kad mirtinos jėgos panaudojimas – neteisėtas.
Hennepino apygardos teismo medicinos ekspertai R. Good mirtį kvalifikavo kaip žmogžudystę, o mirties priežastimi įvardijo daugybines šautines žaizdas.
ICE pareigūnui Rossui baudžiamieji kaltinimai dėl R. Good žūties kol kas nėra pateikti, o incidento tyrimas – vis dar tęsiasi.
Ieškinyje minimi aukšti administracijos pareigūnai
Pirmasis ieškinys pateiktas remiantis Federaliniu deliktinių reikalavimų įstatymu (angl. Federal Tort Claims Act), o vieninteliu atsakovu jame nurodyta JAV vyriausybė.
Šeima reiškia kaltinimus dėl žūties, užpuolimo, neteisėto laisvės apribojimo, tyčinio emocinės žalos sukėlimo ir neatsargumo. Ieškinyje teigiama, kad federaliniai pareigūnai prieš R. Good panaudojo perteklinę jėgą ir jų veiksmai lėmė jos mirtį.
Antruoju ieškiniu ginčijamas federalinės valdžios veiksmų Minesotoje pobūdis.
Atsakovais jame įvardyti šūvius paleidęs Rossas, Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris, buvusi vidaus saugumo sekretorė K. Noem, Baltųjų rūmų pareigūnas pasienio klausimams Tomas Homanas, buvęs Pasienio patrulių tarnybos vadovas Gregory Bovino, buvęs laikinasis ICE direktorius Toddas Lyonsas, buvęs D. Trumpo patarėjas Corey Lewandowskis bei dešimt neįvardytų federalinių pareigūnų.
Ieškovai teigia, kad R. Good mirtis buvo „nuspėjamas ir siektas“ administracijos vykdytos griežtos imigracijos politikos padarinys. Taip pat tvirtinama, kad aukšti federalinės valdžios pareigūnai ir teisėsauga dalyvavo koordinuotuose veiksmuose, nukreiptuose į Minesotos somaliečių ir ispanakalbių bendruomenes.
Šeimos advokatai taip pat remiasi 1871 metų vadinamuoju Kukluksklano įstatymu (angl. Ku Klux Klan Act), priimtu JAV Rekonstrukcijos laikotarpiu. Jis tam tikromis aplinkybėmis leidžia civiline tvarka reikalauti atsakomybės už sąmokslą atimti iš asmenų Konstitucijoje įtvirtintas teises.
„Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose esantys žmonės suteikė leidimą ginkluotiems, kaukėtiems vyrams terorizuoti Minesotos gyventojus dėl jų numanomos rasės ar kilmės“, – pareiškė šeimos advokatas Benjaminas A. Berkmanas.
Pasak jo, buvo siekiama nutildyti ir tuos visuomenės narius, kurie atsisakė nekreipti dėmesio į pareigūnų veiksmus.
Šeima kalba apie grasinimus
R. Good artimieji taip pat teigia, kad aukštų D. Trumpo administracijos pareigūnų pasisakymai po šaudynių prisidėjo prie žuvusiosios žmonai atskriejusių grasinimų.
Ieškinyje nurodoma, kad po partnerės žūties B. Good daugiau nei mėnesį negalėjo gyventi savo namuose, vėliau buvo priversta samdyti apsaugą ir įsirengti papildomas saugumo priemones.
Šeimos teisininkai ypač atkreipia dėmesį į pirmuosius administracijos pareiškimus, kuriuose atsakomybė dėl incidento buvo siejama su pačios R. Good veiksmais ir ji buvo kaltinama užpuolusi federalinius pareigūnus.
D. Trumpas vėliau pareiškė užuojautą šeimai, tačiau ir toliau laikėsi pozicijos, kad pačios R. Good veiksmai turėjo reikšmės incidento aplinkybėms.
Sausį interviu CBS News JAV prezidentas sakė manantis, kad įprastomis aplinkybėmis R. Good tikriausiai buvo „labai tvirtas, nuostabus žmogus“, tačiau pridūrė, kad jos veiksmai buvo „gana šiurkštūs“.
![]() |
| Donaldas Trumpas | JAV kariuomenės / Brittany Primavera nuotr. |
Baltieji rūmai kaltinimus atmeta.
Baltųjų rūmų atstovė Lauren Bis pareiškė, kad administracija „ryžtingai ginsis nuo šių nepagrįstų civilinių ieškinių“.
Vidaus saugumo departamentas nurodė, kad incidentas tebėra aktyviai tiriamas, ir išsamiau bylos nekomentavo.
JAV Teisingumo departamentas taip pat atsisakė komentuoti šiuo metu vykstantį teisminį procesą.
Motina: prašome atsakomybės
Velionės R. Good motina Donna Ganger rugsėjo 22 dieną apie dukrą kalbėjo Kapitolijuje surengtame forume. Ji sakė balsavusi už D. Trumpą ir iš pradžių tikėjusi, kad federaliniai imigracijos pareigūnai buvo pasiųsti ginti JAV piliečių.
„Tačiau dar labiau nei respublikonė aš esu krikščionė. Jėzus mus moko atleisti, ir aš atleidau, bet mes prašome atsakomybės“, – sakė ji.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjęs R. Good brolis B. Gangeris savo ruožtu teigė anksčiau laikęs save vienu iš šalies „nuosaikiųjų baltųjų“ ir apgailestavo, kad tik sesers mirtis privertė jį, jo žodžiais, suvokti, kokie pažeidžiami gali būti eiliniai amerikiečiai.
„Mes daugiau nelauksime. Laikas reikalauti atsakomybės už didžiulę žalą, kurią padarė ICE ir kiti, yra dabar. Mes netylėsime. Mes niekur nedingsime“, – sakė B. Gangeris.



